„Net neabejoju“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministras, paklaustas, ar sutinka su teiginiu, kad duomenų nutekėjimas pakirto gyventojų pasitikėjimą valstybės gebėjimu saugoti duomenis.
„Kiekvienas duomenų nutekėjimas, kibernetinė ataka, kuri įvyksta, kerta pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, kerta pasitikėjimą valstybe apskritai ir tokie atvejai negali kartotis“, – tikino E. Grikšas.
Jis pažymėjo, kad su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru (NKSC) atlieka giluminį RC veiklos kibernetinio saugumo vertinimą, kad saugomi gyventojų duomenys būtų saugūs.
„Kiek patikino NKSC, šiuo metu matoma, kad sistemos yra saugios. Bet vėlgi labai svarbu, dėl ko ir ministerija kelia labai didelius lūkesčius Registrų centrui, (…) turime suprasti, kokiame laike gyvename – kibernetinės atakos vyksta nuolat, jos vyksta prieš viešąsias institucijas, privatųjį sektorių, jos vyksta ne tik Lietuvoje, jos vyksta Europos Sąjungoje, už Atlanto ir kitose valstybėse“, – tikino E. Grikšas.
„Technologiškai mes tobulėjame, turime tobulėti, bet svarbiausia – greičiau už tuos, kurie nori įsilaužti“, – pridūrė jis.
Nutekinti registrų duomenys
Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų RC nekilnojamojo turto registro duomenų Generalinė prokuratūra paskelbė pradėjusį penktadienį.
Iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš įmonės registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.
Prokuratūra nurodė, kad tyrimas pradėtas tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie tokį įvykį, tai yra balandžio 15 d.
Įtariama, jog galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Seimo opozicinės frakcijos pranešė inicijuojančios laikinąją parlamentinio tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis šio plataus masto duomenų nutekėjimo aplinkybes.
