Ūla Klimaševska

Ieškant būdų papildomai didinti pensijas ir tam siūlant naudoti didesnę dalį „Sodros“ biudžeto perviršio, Finansų ministerija įžvelgia rizikų – vertina, kad tokios iniciatyvos neužtikrina tvaraus viešųjų išlaidų finansavimo, ir įspėja, jog tik laiko klausimas, kada šalies pensijų sistema ir bendras „Sodros“ biudžetas nebebus pertekliniai.  Dar pernai rudenį prezidentas Seimui pateikė siūlymą spartesniam pensijų didinimui kasmet naudoti nuo 20 iki 75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio.

Finansų ministrui Taurimui Valiui atšaukus susitikimus su Seimo frakcijomis, opozicija surinko dešimt reikalingų parašų ir kviečia ministrą į klausimus atsakyti parlamento tribūnoje. Keliamas klausimas, kokį valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP) ir kiek biudžeto lėšų palūkanoms planuojama skirti šios Vyriausybės kadencijos pabaigoje 2028 m.  Teigiama, kad valstybės skola artėja prie 45 proc.

Siekdama švelninti išaugusių kuro kainų poveikį ir skatinti gyventojus rinktis kitas transporto rūšis, Vyriausybė nuo šio penktadienio iki metų pabaigos perpus mažina vietinio susisiekimo traukinių bilietų kainas. Nuo lapkričio 1 d. iki metų pabaigos numatoma tokio pat dydžio nuolaidą taikyti tolimojo susisiekimo autobusų bilietams, pranešė Vyriausybės kanceliarija.

Nerimaujant dėl numatomo šildymo kainų augimo, prognozuojama, kad įtampų kelti gali ir nepakankamas dujų saugyklų Europoje užpildymas, kuris yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus, vertina Lietuvos bankas (LB). „Problema yra saugyklų užpildymas – jis yra mažiausias per penkerius metus.

Šeštadienio vidurdienį Vilniaus centre, Gedmino prospekte, vienas šalia kito vyksta mitingai, į kuriuos susirinkę keli šimtai žmonių išsako skirtingas nuomones apie imigraciją. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja Eltai patvirtino, kad proteste už viešosios tvarkos pažeidimą sulaikytas asmuo, jam gresia administracinė atsakomybė.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pasirašė taikos sutartį su Maskvos namus sostinės centre valdančios viešosios įstaigos bankroto administratore „Šatrijos biuras“, sutartį dar turės patvirtinti teismas. Po kelerius metus trukusių teisinių procesų pasirašyta sutartis, kuri leis įgyvendinti dar 2022 m. teismo nurodymą nugriauti šį sostinės A. Juozapavičiaus ir Rinktinės g. sankryžoje esantį pastatą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas, Plungės rajono meras Andrius Klišonis sako, kad prasidėjusiam šildymo sezonui buvo ruoštasi, tad tiekimas bus sklandus, tačiau gyventojams iššūkių kils dėl augančių kainų. „Šildymo sezonas nėra stichinė nelaimė, jam ruošiamasi, šildymą tiekiančios įmonės ir mūsų tiekėjai yra tam pasiruošę. Visas vasaros periodas (…) tam skirtas, atnaujinami katilai, trasos.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ketvirtadienį pradėtos beveik 29 mln. eurų vertės vokiškų „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamyklos statybos – prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „rimtomis“ investicijomis į gynybą Lietuva rodo kryptį visai Europai ir NATO. „Tuo metu, kai Europoje aktyviai diskutuojama apie saugumą, gynybą ir karinių pajėgumų stiprinimą, Lietuva rodo kryptį. Visa tai prasideda nuo rimtų mūsų pačių investicijų – gynybai skiriama daugiau nei 5 proc.

Vyriausybė pritaria siūlymui apriboti teisę leidimą gyventi Lietuvoje turintiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų. Tai numatyta naujame Užsienio reikalų ministerijos (URM) Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekte, kuriam pritarta trečiadienio posėdyje.  Projektas bus teikiamas Seimui.

Seimo Teisės departamentas turi pastabų šalies vadovo siūlymui daliai tėvų atlyginimo laikinai taikyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą – svarstoma, ar lengvata neturėtų galioti visoms du ar daugiau vaikų auginančių tėvų pajamoms, ne tik gautoms iš individualios veiklos ar darbo santykių. Parlamentas šiuo metu svarsto šalies vadovo projektą, kuris numato, jog GPM lengvata būtų taikoma ne didesnei nei vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio tėvų atlyginimo daliai.

Trečiadienį Vyriausybėje numatomas valdančiųjų partijų pirmininkų susitikimas, kur bus aptariamos priemonės išaugusių degalų kainų poveikiui švelninti. Kaip Eltai sakė demokratų pirmininkas Virginijus Sinkevičius, šią savaitę nevyksta Seimo posėdžiai, daug politikų išvykę, tad trečiadienį planuojamas jo, premjero ir Mindaugo Sinkevičiaus ir „valstiečių“ pirmininko Aurelijaus Verygos parengiamasis susitikimas.

Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo apriboti teisę leidimą gyventi Lietuvoje turintiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų. Tai numatyta naujame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekte, kurį svarstys Vyriausybė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad, nepaisant aukštų kuro kainų, Lietuvos biudžeto išlaidų limitai jau yra viršyti, todėl galimybių kompensuoti gyventojų išlaidas degalams nėra daug. Anot politiko, šį klausimą trečiadienį turėtų aptarti koalicinė taryba.

Jeigu Europos Sąjungos (ES) sankcionuotam asmeniui priklauso pusė bendrovės akcijų, tai pakankamas pagrindas įmonę laikyti jo kontroliuojama – tai nusprendė teismas, išnagrinėjęs Baltarusijos oligarcho Aliaksandro Šakutino iš dalies valdomos „EM System“ ieškinį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Institucija anksčiau atsisakė panaikinti 2022 m. spalį priimtą sprendimą įmonę įtraukti į sankcionuotų asmenų kontroliuojamų subjektų sąrašą.

ELTA glaustai pristato svarbiausius rugsėjo 24 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Ketvirtadienį Seimas atidėjo klausimą dėl Rinkimų komisijos narės Lauros Matjošaitytės atleidimo, politikai taip pat toliau diskutavo apie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) už beveik 50 tūkst. eurų surengtą šventinį vakarėlį savo darbuotojams.

Siekiant rasti priemonių kovoti su aukštomis degalų kainomis, demokratai inicijuoja koalicijos tarybos posėdį, teigia partijos lyderis Virginijus Sinkevičius. „Šiandien inicijavau koalicijos tarybos posėdį dėl degalų kainų. Premjerui Mindaugui Sinkevičiui ir Aurelijui Verygai pasiūliau jau kitą savaitę svarstyti konkretų kainų amortizavimo planą“, – savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį rašė V. Sinkevičius.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius galimas JAV derybas su Baltarusija dėl trąšų pirkimo vadina „didžiųjų šalių žaidimu“, kuriame Lietuva siekia būti stebėtoja, ne dalyvė. „Dėl sankcijų (…) trąšoms – jokių iliuzijų neturime, tai yra sankcionuota prekė, („Belaruskalij“ – ELTA) sankcionuota įmonė, sankcijos galioja iki kitų metų vasario.

Finansų ministras Taurimas Valys abejoja jo vadovaujamos ministerijos siūlomų loterijų įstatymo pataisų perspektyvomis Seime ir Vyriausybėje, sako pats minėto projekto nerengęs. Finansų ministerija registravo projektą, kuriame numatoma 10 proc. loterijų mokesčio skirti į biudžetą, dar 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams. Šis siūlymas susilaukė kritikos tiek iš opozicijos, tiek iš premjero.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad pirmadienį valstybinės bendrovės „Ignitis“ ir JAV tiekėjos „EQT Corporation“ sudaryta dešimties metų trukmės suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo sutartis yra istorinė, jos vertė siekia šimtus milijonų eurų.

Ikiteisminiame tyrime teismas ketvirtadienį leido nuo pareigų trims mėnesiams nušalinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus pavaduotoją Tomą Orlicką, jis byloje yra įtariamasis, jam skirtos kardomosios priemonės, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Tyrimas atliekamas dėl įtariamo piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, siekiant suteikti neteisėtų pranašumų Europos Sąjungos (ES) projektuose dalyvaujantiems asmenims.

Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Mažeikai pareiškus, kad teisėsauga ketvirtadienį galimai sulaikė ministerijai pavaldžios Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) vadovą Fortunatą Dirginčių, Eltos šaltiniai teigia, kad jis sulaikytas nebuvo, įtarimai jam nėra pareikšti. Eltos žiniomis, F. Dirginčius iš NMA pastato ketvirtadienį išėjo laisvai.  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai ketvirtadienį atliko kratas NMA direktoriaus kabinete.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad Vyriausybei trečiadienį bus pristatytas vadinamasis „audros paketas“, kuriame, siekiant mažinti ateities stichijų poveikį, iki 2030 metų numatomi konkretūs tinklo kabeliavimo tempai, medžių šalinimo planai, generatorių pajėgumai. „Po kelių valandų bus Vyriausybės pasitarimas ir posėdis, turėtų būti svarstomas „audros paketas“, dėl jo turėtų būti susitariama Vyriausybės formate.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) prašoma įvertinti Finansų ministerijos siūlymą keisti loterijų mokestį, dalį jo pajamų įpareigojant skirti nevyriausybinėms organizacijoms. Opozicinės konservatorių frakcijos Seime atstovai Mindaugas Lingė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prašo atlikti šio projekto antikorupcinį vertinimą.

Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas padidinti palūkanų normas yra susijęs su energijos kainų šoku, kuris skatina infliacijos spaudimą, o tai, kad kainų augimas yra užsitęsęs, kelia nerimą, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Praėjusią savaitę indėlininkams ir bankams svarbią bazinę palūkanų normą ECB padidino nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc. „Man akivaizdu, kad infliacijos rizikos yra aiškiai padidėjusios.

Komentuodamas „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovo sprendimą trauktis iš pareigų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad korporacinė kultūra bendrovę valdančioje valstybinėje „Ignitis grupėje“ turi keistis, kad būtų padarytos išvados dėl pasirengimo ateities stichijoms. Iš pareigų ESO vadovybėje Renaldas Radvila atsistatydino po kilusios krizės, kai rugpjūtį praūžus stipriai audrai kai kurie gyventojai vis dar neturi elektros energijos.

Finansų ministerija registravo projektą, kuriuo siūlo nuo 18 iki 10 proc. sumažinti šalyje loterijas organizuojančiam verslui taikomą mokestį, bet kartu jo lėšomis ketina didinti finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms. Mažesnis apmokestinimas loterijas organizuojančioms bendrovėms būtų taikomas už 2027 m. liepos mėnesį prasidėsiantį ar vėlesnius mokestinius laikotarpius, nurodoma projekte.

Iš pareigų pasitraukęs „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila atsiprašo gyventojų dėl užtrukusių elektros atkūrimo darbų po audros ir tikisi, kad jo sprendimas neleis bendrovei „užversti šio puslapio“ ir ramiai laukti kitos audros. „Sprendimą priėmiau ne todėl, kad taip paprasčiau. Ne todėl, kad man pasitraukus bus žaibu sukabeliuota tūkstančiai kilometrų miškuose ir ne tik, sandėliai užsipildys generatoriais, medžiai nevers atramų ir netraukys laidų oro linijose.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad savivaldybės sprendimas liepą nutraukti sutartis su finansinių sunkumų turėjusia atliekų gamyklos operatore „Energesman“ buvo savalaikis ir pagrįstas. „Žinote, čia, kaip ir santuokoje: iškart nepuoli po pirmo ginčo skirtis, visą laiką bandai susitaikyti ir gyventi, bet, kai jau pasieki kritinę ribą, tada įvyksta sutarties nutraukimas arba šiuo atveju santuokos nutraukimas“, – žurnalistams trečiadienį sakė Vilniaus meras.

Prokuroras „Snoro“ baudžiamojoje byloje Darius Stankevičius sako netikintis buvusio banko vadovo Vladimiro Antonovo nuoširdumu duodant parodymus, sako, kad nuteistasis vengia atskleisti konkrečias detales apie vykdytas nusikalstamas schemas.  „Iš tikrųjų teisme V. Antonovas faktinių aplinkybių, išdėstytų nuosprendyje, kaltinamajame akte, neginčija, teigia, kad taip, darė neteisėtai, nusikalstamai veikas, neva gelbėjęs banką.

Lietuvos apeliaciniame teisme antradienį tęsiama bankrutavusio banko „Snoras“ buvusio vadovo Vladimiro Antonovo apklausa, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl didelės vertės banko turto pasisavinimo. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, prieš dvejus metus buvusius „Snoro“ vadovus – V. Antonovą ir Raimondą Baranauską – nuteisus Vilniaus apygardos teismui, sprendimą nuteistieji apskundė.

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį toliau nagrinėjo bankrutavusio banko „Snoras“ turto iššvaistymo bylą. Nuteistojo buvusio banko vadovo Vladimiro Antonovo apklausą teismas ketina tęsti antradienio posėdyje. Per apklausą pirmadienį Vilniaus apygardos teismo nuteistas bankininkas pasakojo apie tai, kokiomis aplinkybėmis prieš penkiolika metų vyko „Snoro“ bankrotas, ir apie sandorius įsigyjant skirtingus verslo subjektus, tarp jų – Anglijos futbolo klubą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad kitąmet pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva sieks įtikinti Bendriją būtinybe mažinti ekonominę priklausomybę nuo Kinijos. „Užsienio reikalų ministerija aktyviai ėmėsi ekonominio saugumo temų dėl priklausomybių iš Kinijos, importo, taip pat tam tikrų įmonių eksporto srityje.

Šalies geležinkeliais iš žemyninės Rusijos į Kaliningradą yra gabenama 90 proc. visos krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ rusiškų grūdų produkcijos, kuriai nėra taikomos sankcijos, nes tranzitas reguliuojamas stojimo į ES sutartimi, teigia įmonę valdanti valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG). Anot jos, dalis rusiškų grūdų produkcijos gabenama tranzitu iš Kaliningrado per Klaipėdos uostą į trečiąsias šalis. „Apie 90 proc.

Grūdų asociacijai paskelbus apie šalies geležinkeliais į Klaipėdos uostą gabenamas rusiškos kilmės žemės ūkio kultūras, uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad vien šiemet perkrauta keliasdešimt tūkstančių nesankcionuotų krovinių, kurių stabdyti uostas neturi teisės. Visgi, anot uosto vadovo, dėl įvedamų sankcijų jų srautas kasmet mažėja.

Paaiškėjus, kad Klaipėdos uoste kraunami rusiškos kilmės grūdai, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuvos infrastruktūra tokiam eksportui naudojama nebus. Apie tai, kad šalies uoste kraunami rusiški grūdai, šią savaitę pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPP). „Ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus pozicija yra aiški: Lietuvos infrastruktūra negali būti ir nebus naudojama rusiškų grūdų eksportui.

Grūdų asociacijai paskelbus apie šalies geležinkeliais į Klaipėdos uostą gabenamas rusiškos kilmės žemės ūkio kultūras, uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad vien šiemet perkrauta keliasdešimt tūkstančių nesankcionuotų krovinių, kurių stabdyti uostas neturi teisės. Visgi, anot uosto vadovo, dėl įvedamų sankcijų jų srautas kasmet mažėja.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad kitą savaitę Vyriausybei planuojama pristatyti konkrečių priemonių planą, kuris ateityje leistų per tris paras elektros tiekimą atkurti bent 80 proc. per audrą jos netekusių vartotojų.

Ketvirtadienį Vilniuje atidarius pirmąjį Baltijos šalyse inovatyvų ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centrą, šalies vadovai akcentuoja – tai yra visos valstybės sėkmė, leisianti ateityje didinti biotechnologijų sektoriaus indėlį į Lietuvos ekonomiką. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad tokių projektų vystymas lemia, jog šalyje bus kuriamos inovacijos ir naujos darbo vietos, kuriose gyventojai galės išpildyti savo potencialą. „Tai yra didžiulė mūsų valstybės sėkmė.

Paaiškėjus, kad dabar Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės pareigas einanti Laura Matjošaitytė prieš Seimo rinkimus galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“, parlamento pirmininkas Juozas Olekas sako, kad ši informacija kelia susirūpinimą. Kaip praneša visuomeninis transliuotojas, Seimo vadovas parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavedė surinkti papildomą informaciją.

ELTA glaustai pristato svarbiausius rugpjūčio 31 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Teismas dar trims mėnesiams pratęsė „BaltCap“ fondo turto pasisavinimu įtariamam Šarūnui Stepukoniui taikomą suėmimą.  Teisme dėl siūlyto kyšio apklaustas kariuomenės statinių priežiūros inžinierius – jam siūlytas daugiau nei 3 tūkst. eurų kyšis už palankumą vertinant Lietuvos karininkų ramovės Kaune remonto darbus.

Po susitikimo su valstybinės „Ignitis grupės“ ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovais finansų ministras Taurimas Valys sako, kad valstybė turi įvertinti, kas yra atsakingas už nepasirengimą praėjusios savaitės audrai. Kaip pranešė ministerija, su bendrovių vadovais Dariumi Maikštėnu ir Renaldu Radvila aptarta, kokios priemonės buvo numatytos po 2024 metų audros, kas iš jų įgyvendinta ir kas liko nepadaryta.

Siekiant didinti krovinių vežimo geležinkeliais apimtis, užtikrinti prognozuojamus transportavimo įkainius, bus sudaroma šiam procesui skirta priežiūros komisija, sako ministras Juras Taminskas. Susisiekimo ministerija, valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė ir verslo atstovai pirmadienį pasirašė tai numatantį memorandumą.

Po smarkios savaitgalio audros dideliam skaičiui gyventojų dar neatkūrus elektros tiekimo, prezidentas Gitanas Nausėda „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) komunikaciją vartotojams vadina klaidinga. Šalies vadovas taip pat ragina Valstybės kontrolę (VK) po pilno elektros atkūrimo įvertinti esamą kompensacijų gyventojams tvarką. „Praėjus daugiau nei trims paroms nuo audros pradžios elektros energijos tiekimas vis dar nėra atstatytas dideliam vartotojų skaičiui.

Opoziciniai Seimo konservatoriai siūlo užbaigti dabar numatytą 2 tūkst. kilometrų elektros tinklų kabeliavimą, o vietoje papildomo šios programos etapo – įsigyti 150 tūkst. didžiausios rizikos individualiems namams skirtų rezervinių generatorių. Anot politikų, dabar numatytas papildomas kabeliavimas iki 6 tūkst. kilometrų tinklo valstybei kainuotų 320 mln. eurų, tuo metu generatorių programa būtų 5,3 karto pigesnė – siektų 60 mln. eurų.

Energetikos ministras Lukas Savickas tikisi Seimo politinės valios biudžete skiriant didesnį finansavimą spartesniems kabeliavimo tempams užtikrinti. „Apie kabeliavimą labai daug kalbama, bet paskutiniai dveji metai yra tas laikotarpis, kada pagaliau buvo identifikuotas poreikis 6 tūkst. kilometrų (tinklo kabeliavimo – ELTA), suprojektuoti finansų prasme buvo 2 tūkst. ir padidintas tempas nuo to, kaip tradiciškai būtų kabeliuojama“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo ministras.

 Po savaitgalio audros svarstant skelbti ekstremaliąją situaciją valstybės mastu, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad tai leistų dėl finansavimo kreiptis į Europos Komisiją (EK), užtikrintų, kad dėl elektros trikdžių įsipareigojimų neįvykdę tiekėjai negautų baudų.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas tikisi, kad šiemet bus paskelbta apie pirmąsias sutartis dėl naujų antidroninių sostinės oro gynybos pajėgumų įsigijimo. „Matydami strateginės infrastruktūros apsaugos poreikį, priminsiu, mes prieš gerus metus pasirašę esame sutartį su Viešojo saugumo tarnyba (VST) dėl miesto kritinės infrastruktūros apsaugos – tai yra mūsų elektrinės, šilumos ūkio objektų, vandenviečių ir atliekų tvarkymo sistemos objektų.

Savaitgalį šalyje siautusi audra nesutrikdė Lietuvos oro uostų (LTOU) darbo, tačiau dėl sudėtingų oro sąlygų keletas lėktuvų į šalį nukreipti iš Rygos, Eltai nurodė valstybės bendrovė. „Lietuvos oro uostų veikla ir operacijos, nepaisant oro sąlygų ir audros padarinių, savaitgalį vyko įprastai“, – pirmadienį teigė LTOU atstovė Rūta Asadauskaitė. Pasak jos, penki Rygos oro uoste leisti turėję lėktuvai dėl audros buvo nukreipti ir nusileido Vilniaus, du – Kauno oro uoste.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas laikosi nuomonės, kad institucijos jam tinkamai neperdavė informacijos apie kandidatą į Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybą, šis procesas strigo, dėl to ministras teigia ketinantis ieškoti būdų tobulinti teisinį reguliavimą.