Ūla Klimaševska

Paskirtasis finansų ministras Taurimas Valys sako, kad šiuo metu valstybės skolos lygis yra valdomas, ir kartu teigia, jog siekiant išlaikyti ekonomikos augimo tempą reikės ieškoti balanso priimant sprendimus dėl viešųjų išlaidų. „Situacija (dėl valstybės skolos lygio – ELTA) tikrai valdoma, žinoma. (…) Skola irgi nėra konstanta, ji reaguoja į aplinkybes“, – Seimo konservatorių frakcijoje trečiadienį kalbėjo T. Valys.

Praėjusį penktadienį pareigas palikusiam Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovui Simonui Bartkui išmokėta daugiau nei 12,7 tūkst. eurų bruto išeitinė išmoka – „į rankas“ ši suma sudarė virš 7 tūkst. eurų. Kaip numatyta Darbo kodekso 104 straipsnyje, jeigu vadovas atšaukiamas įstatymų numatyta tvarka ir jei atšaukimo nenulėmė jo kalti veiksmai, vadovui skiriama vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinė išmoka, Eltai nurodė oro uostai.

Lietuva laiku įgyvendino visas europiniame Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (RRF) numatytas reformas ir šiemet gaus visus 3,8 mlrd. eurų jai skirtų lėšų, sako laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Antradienį Lietuvą pasieks dar 153 mln. eurų RRF lėšų, numatytų pagal šeštąjį mokėjimo prašymą, o rugsėjį planuojama pateikti paskutinį, septintąjį 995 mln. eurų vertės mokėjimo prašymą (562 mln. eurų subsidijų ir 433 mln.

Iki 2028 m. pabaigos suplanuotas naujojo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo projektas dėl vidinių Lietuvos oro uostų (LTOU) valdymo procedūrų gali vėluoti, sako laikinasis susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Turtingiausi Lietuvos banko (LB) vadovybėje – valdybos nariai Evaldas Ruzgys ir Julita Varanauskienė, centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus pagal turtą – trečias, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbtos praėjusių metų turto deklaracijos. Pernai spalį pareigas eiti pradėjusio E. Ruzgio asmeninio turto vertė metų pabaigoje siekė 578 tūkst. eurų, didžiąją jo dalį sudarė butas (315 tūkst. eurų), namas (71 tūkst. eurų), jis taip pat deklaravo turintis 68,6 tūkst.

Ketvirtadienį prezidentas tęsė susitikimus su kandidatais užimti ministrų postus naujoje Mindaugo Palucko Vyriausybėje – nuotoliu susitiko su Savivaldybių asociasijos atstove Briuselyje dabar dirbančia Ieva Andriulaityte, kuri siūloma į aplinkos ministrus, ir užsienio reikalų ministru Taurimu Valiu, dabar dirbančiu užsienio reikalų viceministru.

Žiniasklaidai skelbiant, kad rusų provokatoriai apsimetė Ukrainos Nacionalinio saugumo sekretoriumi Rustemu Umerovu ir paskambinę apgavo prezidento vyriausiąjį patarėją Deividą Matulionį, šis patvirtino dalyvavęs tokiame pokalbyje, tačiau pažymėjo manantis, kad tai buvo profesionali Rusijos tarnybų provokacija.

 Turtingiausi šalyje – savivaldybių, o ne valstybės valdomų įmonių vadovai, rodo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktos praėjusių metų deklaracijos. Pagal jas, didžiausią turtą deklaravo Jurbarko savivaldybės iš dalies valdomos „Varlaukis“ akcininkas, jai vadovaujantis ūkininkas Mindaugas Butkus, antroje vietoje – „Jonavos šilumos tinklų“ direktorius Jonas Kaminskas bei sostinės savivaldybės valdomos „ID Vilnius“ vadovas Vaidas Paulauskis.

Dėl paliaubų tarp Irano ir JAV naftos kaina rinkoje nukrito, dėl to per savaitę suskystinų naftos dujų (SND), benzino ir dyzelino vidutinės kainos sumažėjo atitinkamai 3 proc., 3,7 proc. ir 2,8 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutiniškai dyzelino kaina šalies degalinėse per savaitę sumažėjo 2,8 proc. – iki 1,773 eurų už litrą, benzino kaina sumažėjo 3,7 proc. – iki 1,688 eurų už litrą SND kaina sumažėjo 3 proc. – iki 0,794 eurų už litrą.

Nors skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų infrastruktūros saugumui prireiks daugiau kaip 800 mln. eurų, tai nereiškia, kad dabar geležinkeliais naudotis nėra saugu, tiesiog reikia didesnių investicijų, sako laikinasis valstybinės „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) vadovas Arūnas Rumskas. „Per artimiausius penkerius metus, iki 2030-ųjų imtinai, geležinkelių, kelių infrastruktūros modernizavimui (…) reikės apie 800 mln.

Seimui ketinant apsispręsti, ar įstatymu įtvirtinti, kad kiekvienas šildymo sezonas prasidėtų spalį, o baigtųsi balandį, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis teigia – šiuo klausimu išties reikia daugiau lankstumo, tačiau abejoja, ar nauja tvarka turėtų didelės naudos. „Suprantu, kad tai yra papildomas klausimas, kad reikalingas vienas arba kitas (mero – ELTA) potvarkis įvedant šildymo sezoną, tačiau situacijas mes turime labai skirtingas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dabar užsienio reikalų ministru dirbantis Kęstutis Budrys yra pagrindinis kandidatas šias pareigas užimti ir naujoje Vyriausybėje. „Ponas Budrys (…) yra pagrindinis kandidatas užsienio reikalų ministro pozicijai užimti, tačiau premjeras, ir tai visai natūralu, dar nori su juo asmeniškai susitikti, aptarti kai kuriuos klausimus.

Lietuvą saisto europiniai įsipareigojimai taikyti ribojimus Baltarusijos trąšų tranzitui, todėl šalis neturi didelės erdvės veikti šiuo klausimu, sankcijų politika išlieka nepasikeitusi, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. „Nematyčiau čia erdvės labai dideliam veiksmui (dėl baltarusiškų trąšų tranzito – ELTA), nes esame susaistyti taip pat ir Europos sąjunginių įsipareigojimų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė Asta Skaisgirytė.

Nevyriausybinė organizacija „Blue/Yellow“ per praėjusius metus Ukrainai paramos suteikė už 18,9 mln. eurų, tiesioginei paramai skirti 95,5 centai iš kiekvieno paaukoto euro, teigiama organizacijos praėjusių metų veiklos ataskaitoje. Iš bendros sumos didžiąją dalį sudarė fizinių asmenų parama – 9,18 mln. eurų (48 proc.), juridinių asmenų – 6,715 mln. eurų (35 proc.) Taip pat – gyventojų skirta 1,2 proc. pajamų mokesčio dalis, kuri sudarė 3,046 mln. eurų (16 proc.

Išsiskyrus Vyriausybės bei darbdavių ir profsąjungų pozicijoms dėl kitų metų minimalios algos, taip pat neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimo, premjerė Inga Ruginienė sako, kad abiem variantais būtų pasiektas tas pats rezultatas – kitų metų minimalus atlyginimas pasiektų 903 eurus „į rankas“. Šią savaitę partneriai Trišalėje taryboje sutarė, kad 2027 m. minimali mėnesio alga (MMA) turėtų kilti 7,19 proc.

JAV ir Iranui sudarius pasirašius memorandumą dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos, prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad tai padės užtikrinti stabilumą regione, tačiau ilguoju laikotarpiu ragina valstybes mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Demokratų lyderis, europarlamentaras irginijus Sinkevičius sako su šeima ir artimaisiais aptaręs galimybę naujoje Vyriausybėje užimti užsienio reikalų ministro postą, tačiau realaus pasiūlymo per derybas su socialdemokratais tikina neišgirdęs.

Tyrime dėl dviejų gegužę vykusių traukinių avarijų Kauno ir Kėdainių rajonuose laukiama Europos geležinkelių audito išvados, kuri turėtų būti gauta dar šią savaitę, sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. „Išvados jau parengtos, projektas yra sudėliotas, liko galutinė, pati svarbiausia dalis – turėtume gauti ir Europos geležinkelių audito išvadą, kurią pažadėjo atsiųsti per birželį.

Prezidentas Seimui siūlo, kad tiems tėvams, kurie augina du ar daugiau vaikų, ne didesnei nei vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio jų atlyginimo daliai laikinai būtų taikomas nulinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.

Po didelio masto duomenų vagystės gegužę atsistatydinus Registrų centro (RC) vadovui ir paskelbus naujojo bendrovės direktoriaus atranką, joje iš viso sulaukta 24 kandidatų paraiškų.

Nors darbdaviai ir profsąjungos ragino kitais metais kelti ne tik minimalią algą, bet ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), premjerė Inga Ruginienė sako, kad šalis privalo atsakingai įvertinti bet kokius mokesčių pakeitimus. Partneriai Trišalėje taryboje sutarė, kad kitų metų minimali mėnesio alga (MMA) turėtų kilti 7,19 proc., o dvejus metus nedidintas NPD augti 4 proc.

Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovams sutarus, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų turėtų augti 7,19 proc. (83 eurais) tuo pačiu prašant valdžios 4 proc. (30 eurų) padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), Vyriausybės atstovai nesutinka didinti NPD ir siūlo minimalią algą didinti 8 proc.

Socialdemokratų lyderis, atsakomybę vadovauti Vyriausybei ketinantis prisiimti Mindaugas Sinkevičius sako, kad teisinės išlaidos jo „čekiukų“ byloje siekė virš 10 tūkst. eurų, paslaugas suteikusi advokatų kontora „Ellex Valiūnas“ nuolaidų jam nepritaikė. Apie tai jis pranešė antradienį „Delfi“ laidoje. „Nepasakysiu labai tiksliai, man atrodo virš 10 tūkst. eurų, (…) jokių nuolaidų ten nebuvo“, – sakė M. Sinkevičius.

Po pastarosiomis savaitėmis nuskambėjusių didelio masto duomenų vagystės incidentų, naujosios socialdemokratų, demokratų „Vardan Lietuvos“ bei „valstiečių“ valdančiosios daugumos koalicinėje sutartyje numatyti valstybinių registrų ir ypatingos svarbos šalies informacinių sistemų auditai. „Stiprinsime kibernetinį saugumą: parengsime valstybinių registrų ir ypatingos svarbos informacinių sistemų auditų planą“, – nurodoma koalicinės sutarties dokumente, su kuriuo susipažino ELTA.

Nuo šių metų sausio įsigaliojus pensijų reformai, kuri sudarė galimybes laisvai pasitraukti iš antros pakopos fondų, iki birželio vidurio, šio antradienio duomenimis, iš viso sudaryta 19,9 tūkst. naujų kaupimo sutarčių, rodo „Sodros“ duomenys. Prieš reformą pernai iš visų 1,4 mln. visų kaupiančiųjų aktyviai pensijai kaupė 948,4 tūkst. žmonių, per pirmą metų ketvirtį jų sumažėjo iki 506 tūkst.

Seimas svarstys prezidento siūlymą sudaryti galimybes valstybei mokėti palūkanas už gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per nacionalinį plėtros banką ILTE įlieti į šalies ekonomiką. Po pateikimo ketvirtadienį už projektą balsavo 69, susilaikė šeši parlamentarai. Projektą toliau svarstys Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), į posėdžių salę jis turėtų grįžti rudens sesijoje.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė sako, kad daugiau nei du mėnesius galiojantis įpareigojimas kasdien teikti informaciją apie kuro pardavimo kainas padidino spaudimą degalinėms, tačiau degalai pinga ir dėl teigiamų pokyčių naftos rinkoje. „Kokias pradėjome matyti tendencijas skelbdami ir viešindami kainas, kad jos tikrai padarė tam tikrą spaudimą (degalų kainoms – ELTA)“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Bagočiutė.

Lietuva sparčiai artėja prie 2030-ųjų tikslo tapti energetiškai nepriklausoma valstybe ir pačiai apsirūpinti reikalinga elektros energija, šalyje toliau didėja vietinės gamybos apimtys ir gaminančių vartotojų skaičiai, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė. LEA duomenimis, šių metų balandis ir gegužė buvo rekordiniai, nes pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo šalyje elektros pagaminta daugiau nei suvartota.

Seimas antradienį turėtų pirmą kartą balsuoti dėl prezidento siūlymo valstybei sudaryti galimybes mokėti palūkanas už gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per nacionalinį plėtros banką ILTE įlieti į šalies ekonomiką. Taip numatoma sukurti naują galimybę valstybei skolintis iš gyventojų, Prezidentūra teigia, kad tai paskatintų ekonomikos augimą.

Trečiadienį įderybas su socialdemokratais dėl naujos koalicijos atvykę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuva“ atstovai atsinešė ir dešimt skirtingas sritis apimančias nuostatas, kurias jie norėtų matyti naujosios Vyriausybės programoje.  Demokratai kviečia susitarimą dėl bendro darbo pasiekti iki pavasario sesijos pabaigos.

Socialdemokratas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad finansų ministras frakcijai išsakė prašymą nepalaikyti Seime gimstančių iniciatyvų pratęsti kitą savaitę galioti baigiančią lengvatą dyzelinui. „Šiandien ministras, kai buvo frakcijoje, prašė nepalaikyti (lengvatos pratęsimo – ELTA), nes dabar kainos kritusios degalų, o mūsų biudžetas braškantis.

Paaiškėjus apie galimą įsilaužimą į 50 Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad ministerijos informacinės sistemos ir gyventojų biometriniai duomenys yra saugūs.

Socialdemokratams nusprendus burti naujos sudėties valdančiąją daugumą, opozicinių konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, jog visų trijų galimos naujos koalicijos partijų lyderiai turėtų imtis pareigų Vyriausybėje.  „Negali būti tokios situacijos, kai visų trijų galimos naujos koalicijos partijų lyderiai nedirba nei nacionaliniame parlamente, nei Vyriausybėje“, – savo „Facebook“ paskyroje sekmadienį rašė L. Kasčiūnas.

Socialdemokratams nusprendus naują valdančiąją koaliciją sudaryti be „aušriečių“, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad naujoje valdančiojoje daugumoje dėl būtinybės keisti premjerę Ingą Ruginienę partija turi apsispręsti pati.

Su defektais 4 kilometrų kelio atkarpą į Rūdninkų poligoną nutiesusią įmonę valdančios „Fegdos grupės“ vadovas Gediminas Gribulis sako, kad iš naujo kelią savo lėšomis bendrovė pertiesti įsipareigojo iki šių metų pabaigos. Penktadienį trišalę sutartį, kuria „Fegda“ įsipareigojo kelią pertiesti savo lėšomis, įmonė pasirašė su Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomene.

Institucijoms ir politikams toliau nesutariant, kas ir kada turėjo visuomenę informuoti apie didelio masto duomenų vagystę, Registrų centras (RC) ragina atskirti pareigą apie incidentą informuoti nukentėjusius gyventojus bei atsakomybę viešai pranešti apie galimus nusikaltimus.

Jeigu laikinoji gyventojų duomenų vagystės iš Registrų centro (RC) aplinkybių tyrimo komisija negautų mandato Seime, būtų svarstoma inicijuoti ministrų interpeliaciją, teigia opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. „Jeigu laikinoji komisija negautų mandato Seime, be abejo, svarstysime apie atsakingų ministrų interpeliacijos klausimą“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

Per Registrų centro (RC) duomenų vagystę iš viso nutekinta kiek daugiau nei 600 tūkst. registrų įrašų, tačiau paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln., sako Duomenų apsaugos inspekcijos atstovė. „Įrašų kiekis yra aiškus, bet keli įrašai gali būti apie vieną asmenį, tai reiškia, kad paveiktų asmenų yra šiek tiek mažiau nei įrašų – šiai dienai turime daugiau nei 500 tūkst.

Valstybės kontrolės (VK) auditui nustačius, kad pernai Gynybos fonde liko nepanaudoti 36 mln. eurų, o jo veikimo modelis yra nelankstus, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo jį tobulinti ir perimti su šių lėšų paskirstymu susijusias funkcijas. Seimui siūloma keisti įstatymą, numatant, kad KAM kaip fondo valdytojai būtų suteikta daugiau galių spręsti dėl lėšų paskirstymo tarp institucijų, taip pat – dėl to, kaip gali būti išleistos praėjusiais laikotarpiais nepanaudotos fondo lėšos.

 Prezidentui siūlant sudaryti galimybę stambiam verslui laikinai sumažinti dalį elektros kainos, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas iniciatyvą vertina teigiamai, tačiau sako, kad tai būtų laikinas sprendimas, o galutiniai kaštai verslui mažėtų nežymiai. Šalies vadovas siūlo, kad didelėms pramonės įmonėms Vyriausybė galėtų penkerių metų laikotarpiu iki 30 proc.

Aiškindamas, kokios aplinkybės galėjo lemti Registrų centre (RC) kaupiamų gyventojų duomenų vagystę, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako – šis incidentas susijęs su daug metų nespręstomis finansinėmis, technologinėmis ir vadybinėmis problemomis kaupiant valstybės duomenis. „Šiandien susidariusi situacija nėra vieno sprendimo ar vieno incidento pasekmė, tai daugelį metų kauptų finansinių, technologinių ir valdysenos problemų rezultatas.

Energetikos viceministrė Edita Gudauskienė sako, kad nepaisant galimybės pažeidžiamiems vartotojams pasirinkti visuomeninį tiekimą mažesne kaina nei siūlo nepriklausomi tiekėjai didžioji dalis gyventojų ir toliau permoka už elektrą – vidutiniškai nuo 3 iki 9 eurų per mėnesį.

Net pasibaigus Rusijos prieš daugiau nei ketverius metus pradėtam plataus masto karui Ukrainoje agresorės keliama grėsmė niekur nedings, nes šalis toliau investuoja į savo karinius pajėgumus, sako Vilniuje viešinti NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Shekerinska. „Rusijos neteisėto karo, agresijos karo Ukrainoje pasekmės turi įtakos ir mūsų saugumui. Būtent todėl NATO itin svarbus vaidmuo, mūsų svarbus vaidmuo, yra pasirūpinti, kad mes nenuleistume rankų.

Apsispręsti, ar imtis tyrimo dėl Registrų centre (RC) saugomų gyventojų duomenų vagystės, parlamentas turėtų po to, kai savo išvadas pateiks teisėsaugos ir kitos institucijos, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas. „Kol kas galvoju, kad reikia, kad tam tikros institucijos, kurios turi tuos tyrimus padaryti, atliktų, kad mes turėtume medžiagos, nes mes negalime dubliuoti.

Nepaisant numatomo valstybės skolos augimo, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad situacija nėra dramatiška – šaliai reikia priimti sprendimus, kurie išsaugotų ekonomikos augimą, dažnai nekeistų mokestinės sistemos ir didintų gyventojų pajamas. „Situacija tikrai nėra dramatiška, mūsų skola net ir po ketverių metų bus viena mažesnių Europos Sąjungoje.

 ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 29 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Penktadienį politikai toliau aiškinosi, kas turėjo pareigą gyventojus informuoti apie jų duomenų vagystę iš Registrų centro – po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio institucijų atstovai pranešė, kad duomenys buvo nutekinti prisijungus per realių Migracijos departamento darbuotojų paskyras.

Šiemet prognozuojant infliacijos didėjimą, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad kol kas nevyksta jokių diskusijų apie mokestinius pakeitimus, artimiausiais mėnesiais bus ieškoma būdų didinti gyventojų pajamas ir kompensuoti konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį ekonomikai. „Kol kas tikrai nėra jokių diskusijų apie mokesčių didinimą“, – žurnalistams Naujojoje Akmenėje penktadienį sakė I. Ruginienė. Anot jos, šalies institucijos vidutinės metinės infliacijos šuolį prognozuoja iki 5 proc.

Toliau aiškinantis, kodėl gyventojai iš karto nebuvo informuoti apie jų duomenų vagystę iš Registrų centro (RC), Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorės pavaduotoja Danguolė Morkūnienė sako, kad institucija tiria, ar šiuo atveju galiojusios sąlygos leido visuomenę informuoti vėliau.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako neabejojantis, kad didelio masto gyventojų duomenų vagystė iš Registrų centro (RC) pakirto visuomenės pasitikėjimą valstybe. „Net neabejoju“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministras, paklaustas, ar sutinka su teiginiu, kad duomenų nutekėjimas pakirto gyventojų pasitikėjimą valstybės gebėjimu saugoti duomenis.