Taip numatoma sukurti naują galimybę valstybei skolintis iš gyventojų, Prezidentūra teigia, kad tai paskatintų ekonomikos augimą.
Siūloma, kad savo indėlius įveiklinti norintis gyventojas tai turėtų sutikti daryti savanoriškai, tam jam būtų atidaryta specialioji einamoji sąskaita.
Šias lėšas ILTE skolintų komerciniai bankai, kurių sąskaitose yra laikomi pinigai.
Palūkanų normos dydis už šias lėšas būtų nustatomas atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą dydį, tačiau šis dydid negalėtų būti mažesnis už 0,1 proc. ir ne didesnis nei 3 proc.
Kredito įstaigai būtų suteikiama valstybės garantija už ILTE pagal šią indėlių įveiklinimo programą paskolintas lėšas.
Anksčiau komentuodamas šį mechanizmą ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas Eltai sakė, kad sukūrus šį mechanizmą pats bankas indėlių nepriimtų, o lėšas nukreiptų į mažos rizikos projektus.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Eltai sakė, jog būtina įvertinti plėtros bankui kylančias rizikas ir įsitikinti, kad mechanizmui išpopuliarėjus ILTE turėtų, kur šias lėšas investuoti, taip pat skeptiškai vertino galimybes indėlių palūkanų normos dydį sieti su infliacijos rodikliais.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, pernai bankuose buvo laikoma 78,8 mlrd. eurų indėlių, iš jų Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 26,9 mlrd. eurų, o užsienio gyventojų ir verslo indėliai – 34,1 mlrd. eurų.
