Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Tiesa, tai reikštų, kad į keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojančius dronus būtų taikomasi raketomis, kurių vertė siekia milijonus. Vis dėlto paklydę dronai brangiai numušinėjami ir dabar – Estijoje bei Latvijoje jie taip pat buvo naikinami milijonus kainuojančiomis naikintuvų raketomis. Prancūzijos kariuomenė net paviešino vaizdo įrašą, kuriame iš naikintuvo kabinos parodyta, kaip virš Latvijos buvo persekiojamas ir numuštas dronas.
Prioritetas – gyventojų saugumas
Šiaulių oro uoste užfiksuota, kaip pakilimo tako link rieda Prancūzijos naikintuvai. Tai – prieš dvi dienas pačių prancūzų nufilmuoti vaizdai, gauti po pranešimo, kad į Latvijos oro erdvę įskrido karinis dronas. Prancūzijos kariuomenė paviešino ir vaizdus iš naikintuvo vidinės kameros. Juose matyti, kaip pilotas taikiklyje seka virš Latvijos skrendantį bepilotį orlaivį. Pačio raketos paleidimo prancūzai neparodė.
Drono nuolaužų Latvijos kariškiai nerado, todėl paieškos buvo nutrauktos dar vakar. Manoma, kad po sprogimo bepilotis subyrėjo į smulkias dalis, todėl oficialiai patvirtinti jo kilmės kol kas nepavyko. Vis dėlto kai kurie ekspertai atkreipia dėmesį, kad įrašuose matoma uodega panaši į Ukrainos naudojamų dronų.
„Kai virš Latvijos, Lietuvos ar Estijos dangaus pasirodo rusiškas dronas, paprastai būna aišku, koks jo tikslas. Kai pasirodo ukrainietiški dronai, suprantame, kad rusai gali pakeisti jų trajektorijas, nors tai nėra masinis reiškinys. Radioelektroninės kovos priemonės suveikia tik pavieniais atvejais“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Vilnių apsaugos geriau
Numušinėti dronus raketomis yra brangu. Prancūzijos naikintuvų naudojamų raketų kaina svyruoja nuo pusantro iki dviejų su puse milijono eurų. Tačiau netrukus ir Lietuva prieš dronus gali naudoti maždaug milijoną eurų kainuojančias raketas. Kariuomenės vadas teigia, kad gynybai nuo dronų greičiausiai bus pasitelkta NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistema.
Anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad raketų kaina tampa antraeiliu dalyku, kai kalbama apie žmonių saugumą.
NASAMS sistema gali naikinti taikinius iki 40 kilometrų atstumu. Šiuo metu viena baterija saugo Šiaulių oro uostą ir jame dislokuotus NATO sąjungininkų naikintuvus. Tuo metu Lietuvos kariai jau mokomi dirbti ir su antrąja sistemos baterija. Anot kariuomenės vado, po mėnesio ar dviejų ji greičiausiai bus dislokuota netoli Vilniaus ir prisidės prie sostinės apsaugos nuo dronų.
Tai reikštų, kad Vilnius, kaip ir Šiauliai, būtų saugomas geriau nei daugelis kitų Lietuvos miestų.
„Šiuo metu turimą įrangą privalome naudoti taip, kad ji geriausiai atitiktų strateginius tikslus. Nereikėtų konkuruoti tarp miestų – reikėtų pasitikėti Lietuvos kariuomenės vertinimu ir supratimu, kokių sprendimų reikia“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Lietuva taip pat yra įsigijusi trečiąją NASAMS bateriją. Ji šalį turėtų pasiekti 2028 metais. Dar šią vasarą kariuomenė planuoja integruoti naujus radarus, kurie padės aptikti bepiločius orlaivius, skrendančius žemame aukštyje.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
