„Įrašų kiekis yra aiškus, bet keli įrašai gali būti apie vieną asmenį, tai reiškia, kad paveiktų asmenų yra šiek tiek mažiau nei įrašų – šiai dienai turime daugiau nei 500 tūkst. paveiktų fizinių asmenų incidento apimtyje“, – ketvirtadienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos posėdyje sakė inspekcijos vadovės pavaduotoja Danguolė Morkūnienė.
Nutekinti registrų duomenys
Įtariama, jog laikotarpiu nuo sausio iš RC galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Toliau aiškinantis, kokios institucijos ir kada turėjo pareigą informuoti apie duomenų vagystę, D. Morkūnienė tikino, kad iš Generalinės prokuratūros inspekcija nebuvo gavusi nurodymo apie incidentą nepranešti dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo.
„Mes nežinome, ką prokuratūra sako, (…) inspekcija tokios informacijos negavome, (kad visuomenės negalima informuoti dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo – ELTA)“, – pažymėjo D. Morkūnienė.
Inspekcija šiuo metu atlieka tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar šiuo atveju galiojusios sąlygos – dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo ar nacionalinio saugumo – pagrįstai leido gyventojus informuoti vėliau.
Pasak D Morkūnienės, pirminę informaciją apie incidentą inspekcija iš RC ir Migracijos departamento gavo balandžio pradžioje, vėliau ji buvo tikslinama, gegužės viduryje inspekcija savo iniciatyva pradėjo tyrimą.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė anksčiau sakė, kad apie didelio masto duomenų nutekinimą pranešti gyventojams turėjo pats RC, dėl galimybės paviešinti informaciją apie incidentą kreiptasi gegužės 8 dieną.
Prokuratūra skelbė, kad dėl šio incidento tyrimą pradėjo tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie įvykį – balandžio 15 d.
Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.
Anot jo, apie situaciją iškart informuotos institucijos, tarp kurių – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).
Dėl informacijos paviešinimo terminų išsiskyrė ir politikų nuomonės – premjerė ir ministras teigė, jog informacija negalėjo būti atskleista, nes tokią galimybę ribojo teisėsaugos atliekami veiksmai, tačiau prezidentas sakė, kad jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti informaciją nebuvo.
