Ūla Klimaševska

Šiaulių apylinkės prokuratūra teismui perdavė bylą, kurioje laisvės atėmimo bausmę atliekantis vyras kaltinamas sukčiavimu.  Kaip pranešė prokuratūra, bylos duomenimis, kalinys kartu su nenustatytu bendrininku, naudodamiesi neteisėtu telefonu ir internetu, socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė melagingus pasiūlymus padėti įsigyti ar išlaikyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Sparčiai kintant geopolitinei situacijai, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ragina atsargiai prognozuoti balandį Europos Centrinio Banko (ECB) numatomą sprendimą dėl palūkanų normos dydžio. Visgi kartu G. Šimkus akcentuoja poreikį įvertinti karo Artimuosiuose Rytuose sukeltus infliacinius procesus.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose šokinėjant degalų kainoms, valstybinės „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas ragina spartinti žemyninio transporto elektrifikavimą. Anot jo, visiškai atsisakius iškastinio kuro šioje srityje, Baltijos šalys teoriškai per metus galėtų sutaupyti apie 6 mlrd. eurų.

Seime registruotas siūlymas keisti įstatymą, kad paramą valstybės įstaigos galėtų priimti ne tik paslaugomis, tačiau ir darbais – taip sostinėje stovinčius Maskvos namus verslas galėtų nugriauti savo lėšomis. Tai numatančias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas Seime pirmadienį registravo socialdemokratų frakcijos narys Martynas Katelynas.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad neoficialiai Europos Komisija (EK) yra teigiamai įvertinusi Lietuvos planus laikinai mažinti akcizą kurui, panaudojant perteklines pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ir sprendimų šalis imsis nelaukdama oficialaus patvirtinimo.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, 2026-ųjų sausio-vasario mėnesiais valstybės biudžete labiausiai augo akcizų surinkimas, taip pat gauta daugiau pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčio pajamų. Kaip rodo Finansų ministerijos duomenys, iš akcizų per pirmus mėnesius į biudžetą surinkta 381,3 mln. eurų – 36,9 mln. eurų arba 10,7 proc. daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu. Labiausiai didėjo pajamos iš akcizų energiniams produktams (surinkimas augo 23,9 mln.

Konservatorė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad valdančiųjų pasitelktos priemonės atliepia visuomenės lūkestį, jog kylant degalų kainoms valdžia imsis kokių nors sprendimų, nors realių galimybių sumažinti kuro kainas nėra, nes krizę sukėlė išorinės priežastys.

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovas Vytautas Petružis sako, kad iš Lietuvos besitraukiančios Vokietijos automobilių pramonės milžinės „Aumovio“ infrastruktūra Kaune jau domisi trys bendrovės. Jo teigimu, Kauno LEZ veikia daugiau nei 100 bendrovių, iš kurių jau pasitraukė keturios, o „Aumovio“ bus penktoji. „Tai nėra mažas skaičius, bet vietoje visų keturių pasitraukusių jau veikia naujos įmonės, taip kad galime daryti išvadą, kad nėra kažkokios didelės problemos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina nedėti per daug vilčių į ES svarstymus leisti konfiskuoti Baltarusijos įmonių turtą Lietuvoje po to, kai Minsko režimas kelis mėnesius pasienyje buvo sulaikęs lietuviškus vilkikus. Visgi, ministro teigimu, kol kas visos galimos poveikio Baltarusijai priemonės nėra iki galo išnaudotos. „Buvo svarstyta su Europos Komisija, galvojant, kad vilkikai bus konfiskuoti, kokių veiksmų galime imtis prieš Baltarusijos įmones.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad kai kurie parlamentarai pasiduoda propagandinėms klišėms ir manipuliuoja informacija apie Kapčiamiesčio poligono projektą. „Man liūdna, kad dalis Seimo narių taip manipuliatyviai tiesiog pasiduoda propagandinėms klišėms ir manipuliuoja ta pačia visuomene. Niekas iš niekur nieko neatima, visi kompensaciniai mechanizmai yra sukurti atliepiant bendruomenių poreikius nuo pat pirmos dienos.

Daliai valdančiajai koalicijai priklausančių „Nemuno aušros“ parlamentarų antradienį balsavus prieš naujojo Kapčiamiesčio poligono steigimo projektą, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad tai yra politikavimas ir siekis gauti „pigių“ rinkėjų balsų. Ministras pabrėžė, kad šį klausimą kels ir Socialdemokratų partijos valdyboje. „Sprendimas nepalaikyti (poligono projekto – ELTA) yra politikavimas ir pigių balsų susirinkimas artėjantiems rinkimams.

Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Aumovio“ nusprendus trauktis iš Lietuvos rinkos, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tai labiausiai sieja su tradicinei pramonei Europoje kylančiais iššūkiais.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose į rinką išleidus dalį kuro rezervo, o energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui teigiant, kad ši priemonė dyzelino kainas gali sumažinti bent dešimtimi centų už litrą, opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad tokie pareiškimai yra neatsakingi, o Vyriausybės veikimas gyventojams sukelia neišpildomų lūkesčių. Praėjusią savaitę didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką patiekė 80 tūkst.

JAV skelbiant apie sankcijų Baltarusijos valstybinei trąšų gamintojai „Belaruskalij“ atšaukimą, premjerė Inga Ruginienė sako matanti rizikų dėl to, kad šalies politikai kelia diskusijas apie šių apribojimų panaikinimą Lietuvoje, nors tokių prašymų iš prezidento Donaldo Trumpo administracijos šalis nėra sulaukusi. „Aš rizikų matau (…) tame, kad mes patys dažnai prisidarome sau žalos.

Lietuva penktadienį gavo dar 50 mln. eurų europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, kurių išmokėjimas anksčiau buvo sustabdytas šaliai tik iš dalies įgyvendinus vieną iš įvertintų plano rodiklių. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Visa ketvirtojo RRF mokėjimo prašymo, kurį Lietuva pagal jai skirtą „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą pateikė pernai rugpjūtį, suma sudarė 598 mln. eurų (arba 515 mln.

Žiniasklaidai skelbiant apie JAV sprendimą atšaukti sankcijas porai Baltarusijos bankų, taip pat – valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas sako, kad amerikiečių sprendimai yra šalies nacionalinės politikos klausimas, o Lietuvos pozicija dėl sankcijų nesikeičia. „JAV sprendimai yra jų nacionalinės politikos klausimas.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad 80 tūkst. tonų kuro rezervą Lietuva išnaudos ilgiausiu leistinu terminu – iki birželio pabaigos, taip siekdama padaryti didesnę įtaką šokinėjančioms kuro kainoms. Ministro teigimu, toks sprendimas galutinę degalų kainą gali sumažinti maždaug dešimčia centų.

Valstybėms imantis skirtingų būdų amortizuoti naftos šuolių poveikį gyventojams, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad degalų kainos „lubų“ įvedimo imasi tos šalys, kuriose artėja rinkimai, ir Lietuvai tokie sprendimai nebūtų tinkami. „Kainų administracinis ribojimas – čia turbūt jau rinkos pradžiamokslis sako, kad jeigu be jokių subsidijų ribosi kainą, tai tiesiog nebeteksi to produkto, (…) degalinėse bus daug automobilių, bet nebus degalų.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad pritars bet kokiam kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiui, dėl kurio Trišalėje taryboje sutars darbdaviai ir darbuotojai. „Džiaugiuosi, kad (Trišalė taryba – ELTA) svarsto, pagaliau turi susitarti (dėl MMA – ELTA) darbuotojai ir darbdaviai, laukiu šito istorinio susitarimo ir jeigu jie susitars, palaiminsiu nepriklausomai nuo to, kiek jie susitars, kad minimali alga didės“, – žurnalistams trečiadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Vyriausybė patvirtino planą, kaip bus rengiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas – derybas dėl būsimo laikotarpio šalies viešųjų finansų plano pradėti planuojama vasarą. Kadangi 2027 m. ir 2028 m. pajamos bei išlaidos Seime jau buvo patvirtintos pernai gruodį, šie biudžetai turėtų būti koreguojami minimaliai, pranešė Finansų ministerija.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį pasirašė įsakymą, kuriuo didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką įpareigota nedelsiant patiekti 80 tūkst. tonų arba 12 dienų kuro rezervą. Galimybę šalims narėms į rinką paleisti dalį nacionalinio kuro rezervo atvėrė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), rinkoje dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose prasidėjus naftos kainos šuoliams. Šalims iš viso leista į rinką paleisti 400 mln.

Seimas svarstys prezidento siūlymą antrai penkerių metų kadencijai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku skirti Gediminą Šimkų. Antradienį Seime pristatydamas šalies vadovo siūlomą kandidatą, prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikino, kad šiuo metu LB vadovaujantis G. Šimkus turi sukaupęs didelę patirtį finansų sektoriuje, puikias ekonomikos žinias, sugeba paprastai paaiškinti tiek europinius, tiek nacionalinius procesus.

Valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant finansų ministro darbą per kuro kainų krizę, Prezidentūra teigia matanti, jog Kristupas Vaitiekūnas ir jo vadovaujama ministerija ruošiasi visiems potencialiems scenarijams.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad artimiausiomis dienomis priėmus sprendimus dėl šalies kuro rezervo atlaisvinimo atsargos degalines pasiektų dar šios savaitės pabaigoje arba ateinančios savaitės pradžioje. „Sprendimas bus parengtas, bus pasirašytas ministro įsakymas ir šitie kiekiai jau galėtų šią savaitę pasiekti rinką. (…) Iš principo tai yra kelių dienų klausimas, kada tos atsargos galėtų būti išleidžiamos į rinką“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako – į rinką atlaisvinus dalį Lietuvos kuro rezervų, įtaka dyzelino kainai gali siekti 10–15 centų už litrą. Lietuva planuoja atlaisvinti apie 80 tūkst. tonų kuro atsargų, kas atitinka apie 12 dienų šalies turimo daugiau nei 90 dienų rezervo. „Pirmiausia tai yra kainos stabilizavimo tikslas, antras dalykas – (…) priklausys nuo proporcijos, jeigu į kasdienį tiekimą atlaisvinama po 40–50 proc.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos sprendimas atlaisvinti dalį šalies kuro rezervo atsargų padės sureguliuoti degalų kainas, kurių šuoliai fiksuojami tęsiantis kariniams veiksmams Artimųjų Rytų regione. „Tas efektas (kuro rezervo atlaisvinimo – ELTA) tikrai turi pasijausti, nes taip buvo daryta prieš daugiau nei dešimt metų, taip pavyko sureguliuoti kainas“, – žurnalistams pirmadienį teigė Vyriausybės vadovė.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku Algirdu Sysu pirmadienį aptars galimybes švelninti konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį degalų kainoms ir dėl to kylančius infliacinius procesus. Kaip anksčiau sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, šią savaitę bus sprendžiama dėl dalies šalies kuro rezervo atlaisvinimo, taip siekiant augančias degalų kainas suvaldyti trumpuoju laikotarpiu.

 Socialdemokratas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako abejojantis, kad valdantieji artimiausiais metais sugrįš prie diskusijų apie privačių investuotojų valdomų „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimą. „Suabejočiau, ar tai („Ignitis grupės“ delistingavimas – ELTA) būtų įmanoma bent jau artimiausiais metais.

Tarp šalies institucijų gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki Lietuvos policija bei kariuomene, mažiausiai – Seimu ir Vyriausybe, tuo metu pasitikėjimo Lietuvos teismais rodikliai vasarį – geriausi per septynerius metus, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Vasario 19 – kovo 2 d. vykusios apklausos metu gyventojų buvo klausiama, ar jie pasitiki, ar nepasitiki kiekvienu iš 10 nurodytų Lietuvos institutų.

Skaičiuojant, jog per ateinančius penkerius metus Lietuvoje trūks apie 6 tūkst. mokytojų, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad esama finansinių paskatų pedagogikos studentams tvarka neveikia, todėl ministerija ją ketina keisti.  Anot ministrės, esamas stipendijas studentams siūloma mažinti, naujo dydžio išmokas paskirstyti tiksliau, taip pat papildomai skatinti mokyklose naujai įsidarbinusius pedagogus.

Iš pareigų vasario viduryje pasitraukus Finansų ministerijos kancleriui Mindaugui Šimai, vienas iš kandidatų užimti šias pareigas – patarėjas Kęstutis Kvaraciejus, patvirtino finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Priimsime tuos sprendimus (…) artimiausiu metu, (…) bet taip, (K. Kvaraciejus – ELTA) yra vienas iš svarstomų kandidatų“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad sostinės centre esančių Maskvos namų griovimas savivaldybei nieko nekainuotų, jeigu Seime būtų pakeistas Labdaros ir paramos įstatymas. Pasak jo, dabar įstatymas numato, kad paramos gavėjo statusą turinčios įstaigos, šiuo atveju – Statybų inspekcija, turi teisę paramą priimti tik paslaugų forma, o pakeitus įstatymo formuluotę reikėtų numatyti, kad parama galėtų būti priimta ir darbais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vertina gautą informaciją apie „Nemuno aušros“ parlamentaro Aido Gedvilo balsavimus, kurie galėjo lemti degalinių tinklui „Jozita“ palankių sprendimų priėmimą. STT spręs, pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Gedvilo veiklos pagal Seimo opozicijai priklausančios Liberalų sąjūdžio frakcijos kreipimąsi. „Pranešimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) yra gautas.

Siekiant sušvelninti konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį šalies verslui, Lietuva su Europos Komisija (EK) artimiausiu metu pradės derinti galimas valstybės pagalbos priemones, kurios būtų panašios į galiojusias pasaulinės koronaviruso pandemijos metu.

Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienį išdavė statybos leidimą sporto arenai, kuri bus įrengta Vilniuje Šeškinės kalvose statomame Nacionalinio stadiono komplekse, Eltai patvirtino savivaldybės atstovai. Sporto arena planuojama centrinėje stadiono komplekso dalyje – pastate numatytos sportininkų ir trenerių persirengimo patalpos, administracinės, medicininės, techninės, sandėliavimo bei renginių aptarnavimo erdvės, taip pat zonos žiūrovams.

Dėl karinio konflikto Artimųjų Rytų regione kylant energijos išteklių kainoms, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti kuro kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms už degalus. Visgi, anot politikės, pirmiausia būtina įvertinti, ar tam yra galimybių valstybės biudžete. Taip Vyriausybės vadovė kalbėjo po to, kai antradienį apie įvedamas kainų „lubas“ šalių degalinėse pranešė Vengrija ir Kroatija.

Lietuvos bankas (LB) pagrįstai skyrė baudas už aštuonis pinigų plovimo prevencijos pažeidimus vienai iš šalyje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Teismo nutartyje pareiškėja byloje nenurodyta, mat byla buvo nevieša, Eltai nurodė teismas.

Vilniaus oro uoste vėlų penktadienio vakarą, prieš pat vidurnaktį, nusileido „FlyDubai“ lėktuvas, kuriuo iš Dubajaus evakuota apie 120 Lietuvos piliečių. Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, į lėktuvą netilpusios dvi lietuvių šeimos grįš kitu skrydžiu. Iš viso turėjo grįžti 166 keleiviai Ministerijos teigimu, „FlyDubai“ lėktuvu iš viso turėjo grįžti 166 keleiviai, tarp jų Latvijos ir Estijos piliečiai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Alytaus miesto skyrius nusprendė nekelti kandidato į partijos pirmininko postą, savo kandidatūros neiškėlė ir miesto meras Nerijus Cesiulis. Jo teigimu, daugiau nei pusė skyriaus narių taip pat vienbalsiai išreiškė nuomonę, kad politinė jėga neturėtų toliau sudaryti koalicijos su „Nemuno aušra“. Tai nuspręsta penktadienio vakarą vykusiame skyriaus susirinkime.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos piliečių skaičius regione mažėja, tačiau norinčiųjų išvykti užklausų kiekis išlieka didelis, sako Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė Aistė Stakėnienė.

Venecijos komisija skubos tvarka vertins naujausią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo pokyčius numatantį įstatymo projektą, sako visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Anot jos, Venecijos komisijos išvados dėl gruodį pateiktų pirminių siūlytų LRT įstatymo pakeitimų bus paviešintos artimiausiomis dienomis.

Vyriausybei planuojant siūlyti papildomai apmokestinti gaminančius vartotojus, taip kompensuojant nepriklausomų tiekėjų nuostolius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad dėl to savarankiškai elektrą gaminančių gyventojų kaštai smarkiai nedidės.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ieškos naujo atstovo spaudai – dabartinė jo strateginės komunikacijos patarėja Rugilė Augustaitytė palieka pareigas. Kaip Eltai patvirtino R. Augustaitytė, tai paskutinė jos darbo savaitė ministerijoje. Ministro patarėja ji buvo nuo pernai spalio, prieš tai dirbo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) komunikacijos komandoje, žurnaliste naujienų agentūroje ELTA.

„Sodrai“ paskelbus apie šalyje per metus išaugusį vidutinį darbo užmokestį, premjerė Inga Ruginienė sako – Vyriausybė greičiausiai vėl didins kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA), nes tai skatina bendrą darbo užmokesčio augimą, kuris reikalingas toliau didėjant gyventojų išlaidoms. „Sodros“ duomenimis, paskutinį 2025 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vidutinis darbuotojų atlyginimas „į rankas“ padidėjo 7,6 proc. ir siekė 1 514 eurų, „ant popieriaus“ – 8,2 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pasirašė susitarimą, kuriuo numatyta Lietuvoje pradėti kariaujančiai šaliai skirtos gynybos sistemų įrangos gamybą, antradienį pranešė Prezidentūra. Apie tai paskelbta minint ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines. „Šis susitarimas – ne tik pramoninis ar technologinis projektas, bet ir mūsų politinės valios bei strateginės partnerystės įrodymas.

Minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas lankosi Kyjive, kur su ES lyderiais aptarė paramą nelygioje ukrainiečių kovoje su agresore. Jis antradienį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelesnkiu, gynybos ministru Mychailo Federovu, energetikos ministru Denysu Šmyhaliu ir Europos šalių lyderiais.

Ukrainos prezidentui teigiant, kad jo vadovaujama šalis 2027-aisiais jau būtų pasirengusi tapti pilnateise ES nare, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda laikosi nuomonės, kad net teoriškai toks planas nėra reališkas. Kartu jis pabrėžia – narystė Bendrijoje yra reikalinga kaip motyvacija nuo karo kenčiančiai šaliai. „Ši data buvo nurodyta atsižvelgiant į JAV pasiūlytą taikos planą, tačiau net teoriškai jos negalima laikyti realia perspektyva (Ukrainai – ELTA) tapti visateise ES nare.

Vilniaus rajone esanti Pagirių bendruomenė kreipsis į premjerę su prašymu užtikrinti, kad Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) geriau kontroliuotų „Homanit“ medienos plaušo gamyklos keliamą taršą, sako bendruomenės „Medeina“ pirmininkas Vytautas Vyskupaitis. Anot jo, pirmadienį premjerei lankantis Pagiriuose į demonstraciją planuoja susirinkti apie 15 žmonių, Vyriausybės vadovei bus įteiktas raštas su reikalavimais.

Dalis gaminančių vartotojai yra linkę piktnaudžiauti garantinio elektros tiekimo paslauga ir ja naudojasi ilgiau nei numatytus šešis mėnesius, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Jo teigimu, nepaisant finansinės naudos vartotojams, tai gali iškraipyti elektros rinką. „(Garantinis tiekimas – ELTA) neatleidžia vartotojo nuo pareigos rinktis nepriklausomą elektros energijos tiekėją.