Ūla Klimaševska

Po didelio kiekio gyventojų duomenų nutekėjimo ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, kad esamas Registrų centro (RC) finansavimo mechanizmas yra ydingas, trūksta finansavimo kibernetiniam saugumui, tam svarstoma kurti centralizuotą šalies IT sistemą. „Dėl ydingos sistemos – taip, ji tokia yra.

Šalies vadovas Seimui pateikė siūlymą įteisinti naują galimybę valstybei skolintis iš gyventojų, mokant palūkanas už jų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per nacionalinį plėtros banką ILTE įlieti į šalies ekonomiką.

Vilniaus oro uoste (VNO) per trečiadienį paskelbtą oro pavojų buvusi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė kritikuoja darbuotojų pasirengimą bei faktą, jog oro uosto patalpose nėra įrengta priedanga. Anot jos, politikai netinkamai paskirsto priedangų įrengimui skirtas lėšas, todėl bendras šių saugumo objektų skaičius šalyje yra nepakankamas. „Šiandieninė situacija manau labai gerai praktiškai parodys realią priedangų situaciją, apie kurią pasisakėme savo audite.

Vilniaus oro uoste (VNO) per trečiadienį paskelbtą oro pavojų buvusi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė kritikuoja jo darbuotojų pasirengimą, taip pat tai, kad oro uoste nebuvo priedangos. Anot jos, bendras jų skaičius šalyje nėra pakankamas, politikams netinkamai paskirstant šių objektų įrengimui skirtas lėšas. „Šiandieninė situacija manau labai gerai praktiškai parodys realią priedangų situaciją, apie kurią pasisakėme savo audite.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad norėdama nepažeisti fiskalinės drausmės taisyklių Lietuva turės rasti būdų biudžeto išlaidas šiais metais sumažinti 50 mln. eurų. Taip ji kalbėjo Valstybės kontrolei (VK) nustačius, kad dėl spartesnio šių metų išlaidų augimo nei buvo numatyta pernai šiemet fiskalinė erdvė yra mažesnė, todėl, kad būtų laikomasi taisyklių, išlaidos 2026 m. turėtų būti mažesnės nei prognozuojama.

Konservatorė, ekspremjerė Ingrida Šimonytė ragina ramiai reaguoti į vėl sugrįžusias diskusijas apie galimą JAV spaudimą per šalį atnaujinti ES sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitą. Taip ji kalbėjo ketvirtadienį užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus, kad iš JAV administracijos jaučiamas „suaktyvėjimas“ šiuo klausimu. „Ta diskusija ne šiandien atsirado, ji atsiranda ir pakyla, Lukašenka tuo pačiu vakar ar užvakar pareiškė, kad jis ruošiasi karui.

Užsienio reikalų ministrui pareiškus, kad iš JAV administracijos jaučiamas „suaktyvėjimas“ ES sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą atnaujinimo klausimu, premjerės patarėjas kartoja, kad jokių derybų šia tema nevyksta. „Ministro pasisakymus ir jų kontekstą pirmiausia turėtų komentuoti pati Užsienio reikalų ministerija. Iš savo pusės galiu pakartoti ministrės pirmininkės išsakytą poziciją.

Palemone ketvirtadienį pradėtos 45,2 mln. eurų (su PVM) vertės krovos aikštelės ir trijų geležinkelio vėžių statybos – numatoma, jog naujoji Kauno intermodalinio terminalo infrastruktūra bus skirta priimti sąjungininkų pajėgumus, ginkluotę ir taps didžiausiu karinės logistikos centru Baltijos šalyse.

 Pernai Valstybės gynybos fonde liko nepanaudoti 36 mln. eurų, nors daliai šalies institucijų trūko lėšų krašto apsaugos projektams, o tai rodo, kad dabartinis fondo veikimo modelis yra nelankstus, teigiama Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito ataskaitoje. Anot audito, ataskaitose taip pat nėra aiškios informacijos, kokie konkretūs rezultatai pasiekti panaudojus likusius beveik 297,5 mln.

Tiltą per Nerį Jonavos rajone statančiai Italijos bendrovei „Rizzani de Eccher“ vėluojant atsiskaityti su subrangovais, valstybinės krovinių vežimo bendrovės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas sako, kad ši situacija vertinama rimtai, svarstoma nutraukti su bendrove sudarytą sutartį.  „Situacija su šitu rangovu yra komplikuota, mes vertiname labai rimtai santykių nutraukimą su visomis pasekmėmis rangovui“, – Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete trečiadienį sakė V. Žalimas.

Pirmųjų mėnesių antros pakopos pensijų reformos duomenys rodo perpus išaugusį gyventojų visiškai grąžintų paskolų kiekį, teigia kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atstovė. „Stebėjome ryškų pokytį ypač balandžio 10 d., tai buvo viena iš pirmųjų dienų, kai žmonės atgavo pinigus – lyginant 2026 m. balandžio mėnesį ir 2025 m. balandžio mėnesį pastebėjome, kad būtent grąžintų būsto paskolų kiekis (…) padidėjo 50 proc., padidėjo ir vartojimo paskolų apie 40 proc.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) pritarus, kad Lietuva turėtų jungtis prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad toks sprendimas – ne vien simbolinis, jis rodo šalies ryžtą prisiimti atsakomybę sprendžiant krizę Artimuosiuose Rytuose.

Vilniuje antradienį inauguruotas Europos Tarybos (ET) informacijos punktas Baltarusijos žmonėms, jis veiks Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Šiame punkte baltarusiams bus teikiama informacija apie Tarybos darbą ir vertybes, bus įgyvendinama Tarybos Kontaktinės grupės dėl bendradarbiavimo su Baltarusijos demokratinių jėgų ir pilietinės visuomenės atstovais veiklos programa.

Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinio direktoriaus pareigas paliksiantis Simonas Bartkus sako šio sprendimo priežastis plačiau galėsiantis komentuoti po to, kai liepos pradžioje baigs darbą šioje pozicijoje. „Kas liečia mano paties darbą – dabar esu susikoncentravęs į einamus darbus. (…) Apie priežastis, manau, bus galima padiskutuoti, kai baigsis mano darbas, dabar gal net nesinori nuimti fokuso nuo darbų“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Bartkus.

Kai kuriems Seimo nariams siūlant iki 2027 metų pradžios atidėti prievolę visiems darbdaviams teikti duomenis „Sodrai“ bei viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad prievolę atidėjus pusmečiui darbdaviai turėtų laiko pasiruošti direktyvos taikymui. „(Socialinių reikalų ir darbo – BNS) komitete buvo priimtas geras sprendimas, sutarta dėl visų pakeitimų.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje virš 4 proc. sumažėjo mokesčius mokančių fizinių asmenų – dalis jų galėjo pakeisti mokestinę rezidenciją, pasitraukti į šešėlį, ši tendencija gali būti siejama su įsigaliojusia mokesčių reforma, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva. „Tai sudaro virš 4 proc. visų fizinių asmenų mokesčių mokėtojų – visų, kurie mokame gyventojų pajamų mokestį.

Viešoje erdvėje kritikos ir pajuokų dėl idėjos rengti diskoteką gimstamumui didinti sulaukusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako – kritikuoti lengviausia, bet tai nepadeda spręsti gimstamumo problemų. Ministrės teigimu, Lietuva nyksta, todėl būtina daugiau kalbėti apie poreikį keisti visuomenės požiūrį į šeimą. „Visada lengviausia kritikuoti ir čia esame meistrai ir pasityčioti, ir pakritikuoti, o geriausia – nieko nedaryti ir apskritai apie tai nekalbėti.

Siekiant padėti suvaldyti krizės Artimuosiuose Rytuose padarinius, Europos Komisija (EK) sudarė lengvesnes sąlygas skirti valstybės pagalbą labiausiai nukentėjusiems verslo sektoriams. Komisija patvirtino tai numatantį komunikatą, kuris bus taikomas iki metų pabaigos, ketvirtadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Anot jos, jau finalizuojama tikslinė pagalbos priemonė – paskolos labiausiai krizės paveiktiems Lietuvos verslo sektoriams.

Komentuodamas viešoje erdvėje skambančią kritiką premjerei Ingai Ruginienei, socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia – visi politikai turi savo ribotumų, o patirtis šioje srityje įgaunama per politinį stažą. „Visi turime kažkokius savo ribotumus, mes neturime universitetų, kurie ruošia premjerus ar ministrus, ar Seimo narius.

Vyriausybė iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukė 11,2 hektarų sklypą, kurio dalis patenka į Tauragės poligono teritoriją. Trečiadienį pritarta šiam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) projektui. Iš valstybinių miškų sąrašo išbraukta dalis Tauragės poligono teritorijos Anot ministerijos, šio sklypo dalis, kuri patenka į Tauragės poligono teritoriją, naudojama krašto apsaugos tikslams.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nuo antros pakopos pensijų reformos įsigaliojimo prie kaupimo iš viso prisijungė 14 tūkst. žmonių – į pensijų fondus sugrįžo dalis kaupusiųjų anksčiau, taip pat sudaryta naujų sutarčių. Per tris pirmuosius pensijų reformos mėnesius prie kaupimo prisijungė 2,3 tūkst. dalyvių, o per balandį po sutarties nutraukimo kaupti sugrįžo dar 11,7 tūkst. gyventojų.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius mano, kad kritikuojant susisiekimo ministrą dėl pokyčių šio sektoriaus valstybinių įmonių vadovybėje yra be reikalo keliama drama. „Juras Taminskas sulaukia kritikos, kad keičiasi valdybos, keičiasi įmonių vadovai, kažkam lyg tai kelia nuostabą, kad pokyčiai vyksta.

Ieškant būdų sparčiau didinti pensijas, o prezidentui siūlant tam panaudoti didesnę „Sodros“ biudžeto perviršio dalį, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad pats rezervas yra skirtas krizinėms situacijoms ir naudojamas nebus, svarstoma tik jį pildyti lėčiau. „Rezervo jokiu būdu neplanuojame nei judinti, nei liesti, nes turime galvoti apie tuos pačius pensininkus ir apie visus, kurie gauna išmokas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad palaikytų bendros Europos Sąjungos (ES) kariuomenės įkūrimo idėją tuo atveju, jeigu šios pajėgos būtų vertinamos kaip didesnis žemyno įsitraukimas į NATO veiklą, o ne aljanso pajėgų buvimo žemyne pakaitalas. „Jeigu (Europos kariuomenė – ELTA) yra interpretuojama kaip tam tikras pakaitalas NATO veiksmams, NATO tikslams, gynybos planams, tada požiūris tikrai būtų negatyvus.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Valstybės kontrolės (VK) audito pastabų sulaukusi pirmojo jūros vėjo parko vystytoja valstybinė „Ignitis grupė“ šiuo metu atlieka projekto analizę, siūlymus parlamentui pristatys birželį. „Dėl vėjo parkų jūroje – pastebėčiau, dabar yra daroma papildoma analizė, „Ignitis“ tą analizę daro, siūlymai dėl šio (pirmo jūros vėjo parko – ELTA) projekto Seimui bus pateikti birželio mėnesį“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Vaičiūnas.

Didindama vietinės elektros gamybos apimtis Lietuva apribos ateities naftos rinkų svyravimo poveikį ekonomikai, užsitikrins nepriklausomybę nuo rusiškų išteklių bei geriau apsisaugos nuo elektros kainų augimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 28 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Antradienį etikos sargai paskelbė, kad „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė įstatymą, partijai nuomodamas savo automobilį, tuo metu pats politikas tokį sprendimą pavadino politikavimu.

Kinijos žiniasklaidai skelbiant apie šalies sprendimą panaikinti pernai rugpjūtį įvestas sankcijas lietuviškiems „Mano“ bei „Urbo“ bankams, pastarasis teigia, kad ilgiau nei pusę metų galioję apribojimai esminės įtakos įstaigos veiklai neturėjo.

Prezidentūrai kritikuojant, kad Vyriausybė delsia pateikti išvadą jos siūlymui pensijoms didinti skirti bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio, finansų ministras sako, kad teikiant tokias iniciatyvas reikia numatyti ne tik išlaidų, bet ir pajamų šaltinius, o pensijas kelti valstybė turi visų pirma atsižvelgdama į viešųjų finansų tvarumą.

Nuo sausio įsigaliojus pensijų reformai, premjerė Inga Ruginienė sako, kad pasitiki „Sodros“ sistema ir nuo 2019-ųjų papildomai pensijos antros pakopos fonduose nekaupė, senatvei taip pat sako investuojanti papildomai. „Nedalyvavau antros pensijų pakopos kaupime, pasitikiu „Sodra“ ir kaupiu pensiją ten.

Per dvejus metus šalyje planuojama sukurti bendro bilieto sistemą visų rūšių viešajam transportui, ją įdiegti 2028-aisiais, skelbia LRT televizija. Kaip pranešama, programėlėje galima būtų pirkti vieną bilietą skirtingos transporto priemonėms – miestų viešajam transportui, traukiniams, keltams, automobilių dalijimosi platformoms. Planuoja keisti teisės aktus Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad šiai sistemai įdiegti planuojama keisti teisės aktus.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, jog Lietuva šiuo metu nėra sulaukusi oficialaus pasiūlymo įsigyti Latvijos nacionalinės aviakompanijos „airBaltic“ akcijų. Valstybinė Latvijos bendrovė pranešė sustabdžiusi anksčiau į 2026-uosius metus atidėtą pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). „Apie tai neturime jokių naujienų ar žinių, jeigu pateiks (siūlymą – ELTA), tada svarstysime, šiai dienai  „airBaltic“ mums nėra nieko pateikęs“, – žurnalistams trečiadienį sakė J. Taminskas.

Dabartinė tvarka sudaro galimybes vežėjams išvengti mokesčio už Lietuvoje įregistruotas krovinines transporto priemones, taip valstybės biudžetas per penkerius metus galėjo netekti apie 30 mln. eurų, dėl to kreiptasi į teisėsaugą, sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. „Nustatėme ir kreipėmės į atitinkamas tarnybas dėl per 30 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Europos Komisija (EK) siūlo, kad sprendimą apmokestinti neplanuotai išaugusį šalies naftos atsargas kaupiančios bendrovės „Orlen Lietuva“ pelną Lietuva koordinuotų su Lenkija, kad rinkoje nepritrūktų kuro atsargų, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Anot jo, EK antradienį pristatys priemonių paketą, kuriame nėra numatyta „revoliucinių“ priemonių, bet siūlomos rekomendacijos valstybės narėms, kaip spręsti kuro kainų krizę.

Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad Lietuvoje trūksta valstybės politikos, skirtos mažinti senjorų vienišumą, labiausiai prie to dabar prisideda nevyriausybinės organizacijos, sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbuotojų apklausą paaiškėjus, kad žmonės jaučiasi negirdimi bei žeminami ministerijos vadovybės, o agresyviu bendravimu esą išsiskiria viceministrė Rita Grigalienė, ministerijos vadovė Jūratė Zailskienė sako asmeniškai jokių darbuotojų skundų nesulaukusi, o viceministre pasitikinti.

Šią savaitę paaiškėjus, kad per tris mėnesius antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas atsiėmė apie 40 proc. sistemos dalyvių, o prekybininkams fiksuojant išaugusią apyvartą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako nesuprantanti kritikos dėl esą nepakankamos ministerijos komunikacijos, gyventojus siekiant įtikinti kaupti toliau.

Sudariusi galimybę gyventojams laisviau atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas, valstybė sistemą galėtų padaryti patrauklesnę ir sukurti daugiau paskatų likti kaupime, sako Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas. Pasak jo, esminis šiemet įsigaliojusios reformos rezultatas – Lietuva perėjo iš privalomos papildomo kaupimo pensijai sistemos į pakankamai lanksčią, savanorišką.

Valstybei platinant gynybos obligacijas, Seimas nusprendė panaikinti 2 proc. metinės palūkanų normos lubas – taip siekiama pritraukti daugiau finansavimo krašto apsaugai. Po priėmimo ketvirtadienį už šį Vyriausybės projektą balsavo 81 Seimo narys. Panaikino 2 proc. gynybos obligacijų palūkanų normos lubas Nuo šiol valstybė už didesnę palūkanų normą galės siūlyti ilgesnes nei vienerių metų laikotarpio gynybos obligacijas – kitaip sakant, didės jų pajamingumas.

Kylant abejonių dėl pasikeitimų valstybinių susisiekimo sektoriaus bendrovių vadovybėje, Seimo konservatorių frakcija šalies vadovo prašo įvertinti susisiekimo ministro Juro Taminsko tinkamumą eiti pareigas bei atskleisti, kodėl pernai atsisakyta jį patvirtinti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovu. Pernai rudenį atleidus krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę, skelbta, kad į šias pareigas kaip kandidatas svarstytas ir J. Taminskas, visgi vėliau ministru paskirtas Robertas Kaunas.

Penktadienio duomenimis, pigiausias dyzelinas parduodamas „Jozitos“ degalinėse Šiauliuose, mažiausia kaina benzinu antrą dieną prekiauja „Madalva“ degalinė Tauragės rajone, Žygaičiuose, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Penktadienį duomenis apie degalų kainas pateikė 188 degalinėmis daugiau nei pirmą jų skelbimo dieną trečiadienį, taip pat stebima, jog degalų kainos mažėja, teigia agentūra.

Didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką išleistą kuro rezervo dalį galės atkurti vėliau, kai naftos kainos rinkoje bus mažesnės, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Tai yra komercinis rezervas, kurį atstatyti bendrovė turi įprastą terminą, bet dėl neįprastų aplinkybių tas terminas, tikėtina, bus pratęstas ir galės jį atstatyti tada, kai naftos kainos nukris“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir kylant energijos išteklių kainoms, bankas „Citadele“ blogina šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,6 proc., taip pat numato spartesnį infliacijos augimą – iki 6 proc. Pernai gruodį „Citadele“ analitikai prognozavo, kad ekonomika šiemet augs 0,4 proc. punkto sparčiau – 3 proc., infliacija bus 2,6 proc. punkto mažesnė – sieks 3,4 proc.

Nuo trečiadienio degalinėms įsigaliojus įpareigojimui teikti informaciją apie kiekvienos dienos kuro pardavimo kainas, Lietuvos energetikos agentūra (LEA) teigia, kad šiuos duomenis pateikė 537 iš maždaug 700 šalies degalinių. Trečiadienį įsigaliojo naują tvarką nustatantis energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno įsakymas, pagal kurį degalinės agentūrai informaciją turi pateikti kasdien iki 10 val.

Didelę įtaką formuojant kitų metų valstybės biudžetą turės karo Artimuosiuose Rytuose poveikis energetikos išteklių kainoms, sako premjerė Inga Ruginienė. „Mūsų biudžetą nemažai įtakos ta energetikos krizė, kokią dabar turime, nes nežinome, kiek ji užsitęs. Geopolitiniai sprendimai, mūsų geopolitinės padėties dinamika gali daug įtakoti“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo premjerė.

„Aušriečiams“ balsavimą prieš Kapčiamiesčio poligoną argumentuojant poreikiu pirmiausia finansuoti oro gynybos pajėgumus, politinės jėgos lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog koalicija aptarė galimybes šiemet spartinti šios įrangos įsigijimą.

Sprendimą teikti teisines pretenzijas Seimo nariams Dovilei Šakalienei ir Mindaugui Lingei, kurie viešai paskelbė statybų bendrovės „Fegda“ reputaciją esą žeminančius komentarus, bendrovė vadina klaida ir dėl tokių savo veiksmų atsiprašo. „Pripažįstame, jog praeityje siųsti teisininkų pretenzijas politikams, net tada, kai ne visuomet tikslūs jų pasisakymai daro žalą „Fegdos“ reputacijai, buvo klaida.

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės siūlymui atsisakyti dabar už valstybės platinamas gynybos obligacijas mokamų 2 proc. palūkanų normos lubų. Po svarstymo už šį projektą balsavo 102 Seimo nariai. Galutinai pritarus Seime, valstybė už didesnę palūkanų normą  galėtų siūlyti ilgesnes nei vienerių metų laikotarpio gynybos obligacijas – jų pajamingumas šiek tiek padidėtų.  Anot finansų ministro, už vienerių metų trukmės obligacijas galėtų būti siūlomos 2,2 proc.