Taip ji kalbėjo Valstybės kontrolei (VK) nustačius, kad dėl spartesnio šių metų išlaidų augimo nei buvo numatyta pernai šiemet fiskalinė erdvė yra mažesnė, todėl, kad būtų laikomasi taisyklių, išlaidos 2026 m. turėtų būti mažesnės nei prognozuojama.
„Be abejo, pristatėme tai Finansų ministerijai, ji yra susipažinusi ir tikimės, kad ji šiais metais atsižvelgs į išlaidas – mūsų skaičiavimu, tam, kad laikytumėmės nuokrypio, reikėtų 50 mln. eurų mažesnių išlaidų biudžete šiais metais, kad nepažeistume fiskalinės drausmės“, – Seime antradienį kalbėjo I. Segalovičienė.
Segalovičienė: norint išlaikyti fiskalinę drausmę išlaidas reikės mažinti 50 mln. eurų
VK skelbė, kad jei Lietuva greitu metu nepriims sprendimų dėl papildomų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, ateityje šaliai gali tekti rinktis tarp gynybos finansavimo ir kitų viešųjų paslaugų.
Nepriklausomos fiskalinės institucijos vertinimu, atsižvelgus į įprastai priimamus politinius sprendimus biudžete kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), pensijas ir kitas išlaidas, valdžios sektoriaus deficitas 2028 m. galėtų siekti apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tuo metu 2029 m., anot VK, šią ribą Lietuva galėtų viršyti, papildomą spaudimą viešiesiems finansams taip pat kuriant išaugusiam gynybos finansavimo lygiui, europinė išlyga kuriam taikoma iki 2028 m.
„Indikuojame tikrai apie sunkius 2028 ir 2029 metus, ta fiskalinė realybė tikrai bus labai tikėtina, į tai tikrai reikia atkreipti dėmesį. (…) Tas reikalingų pajamų klausimas 2028 ir 2029 metams yra labai aktuali problema“, – aiškino valstybės kontrolierė.
Ji pažymėjo, kad Finansų ministerija iki šių metų pabaigos turėtų pateikti siūlymų, kurie padės užtikrinti fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi.
„Labai svarbus turbūt veiksnys bus ir Finansų ministerijos reguliavimo pokyčių pasiūlymas, kai kalbėsime apie rezervus valstybėje“, – sakė I. Segalovičienė.
Kaip skelbta, VK ir metinėje pažangos ataskaitoje pateiktos projekcijos dėl valdžios sektoriaus deficito 2026–2027 m. reikšmingai nesiskiria.
Tačiau institucijos ekonomistai mato didesnį spaudimą viešiesiems finansams vėlesniais metais, nuo 2028-ųjų, o metinėje pažangos ataskaitoje prognozuojamas deficitas išlieka 2,6 proc. BVP.
Numatoma, kad 2026–2029 m. laikotarpiu valdžios sektoriaus skola išaugs nuo 45 iki 55,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o išlaidos palūkanoms – nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. eurų.
Fiskalinę drausmę numatantys Mastrichto kriterijai nustato, kad biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. nuo BVP, valstybės skolos lygis – 60 proc. BVP.
Šių metų valstybės biudžete deficitas siekia 2,8 proc. nuo BVP, valdžios sektoriaus skola – 45,4 proc. BVP.
