Ūla Klimaševska

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį toliau nagrinėjo bankrutavusio banko „Snoras“ turto iššvaistymo bylą. Nuteistojo buvusio banko vadovo Vladimiro Antonovo apklausą teismas ketina tęsti antradienio posėdyje. Per apklausą pirmadienį Vilniaus apygardos teismo nuteistas bankininkas pasakojo apie tai, kokiomis aplinkybėmis prieš penkiolika metų vyko „Snoro“ bankrotas, ir apie sandorius įsigyjant skirtingus verslo subjektus, tarp jų – Anglijos futbolo klubą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad kitąmet pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva sieks įtikinti Bendriją būtinybe mažinti ekonominę priklausomybę nuo Kinijos. „Užsienio reikalų ministerija aktyviai ėmėsi ekonominio saugumo temų dėl priklausomybių iš Kinijos, importo, taip pat tam tikrų įmonių eksporto srityje.

Šalies geležinkeliais iš žemyninės Rusijos į Kaliningradą yra gabenama 90 proc. visos krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ rusiškų grūdų produkcijos, kuriai nėra taikomos sankcijos, nes tranzitas reguliuojamas stojimo į ES sutartimi, teigia įmonę valdanti valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG). Anot jos, dalis rusiškų grūdų produkcijos gabenama tranzitu iš Kaliningrado per Klaipėdos uostą į trečiąsias šalis. „Apie 90 proc.

Grūdų asociacijai paskelbus apie šalies geležinkeliais į Klaipėdos uostą gabenamas rusiškos kilmės žemės ūkio kultūras, uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad vien šiemet perkrauta keliasdešimt tūkstančių nesankcionuotų krovinių, kurių stabdyti uostas neturi teisės. Visgi, anot uosto vadovo, dėl įvedamų sankcijų jų srautas kasmet mažėja.

Paaiškėjus, kad Klaipėdos uoste kraunami rusiškos kilmės grūdai, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuvos infrastruktūra tokiam eksportui naudojama nebus. Apie tai, kad šalies uoste kraunami rusiški grūdai, šią savaitę pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPP). „Ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus pozicija yra aiški: Lietuvos infrastruktūra negali būti ir nebus naudojama rusiškų grūdų eksportui.

Grūdų asociacijai paskelbus apie šalies geležinkeliais į Klaipėdos uostą gabenamas rusiškos kilmės žemės ūkio kultūras, uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad vien šiemet perkrauta keliasdešimt tūkstančių nesankcionuotų krovinių, kurių stabdyti uostas neturi teisės. Visgi, anot uosto vadovo, dėl įvedamų sankcijų jų srautas kasmet mažėja.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad kitą savaitę Vyriausybei planuojama pristatyti konkrečių priemonių planą, kuris ateityje leistų per tris paras elektros tiekimą atkurti bent 80 proc. per audrą jos netekusių vartotojų.

Ketvirtadienį Vilniuje atidarius pirmąjį Baltijos šalyse inovatyvų ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centrą, šalies vadovai akcentuoja – tai yra visos valstybės sėkmė, leisianti ateityje didinti biotechnologijų sektoriaus indėlį į Lietuvos ekonomiką. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad tokių projektų vystymas lemia, jog šalyje bus kuriamos inovacijos ir naujos darbo vietos, kuriose gyventojai galės išpildyti savo potencialą. „Tai yra didžiulė mūsų valstybės sėkmė.

Paaiškėjus, kad dabar Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės pareigas einanti Laura Matjošaitytė prieš Seimo rinkimus galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“, parlamento pirmininkas Juozas Olekas sako, kad ši informacija kelia susirūpinimą. Kaip praneša visuomeninis transliuotojas, Seimo vadovas parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavedė surinkti papildomą informaciją.

ELTA glaustai pristato svarbiausius rugpjūčio 31 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Teismas dar trims mėnesiams pratęsė „BaltCap“ fondo turto pasisavinimu įtariamam Šarūnui Stepukoniui taikomą suėmimą.  Teisme dėl siūlyto kyšio apklaustas kariuomenės statinių priežiūros inžinierius – jam siūlytas daugiau nei 3 tūkst. eurų kyšis už palankumą vertinant Lietuvos karininkų ramovės Kaune remonto darbus.

Po susitikimo su valstybinės „Ignitis grupės“ ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovais finansų ministras Taurimas Valys sako, kad valstybė turi įvertinti, kas yra atsakingas už nepasirengimą praėjusios savaitės audrai. Kaip pranešė ministerija, su bendrovių vadovais Dariumi Maikštėnu ir Renaldu Radvila aptarta, kokios priemonės buvo numatytos po 2024 metų audros, kas iš jų įgyvendinta ir kas liko nepadaryta.

Siekiant didinti krovinių vežimo geležinkeliais apimtis, užtikrinti prognozuojamus transportavimo įkainius, bus sudaroma šiam procesui skirta priežiūros komisija, sako ministras Juras Taminskas. Susisiekimo ministerija, valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė ir verslo atstovai pirmadienį pasirašė tai numatantį memorandumą.

Po smarkios savaitgalio audros dideliam skaičiui gyventojų dar neatkūrus elektros tiekimo, prezidentas Gitanas Nausėda „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) komunikaciją vartotojams vadina klaidinga. Šalies vadovas taip pat ragina Valstybės kontrolę (VK) po pilno elektros atkūrimo įvertinti esamą kompensacijų gyventojams tvarką. „Praėjus daugiau nei trims paroms nuo audros pradžios elektros energijos tiekimas vis dar nėra atstatytas dideliam vartotojų skaičiui.

Opoziciniai Seimo konservatoriai siūlo užbaigti dabar numatytą 2 tūkst. kilometrų elektros tinklų kabeliavimą, o vietoje papildomo šios programos etapo – įsigyti 150 tūkst. didžiausios rizikos individualiems namams skirtų rezervinių generatorių. Anot politikų, dabar numatytas papildomas kabeliavimas iki 6 tūkst. kilometrų tinklo valstybei kainuotų 320 mln. eurų, tuo metu generatorių programa būtų 5,3 karto pigesnė – siektų 60 mln. eurų.

Energetikos ministras Lukas Savickas tikisi Seimo politinės valios biudžete skiriant didesnį finansavimą spartesniems kabeliavimo tempams užtikrinti. „Apie kabeliavimą labai daug kalbama, bet paskutiniai dveji metai yra tas laikotarpis, kada pagaliau buvo identifikuotas poreikis 6 tūkst. kilometrų (tinklo kabeliavimo – ELTA), suprojektuoti finansų prasme buvo 2 tūkst. ir padidintas tempas nuo to, kaip tradiciškai būtų kabeliuojama“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo ministras.

 Po savaitgalio audros svarstant skelbti ekstremaliąją situaciją valstybės mastu, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad tai leistų dėl finansavimo kreiptis į Europos Komisiją (EK), užtikrintų, kad dėl elektros trikdžių įsipareigojimų neįvykdę tiekėjai negautų baudų.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas tikisi, kad šiemet bus paskelbta apie pirmąsias sutartis dėl naujų antidroninių sostinės oro gynybos pajėgumų įsigijimo. „Matydami strateginės infrastruktūros apsaugos poreikį, priminsiu, mes prieš gerus metus pasirašę esame sutartį su Viešojo saugumo tarnyba (VST) dėl miesto kritinės infrastruktūros apsaugos – tai yra mūsų elektrinės, šilumos ūkio objektų, vandenviečių ir atliekų tvarkymo sistemos objektų.

Savaitgalį šalyje siautusi audra nesutrikdė Lietuvos oro uostų (LTOU) darbo, tačiau dėl sudėtingų oro sąlygų keletas lėktuvų į šalį nukreipti iš Rygos, Eltai nurodė valstybės bendrovė. „Lietuvos oro uostų veikla ir operacijos, nepaisant oro sąlygų ir audros padarinių, savaitgalį vyko įprastai“, – pirmadienį teigė LTOU atstovė Rūta Asadauskaitė. Pasak jos, penki Rygos oro uoste leisti turėję lėktuvai dėl audros buvo nukreipti ir nusileido Vilniaus, du – Kauno oro uoste.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas laikosi nuomonės, kad institucijos jam tinkamai neperdavė informacijos apie kandidatą į Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybą, šis procesas strigo, dėl to ministras teigia ketinantis ieškoti būdų tobulinti teisinį reguliavimą.

Tinklus prižiūrinčio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sako, kad savaitgalį per Lietuvą praūžusi audra buvo neeilinė, daugiau nei trečdaliu intensyvesnė nei buvusi prieš porą metų. „Kuo greičiau reikia susitvarkyti – audrą tikrai turėjome neeilinę, kai lyginame ją su ankstesnėmis, matome, kad ji yra net beveik (…) 35 proc.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad situacija, kai į Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybą paskirtas klausimų dėl galimo palankumo Rusijai sulaukęs Oleksandras Laneckij, yra nemaloni, tačiau susisiekimo ministro atsakomybės joje nemato. Apie tai, kad traukiasi iš LTOU valdybos, O. Laneckij pranešė šį ketvirtadienį. „Pats narys atsitraukė, atsistatydino, faktiškai klausimas ir uždarytas – bet pasižiūrėkim į visą atsiradusią valdybos narių skyrimo tvarką.

Jei Latvija pasiūlytų įsigyti dalį finansinių sunkumų patiriančios nacionalinės oro bendrovės „Air Baltic“ akcijų, Lietuva  tokį pasiūlymą svarstytų įvertinusi visus argumentus, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius.  Tuo metu Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas sakė pasiūlęs aptarti bendros Baltijos šalių aviakompanijos įkūrimą.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad sprendimas Lietuvai įsigyti finansinių sunkumų patiriančios Latvijos nacionalinių oro linijų bendrovės „airBaltic“ akcijų būtų neracionalus ir emocionalus. „Apie „airBaltic“ (…) – esant tokiai finansinei situacijai valstybėje, esant visiems kitiems aspektams ir reikalingumui mūsų lėšas skirti ir gynybai, ir kelių infrastruktūrai, ir atlyginimams, ir mokykloms, ir gydymo įstaigoms, investuoti į „airBaltic“ tikrai nėra racionalu.

Ministerijai siūlant keisti kelių eismo taisykles (KET) ir leisti didesnį greitį kai kuriuose šalies magistralių ruožuose, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad tam sąlygas sudarys iki 2028 metų pilnai atnaujinta jų danga, kas magistralėmis leis saugiai važiuoti didesniu greičiu. „Dėl greičio – automobilių amžius jaunėja, automobiliai techniškai gerėja.

 Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako iš Vyriausybės sulaukęs patikinimo, kad bus peržiūrėtos esamos šalies mokestinės sistemos spragos, tačiau kelia klausimą, ar pažadas neįvesti naujų mokesčių kartu nereiškia, jog valdžia neatmeta galimybės kelti jau taikomus tarifus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įžvelgia rizikų dėl Vilniaus savivaldybėje galiojančios tvarkos, pagal kurią kasmet sudaromas paramą gauti galinčių sostinę reprezentuojančių kultūros įstaigų ir sporto klubų sąrašas. 2022 m. gruodį sostinės savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta, kad asmenys, kurie remia reprezentacinius Vilniaus sporto klubus ar kultūros įstaigas, gali būti iš dalies atleisti nuo metinio nekilnojamojo turto (NT), žemės bei valstybinės žemės nuomos mokesčio.

Vilniaus merui Valdui Benkunskui teigiant, kad sostinei reikalingi didesni atliekų deginimo pajėgumai, Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines iš dalies valdanti valstybinė „Ignitis grupė“ teigia neturinti planų investuoti į naują jėgainę.

Lietuvoje viešintis Saudo Arabijos prekybos konglomerato „BinDawood Holding“ vadovas Ahmadas BinDawoodas sako, kad bendrovė svarsto investuoti į šalies maisto pramonę, tarp galimybių – naujos gamyklos statybos ir produkcijos eksportas į Saudo Arabiją. „Svarstome apie kelis sektorius, taip pat ir maisto industriją, svarstome apie investicijas į maisto pramonę.

Formuojant kitų metų biudžetą, bus siekiama subalansuoto valstybės skolos augimo, teigia finansų ministras Taurimas Valys. Tačiau, jo teigimu, neatmetama galimybė, kad siekiant užtikrinti gynybos finansavimą skolos santykis su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP) didės. ES šalys privalo laikytis Mastrichto kriterijų, kurie nustato fiskalinės drausmės taisykles – valstybės biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. nuo BVP, valstybės skolos lygis – 60 proc. BVP.

Latvijos nacionalinėms avialinijoms „airBaltic“ pranešus apie planus nuo žiemos nutraukti dalį skrydžių iš Vilniaus, susisiekimo ministro patarėjas teigia, kad dėl to Lietuvos keleiviams krypčių nesumažės, nes bus užtikrintos alternatyvos skristi kitomis oro linijomis.

Valdančioji Demokratų „Vardan Lietuvos“ partija šeštadienį suvažiavime patvirtino rezoliuciją, kuria ragina kitų metų valstybės biudžete prioritetą teikti demografinėms problemoms, taip pat ES įvardina „vieninteliu realiu pareigos išlaikyti teise grįstą tarptautinę tvarką“ įgyvendinimo ramsčiu, ragina partijos skyrius aktyviau ruoštis artėjantiems rinkimams.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vedliu išrinktas Virginijus Sinkevičius partijai toliau vadovaus iš Briuselio, europarlamentaro mandato žada atsisakyti iki Seimo rinkimų. „Pasibaigs tas Europos Parlamento (EP) mandatas ir jis pasibaigs per tuos ketverius metus, bet kada tiksliai atsisakysiu EP mandato, tai, manau, tą galėsiu klausimą atsakyti po kažkurio laiko“, – žurnalistams partijos suvažiavime sakė V. Sinkevičius.

Šeštadienio suvažiavime Demokratai „Vardan Lietuvos“ patvirtino dalį – iš viso 13 – kandidatų į merus kitais metais vyksiančiuose rinkimuose, taip pat išrinkta nauja partijos vadovybė. Likusi dalis partijos kandidatų kitų metų savivaldybių rinkimuose turės būti iškelti iki rudens.

Vilniaus rajone šeštadienį prasidėjo valdančiosios Demokratų „Vardan Lietuvos“ suvažiavimas.  Čia sveikinimo žodį tarę koalicijos partnerių socialdemokratų lyderiai – pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, jo pavaduotojas Robertas Duchnevičius – akcentavo partnerystės ir stiprių politinių jėgų svarbą valstybės stabilumui sudėtingų geopolitinių iššūkių laikotarpiu.

Ieškant būdų spręsti krizę dėl sostinės mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos veiklos, o Vilniaus apylinkės teismui penktadienį apsisprendus dėl įpareigojimų operatorei „Energesman“, bendrovė pabrėžia sprendimą vykdysianti, bet pažymi, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) klaidingai interpretuoja šio sprendimo esmę.

Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė prašo šalies institucijų įvertinti vieną didžiausių bankų grupių Baltijos šalyse „Luminor“ įsigyti siekiančio ir Rusijoje veiklą tęsiančio Vengrijos „OTP Bank“ atitiktį nacionalinio šalies saugumo interesams. Jis taip pat siūlo galimybę įtvirtinti, kad šio sandorio patvirtinimas būtų susietas su konkrečiomis sąlygomis, tarp jų – su investuotojo visiško pasitraukimo iš Rusijos rinkos grafiku.

Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė bylą, kurioje ginčyta teisė į strateginės šalies bendrovės – koncerno „Achemos grupė“ – kontrolinio akcijų paketo įsigijimą, tiesa, šį sprendimą dar galima skųsti. Apie norą įsigyti beveik 303 mln.

ES įvedus sankcijas Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo „Mere“ valdytojui, verslininkui Sergejui Šnaideriui, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako – tai svarbus žingsnis mažinant bet kokią tiesioginę ar netiesioginę finansinę naudą karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai. „Ministerija laikosi pozicijos, kad Lietuvoje negali veikti įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie Rusijos režimo finansavimo.

Pasirodžius žiniai, kad į 21-ąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą įtrauktas Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo „Mere“ valdytojas, verslininkas Sergejus Šnaideris, Lietuvoje veikiančios tinklo parduotuvės buvo staiga uždarytos. Portalo teigimu, tai patvirtino ir vaizdas, pamatytas žurnalistams nuvykus prie vienos iš parduotuvių, nors iškabose ant užrakintų durų teigiama, kad jos uždarytos dėl techninių kliūčių, skelbia delfi.lt.

ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 22 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Trečiadienį Apeliacinis teismas nusprendė, kad Seimo narys „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto menkinimo. Nors nuosprendis įsiteisėjo iškart, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, ką R. Žemaitaitis ir rengiasi daryti.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Marius Švaikauskas sako, kad šiuo metu nerūšiuotų atliekų krizė sostinėje išspręsta, tačiau teigia, kad problemų toliau kyla dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdančios bendrovės „Energesman“, kuri nepriima bioskaidžių atliekų.

Nepaisant kylančios kritikos dėl naujojo finansų ministro kompetencijų stokos, Seimo pirmininkas Juozas Olekas laikosi nuomonės, kad Taurimas Valys yra pasiruošęs eiti pareigas. „Manau, kad jis pasiruošęs, galbūt kai kurių tokių, žinot, finansinių žinių, arba tos situacijos… nes čia vis tiek santykinai dar nauja sritis, į kurią reikia įsigilinti, bet kaip vadovas, kaip žmogus manau, kad T. Valys yra pasiruošęs tą darbą dirbti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė J. Olekas.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad nauja geležinkelio atšaka į vokiečių brigadai skirtą milijardinės vertės Rūdninkų karinį miestelį turėtų būti nutiesta 2028-aisiais. „Viskas suplanuota, biudžetai sudėlioti ir, jeigu gerai prisimenu, tai 2028 metais tai turi būti įgyvendinta“, – Eltai penktadienį sakė ministras. Liepos pradžioje Susisiekimo ministerija pradėjo projektui reikalingos teritorijos planavimo procedūras.

Paskirtasis finansų ministras Taurimas Valys sako, kad visi viceministrai jo komandoje bus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai, o pagrindinis jų atrankos kriterijus yra įdirbis šioje srityje. „Dalis žmonių pasiliks iš praeitos komandos – pasilieku porą asmenų, kurie dirbo politinio pasitikėjimo komandoje, vadovybėje, likę bus savo sričių profesionalai. Visi viceministrai bus partijos nariai“, – susitikime su Seimo demokratų frakcija antradienį sakė T. Valys.

Naujoje Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybėje laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas dirbs užsienio reikalų viceministru, pakeisdamas dabartines jo pareigas perimsiantį Taurimą Valį. Sprendimas, kad T. Valys, tapsiantis finansų ministru, ir K. Vaitiekūnas apsikeis pareigomis, priimtas pirmadienį vykusiame Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo posėdyje. Tai Eltai patvirtino Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.

Viešoje erdvėje abejojant paskirtojo finansų ministro Taurimo Valio kompetencijomis, jis pats sako, kad daugiau neketina aiškintis dėl savo įdirbio ir išsilavinimo šioje srityje, nes, jo teigimu, visa ši informacija yra viešai prieinama.

Teismas daugiau nei dviems mėnesiams – iki rugsėjo – pratęsė balandį pakartotinai sulaikyto ir daugiau nei 40 mln. eurų pasisavinimu įtariamo buvusio „BaltCap“ fondo partnerio Šarūno Stepukonio suėmimą. Kaip Eltai nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis, teismas tenkino Europos prokuratūros deleguoto prokuroro Dariaus Karčinsko pareiškimą dėl prašomos kardomosios priemonės – suėmimo – Š. Stepukoniui pratęsimo.

Sukčiams naudojant naują schemą – klijuojant QR kodus, kuriuos nuskenavus žmogus yra nukreipiamas į netikrą mokėjimą už stovėjimą, sostinės savivaldybės įmonės JUDU atstovė sako, kad tokiu būdu rinkliavos mieste nėra renkamos, ragina susidūrus su tokiais atvejais apie juos įmonei pranešti.

Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad rinkosi tarp trijų kandidatų į naujus finansų ministrus – dabar jau paskirto Taurimo Valio, einančio užsienio reikalų viceministro pareigas, laikinojo ministro Kristupo Vaitiekūno bei buvusio ministro Rimanto Šadžiaus.