Ūla Klimaševska

Tęsiantis tarptautinio arbitražo ginčams dėl Lietuvos sprendimo drausti baltarusiškų trąšų tranzitą, šaliai bylose atstovaujančių teisininkų paslaugoms skirta dar 691 tūkst. eurų. Pagal projektą, kuriam Vyriausybė pritarė trečiadienį, šios valstybės vardu pasiskolintos lėšos 2026–2028 metų biudžete skiriamos Susisiekimo ministerijai.

Irane sulaikius dvi Lietuvos pilietes, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad šiuo metu svarbiausia yra tinkamai įvertinti situaciją, surinkti oficialią informaciją ir pagal galimybes sulaikytas pilietes aplankyti, skelbia nacionalinis transliuotojas. „Svarbiausias žingsnis – įvertinti konkrečią situaciją: kur įvyko sulaikymas ar žmonės dingo, kokios yra galimybės susisiekti su tos šalies institucijomis ir kokią pirminę informaciją turime.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas ragina premjerą pradėti derybas su Europos Komisija (EK) dėl biudžeto deficito išlygos gynybos išlaidoms – pratęsti ir padidinti dabar 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančią ir iki 2028-ųjų taikomą išimtį. Pernai EK leido valstybėms nukrypti nuo 3 proc. BVP Mastrichto biudžeto deficito kriterijaus ribos, kas leidžia šalims 2025–2028 m. laikotarpiu padidinti išlaidas gynybai iki 1,5 proc. BVP kasmet.

Vyriausybė pritaria šalies vadovo iniciatyvai leisti valstybei mokėti palūkanas už gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per nacionalinį plėtros banką ILTE įlieti į ekonomiką, tačiau siūlo atsisakyti projekte numatytų fiksuotų palūkanų normos ribų. Tokiai Finansų ministerijos išvadai pritarta trečiadienio ministrų kabineto posėdyje. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo naują galimybę valstybei skolintis iš gyventojų, teigia, kad tai paskatintų ekonomikos augimą.

Pirmojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko vystytoja valstybinė „Ignitis grupė“ Vyriausybei siūlo koreguoti projekto įgyvendinimo grafiką, numatant galimybę jį atidėti, dėl to kreiptasi į Energetikos ministeriją.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jam būtų nepriimtina Mastrichto kriterijaus ribą – 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – viršijantį biudžeto deficitą išlaikyti ilgesnį laiką – ir po 2029 m. „Trumpu laikotarpiu išeiti už konvencinio biudžeto deficito ribų būtų pateisinama su sąlyga, jeigu jau 2029 metais vėl gebėtume grįžti prie 3 proc. bendrojo vidaus produkto deficito ribų.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad incidentas Vilniuje, Aukštuosiuose Paneriuose, kai čia esančioje įmonėje bandyta padengti „Starlink“ ryšio įrangą, siejamas su platesniu Rusijos siekiu paveikti Ukrainos operacijų sėkmę.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad nuo į šalį sekmadienį galimai įskridusio drono galimai nukentėjo civilinis automobilis, tačiau žmonės nebuvo sužeisti. „Buvo pranešimas ryte, kad apgadintos (…) durelės civilinio automobilio, kuris vyko greta (…) Juodžionių kaimo Pasvalio rajone, bet kažkokių nukentėjimų didelių nėra, žmonės nesužeisti, bet automobilis – taip, nukentėjo“, – LRT radijui sekmadienį teigė V. Vitkauskas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad po to, į Lietuvą sekmadienį galimai įskridus dronui, gyventojų įspėjimo sistema suveikė, tačiau ne idealiai. „Akivaizdu, kad perspėjimo sistema suveikė, bet ne iki galo idealiai, nes reakcijos pranešimai atsirado, mano žiniomis, tik nuo Kauno regiono“, – LRT radijui sekmadienį sakė Vyriausybės vadovas.

Kitų metų valstybės biudžete mažėjant finansavimui keliams, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad lėšų tam reikėtų daugiau, tačiau tikina, kad šiam tikslui galėtų būti skirta dalis Gynybos fondo pajamų. „Tas (biudžeto – ELTA) galvosūkis nėra lengvas, reikia subalansuoto požiūrio – saugumas, gynyba, kas yra nekvestionuojama dalis, senjorai, kultūros darbuotojų, atskiros sritys, taip pat kelių finansavimas.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad jo pagrindinis darbas yra valstybės biudžeto formavimas, tačiau kaip ministras jis turi ir kitų atsakomybių, tarp jų – dalyvauti tarptautinių institucijų veikloje, todėl jo komandiruotės yra planuojamos iš anksto, bet gali būti atšaukiamos. Taip jis kalbėjo Eltai paskelbus, kad, nors parlamente ateinančiomis savaitėmis prasidės biudžeto aptarimas, finansų ministras paskutinę spalio savaitę planavo komandiruotę į JAV, tačiau ją ketvirtadienį atšaukė.

 Buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė kritikuoja kitų metų valstybės biudžeto projekte numatomą deficito limito viršijimą ir sako, kad Vyriausybė nepateikia „įtikinamo plano“, kaip šaliai ateityje grįžti prie 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. „Finansinių problemų galime sulaukti ir be jokios naujos krizės. (…) Kitai Vyriausybei gali tekti priimti skausmingus sprendimus – didinti mokesčius arba mažinti išlaidas – net ir ekonomikai augant.

Kritikos dėl kitų metų valstybės biudžeto formavimo proceso ir kompetencijos stokos sulaukiantis finansų ministrasTaurimas Valys sako nebijantis, kad gali netekti posto.

Finansų ministrasTaurimas Valys sako, kad Vyriausybėje dar vyksta derybos, tačiau tikimybė, jog kitų metų valstybės biudžeto deficitas limitus viršys smarkiau nei buvo įvardinta anksčiau, yra nedidelė.  Anksčiau premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet gali siekti 3,8 proc. BVP ir taip viršyti Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. ribą.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius tikisi, kad sutarimas dėl būsimo ES biudžeto bus rastas dar Airijos pirmininkavimo Bendrijos Tarybai laikotarpiu, kad kitąmet jį perimančiai Lietuvai tektų mažiau darbų, tačiau akcentuoja, kad įtampų dėl naujos finansinės perspektyvos kyla daug.

Kitais metais viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis pasieks 1843 eurų – išaugs 45 eurais, numatyta naujoje Vyriausybės kolektyvinėje sutartyje su profesinėmis sąjungomis. Skaičiuojama, kad pareiginės algos dydžio kėlimas iš viso 2,5 proc. pareikalaus apie 100 mln. eurų papildomų lėšų. Pernai pasirašyta sutartimi šiems metams įtvirtintas bazinis pareiginės algos dydis siekia 1798 eurų – tuomet didintas 0,7 proc. arba 12,6 eurais.

Lietuva ir Lenkija pasirašė sutartį dėl 700 megavatų (MW) galios sausumos elektros jungties „Harmony Link“ įgyvendinimo – sutarta, kad fizinis sujungimo taškas bus įrengtas maždaug 35 metrų atstumu Lenkijos teritorijoje. Sutartį ketvirtadienį Vilniuje pasirašė Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE). Susitarimu taip pat numatoma, kad jungtis vėliausiai būtų įjungta iki 2030 m. gruodžio pabaigos.

Valdančiųjų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius sako, kad politinė jėga tikisi subalansuoto kitų metų valstybės biudžeto projekto. Anot politiko, biudžetą Vyriausybė turėtų registruoti penktadienį. „Kalbant apie biudžetą, šiuo atveju demokratų tikslas yra subalansuotas biudžetas. Daug mačiau gražių kalbų Seime, bet tose gražiose kalbose neatsispindėjo vienas dalykas: valstybė negyvena vienu ciklu.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad parlamento frakcijų ir komitetų posėdžiuose nesilanko todėl, kad turi svarbesnių darbų – derina valstybės biudžeto projektą. „Seimo nariai turėtų susiderinti su manimi – įsitikinti, kad aš galiu atvykti.

Prezidentūros siūlymą įstatymu nustatyti maksimalių galimų degalų kainų mechanizmą kritikuojantys verslo atstovai teigia, kad toks sprendimas didintų neapibrėžtumą, o tai skatintų degalines kainas kelti tais atvejais, kai nustatyti ribojimai tai leistų, be to, rinkoje ilgainiui galėtų pritrūkti kuro.

Ieškant būdų papildomai didinti pensijas ir tam siūlant naudoti didesnę dalį „Sodros“ biudžeto perviršio, Finansų ministerija įžvelgia rizikų – vertina, kad tokios iniciatyvos neužtikrina tvaraus viešųjų išlaidų finansavimo, ir įspėja, jog tik laiko klausimas, kada šalies pensijų sistema ir bendras „Sodros“ biudžetas nebebus pertekliniai.  Dar pernai rudenį prezidentas Seimui pateikė siūlymą spartesniam pensijų didinimui kasmet naudoti nuo 20 iki 75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio.

Finansų ministrui Taurimui Valiui atšaukus susitikimus su Seimo frakcijomis, opozicija surinko dešimt reikalingų parašų ir kviečia ministrą į klausimus atsakyti parlamento tribūnoje. Keliamas klausimas, kokį valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP) ir kiek biudžeto lėšų palūkanoms planuojama skirti šios Vyriausybės kadencijos pabaigoje 2028 m.  Teigiama, kad valstybės skola artėja prie 45 proc.

Siekdama švelninti išaugusių kuro kainų poveikį ir skatinti gyventojus rinktis kitas transporto rūšis, Vyriausybė nuo šio penktadienio iki metų pabaigos perpus mažina vietinio susisiekimo traukinių bilietų kainas. Nuo lapkričio 1 d. iki metų pabaigos numatoma tokio pat dydžio nuolaidą taikyti tolimojo susisiekimo autobusų bilietams, pranešė Vyriausybės kanceliarija.

Nerimaujant dėl numatomo šildymo kainų augimo, prognozuojama, kad įtampų kelti gali ir nepakankamas dujų saugyklų Europoje užpildymas, kuris yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus, vertina Lietuvos bankas (LB). „Problema yra saugyklų užpildymas – jis yra mažiausias per penkerius metus.

Šeštadienio vidurdienį Vilniaus centre, Gedmino prospekte, vienas šalia kito vyksta mitingai, į kuriuos susirinkę keli šimtai žmonių išsako skirtingas nuomones apie imigraciją. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja Eltai patvirtino, kad proteste už viešosios tvarkos pažeidimą sulaikytas asmuo, jam gresia administracinė atsakomybė.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pasirašė taikos sutartį su Maskvos namus sostinės centre valdančios viešosios įstaigos bankroto administratore „Šatrijos biuras“, sutartį dar turės patvirtinti teismas. Po kelerius metus trukusių teisinių procesų pasirašyta sutartis, kuri leis įgyvendinti dar 2022 m. teismo nurodymą nugriauti šį sostinės A. Juozapavičiaus ir Rinktinės g. sankryžoje esantį pastatą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas, Plungės rajono meras Andrius Klišonis sako, kad prasidėjusiam šildymo sezonui buvo ruoštasi, tad tiekimas bus sklandus, tačiau gyventojams iššūkių kils dėl augančių kainų. „Šildymo sezonas nėra stichinė nelaimė, jam ruošiamasi, šildymą tiekiančios įmonės ir mūsų tiekėjai yra tam pasiruošę. Visas vasaros periodas (…) tam skirtas, atnaujinami katilai, trasos.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ketvirtadienį pradėtos beveik 29 mln. eurų vertės vokiškų „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamyklos statybos – prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „rimtomis“ investicijomis į gynybą Lietuva rodo kryptį visai Europai ir NATO. „Tuo metu, kai Europoje aktyviai diskutuojama apie saugumą, gynybą ir karinių pajėgumų stiprinimą, Lietuva rodo kryptį. Visa tai prasideda nuo rimtų mūsų pačių investicijų – gynybai skiriama daugiau nei 5 proc.

Vyriausybė pritaria siūlymui apriboti teisę leidimą gyventi Lietuvoje turintiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų. Tai numatyta naujame Užsienio reikalų ministerijos (URM) Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekte, kuriam pritarta trečiadienio posėdyje.  Projektas bus teikiamas Seimui.

Seimo Teisės departamentas turi pastabų šalies vadovo siūlymui daliai tėvų atlyginimo laikinai taikyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą – svarstoma, ar lengvata neturėtų galioti visoms du ar daugiau vaikų auginančių tėvų pajamoms, ne tik gautoms iš individualios veiklos ar darbo santykių. Parlamentas šiuo metu svarsto šalies vadovo projektą, kuris numato, jog GPM lengvata būtų taikoma ne didesnei nei vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio tėvų atlyginimo daliai.

Trečiadienį Vyriausybėje numatomas valdančiųjų partijų pirmininkų susitikimas, kur bus aptariamos priemonės išaugusių degalų kainų poveikiui švelninti. Kaip Eltai sakė demokratų pirmininkas Virginijus Sinkevičius, šią savaitę nevyksta Seimo posėdžiai, daug politikų išvykę, tad trečiadienį planuojamas jo, premjero ir Mindaugo Sinkevičiaus ir „valstiečių“ pirmininko Aurelijaus Verygos parengiamasis susitikimas.

Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo apriboti teisę leidimą gyventi Lietuvoje turintiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų. Tai numatyta naujame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekte, kurį svarstys Vyriausybė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad, nepaisant aukštų kuro kainų, Lietuvos biudžeto išlaidų limitai jau yra viršyti, todėl galimybių kompensuoti gyventojų išlaidas degalams nėra daug. Anot politiko, šį klausimą trečiadienį turėtų aptarti koalicinė taryba.

Jeigu Europos Sąjungos (ES) sankcionuotam asmeniui priklauso pusė bendrovės akcijų, tai pakankamas pagrindas įmonę laikyti jo kontroliuojama – tai nusprendė teismas, išnagrinėjęs Baltarusijos oligarcho Aliaksandro Šakutino iš dalies valdomos „EM System“ ieškinį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Institucija anksčiau atsisakė panaikinti 2022 m. spalį priimtą sprendimą įmonę įtraukti į sankcionuotų asmenų kontroliuojamų subjektų sąrašą.

ELTA glaustai pristato svarbiausius rugsėjo 24 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Ketvirtadienį Seimas atidėjo klausimą dėl Rinkimų komisijos narės Lauros Matjošaitytės atleidimo, politikai taip pat toliau diskutavo apie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) už beveik 50 tūkst. eurų surengtą šventinį vakarėlį savo darbuotojams.

Siekiant rasti priemonių kovoti su aukštomis degalų kainomis, demokratai inicijuoja koalicijos tarybos posėdį, teigia partijos lyderis Virginijus Sinkevičius. „Šiandien inicijavau koalicijos tarybos posėdį dėl degalų kainų. Premjerui Mindaugui Sinkevičiui ir Aurelijui Verygai pasiūliau jau kitą savaitę svarstyti konkretų kainų amortizavimo planą“, – savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį rašė V. Sinkevičius.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius galimas JAV derybas su Baltarusija dėl trąšų pirkimo vadina „didžiųjų šalių žaidimu“, kuriame Lietuva siekia būti stebėtoja, ne dalyvė. „Dėl sankcijų (…) trąšoms – jokių iliuzijų neturime, tai yra sankcionuota prekė, („Belaruskalij“ – ELTA) sankcionuota įmonė, sankcijos galioja iki kitų metų vasario.

Finansų ministras Taurimas Valys abejoja jo vadovaujamos ministerijos siūlomų loterijų įstatymo pataisų perspektyvomis Seime ir Vyriausybėje, sako pats minėto projekto nerengęs. Finansų ministerija registravo projektą, kuriame numatoma 10 proc. loterijų mokesčio skirti į biudžetą, dar 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams. Šis siūlymas susilaukė kritikos tiek iš opozicijos, tiek iš premjero.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad pirmadienį valstybinės bendrovės „Ignitis“ ir JAV tiekėjos „EQT Corporation“ sudaryta dešimties metų trukmės suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo sutartis yra istorinė, jos vertė siekia šimtus milijonų eurų.

Ikiteisminiame tyrime teismas ketvirtadienį leido nuo pareigų trims mėnesiams nušalinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus pavaduotoją Tomą Orlicką, jis byloje yra įtariamasis, jam skirtos kardomosios priemonės, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Tyrimas atliekamas dėl įtariamo piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, siekiant suteikti neteisėtų pranašumų Europos Sąjungos (ES) projektuose dalyvaujantiems asmenims.

Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Mažeikai pareiškus, kad teisėsauga ketvirtadienį galimai sulaikė ministerijai pavaldžios Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) vadovą Fortunatą Dirginčių, Eltos šaltiniai teigia, kad jis sulaikytas nebuvo, įtarimai jam nėra pareikšti. Eltos žiniomis, F. Dirginčius iš NMA pastato ketvirtadienį išėjo laisvai.  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai ketvirtadienį atliko kratas NMA direktoriaus kabinete.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad Vyriausybei trečiadienį bus pristatytas vadinamasis „audros paketas“, kuriame, siekiant mažinti ateities stichijų poveikį, iki 2030 metų numatomi konkretūs tinklo kabeliavimo tempai, medžių šalinimo planai, generatorių pajėgumai. „Po kelių valandų bus Vyriausybės pasitarimas ir posėdis, turėtų būti svarstomas „audros paketas“, dėl jo turėtų būti susitariama Vyriausybės formate.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) prašoma įvertinti Finansų ministerijos siūlymą keisti loterijų mokestį, dalį jo pajamų įpareigojant skirti nevyriausybinėms organizacijoms. Opozicinės konservatorių frakcijos Seime atstovai Mindaugas Lingė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prašo atlikti šio projekto antikorupcinį vertinimą.

Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas padidinti palūkanų normas yra susijęs su energijos kainų šoku, kuris skatina infliacijos spaudimą, o tai, kad kainų augimas yra užsitęsęs, kelia nerimą, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Praėjusią savaitę indėlininkams ir bankams svarbią bazinę palūkanų normą ECB padidino nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc. „Man akivaizdu, kad infliacijos rizikos yra aiškiai padidėjusios.

Komentuodamas „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovo sprendimą trauktis iš pareigų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad korporacinė kultūra bendrovę valdančioje valstybinėje „Ignitis grupėje“ turi keistis, kad būtų padarytos išvados dėl pasirengimo ateities stichijoms. Iš pareigų ESO vadovybėje Renaldas Radvila atsistatydino po kilusios krizės, kai rugpjūtį praūžus stipriai audrai kai kurie gyventojai vis dar neturi elektros energijos.

Finansų ministerija registravo projektą, kuriuo siūlo nuo 18 iki 10 proc. sumažinti šalyje loterijas organizuojančiam verslui taikomą mokestį, bet kartu jo lėšomis ketina didinti finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms. Mažesnis apmokestinimas loterijas organizuojančioms bendrovėms būtų taikomas už 2027 m. liepos mėnesį prasidėsiantį ar vėlesnius mokestinius laikotarpius, nurodoma projekte.

Iš pareigų pasitraukęs „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila atsiprašo gyventojų dėl užtrukusių elektros atkūrimo darbų po audros ir tikisi, kad jo sprendimas neleis bendrovei „užversti šio puslapio“ ir ramiai laukti kitos audros. „Sprendimą priėmiau ne todėl, kad taip paprasčiau. Ne todėl, kad man pasitraukus bus žaibu sukabeliuota tūkstančiai kilometrų miškuose ir ne tik, sandėliai užsipildys generatoriais, medžiai nevers atramų ir netraukys laidų oro linijose.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad savivaldybės sprendimas liepą nutraukti sutartis su finansinių sunkumų turėjusia atliekų gamyklos operatore „Energesman“ buvo savalaikis ir pagrįstas. „Žinote, čia, kaip ir santuokoje: iškart nepuoli po pirmo ginčo skirtis, visą laiką bandai susitaikyti ir gyventi, bet, kai jau pasieki kritinę ribą, tada įvyksta sutarties nutraukimas arba šiuo atveju santuokos nutraukimas“, – žurnalistams trečiadienį sakė Vilniaus meras.

Prokuroras „Snoro“ baudžiamojoje byloje Darius Stankevičius sako netikintis buvusio banko vadovo Vladimiro Antonovo nuoširdumu duodant parodymus, sako, kad nuteistasis vengia atskleisti konkrečias detales apie vykdytas nusikalstamas schemas.  „Iš tikrųjų teisme V. Antonovas faktinių aplinkybių, išdėstytų nuosprendyje, kaltinamajame akte, neginčija, teigia, kad taip, darė neteisėtai, nusikalstamai veikas, neva gelbėjęs banką.