D. Maikštėno teigimu, Baltijos šalyse žemyninis transportas per metus sunaudoja apie 45 teravatvalandes (TWh) iškastinio kuro – dyzelino ir benzino, kai visiškai elektrifikavus transportą tam pačiam srautui esą pakaktų iš viso maždaug 15 TWh elektros energijos.
„Tai leistų sutaupyti apie 6 mlrd. eurų per metus. Tai tik teorinis skaičiavimas. Šimtaprocentinės transporto elektrifikacijos praktiškai niekada nepavyks pasiekti, tačiau šis palyginimas aiškiai parodo, koks didelis yra taupymo potencialas“, – savo „Facebook“ paskyroje pirmadienį teigė „Ignitis grupės“ generalinis direktorius.
„Naftos kainoms šovus į viršų, verta pagalvoti apie ateitį“, – tikino D. Maikštėnas.
Naujausiais Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, benzinas ir dyzelinas pastarąją savaitę Lietuvoje dėl naftos kainos svyravimų šalies degalinėse pabrango atitinkamai 5,5 proc. ir 7,6 proc.
Tuo metu dėl padidėjusios nacionalinės elektros generacijos per savaitę didmeninė elektros kaina sumažėjo 22 proc. iki 64,6 eurų už megavatvalandę (MWh).
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus, transportavimo išlaidos.
Kaip skelbė ELTA, siekiant suvaldyti kylančias kainas, Vyriausybė siūlo skirtingas priemones, tam nuspręsta į rinką išleisti dalį šalies kuro rezervo.
Tarp kitų priemonių Finansų ministerija siūlo laikinai – iki birželio vidurio – sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Įstatymo projektą teikti Vyriausybei planuojama ketvirtadienį.
Šis mechanizmas derinamas su Europos Komisija (EK) – kad akcizo sumažinimas neturėtų poveikio biudžetui, planuojama nukreipti perteklines PVM pajamas.
Tarp Vyriausybės planuojamų priemonių kuro krizei spręsti – ir degalų kainų stebėjimo įrankio parengimas, taip pat numatoma keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos.
