Verslas

Nuo lapkričio 1 d. „Baltic Horizon Fund“ nekilnojamojo turto valdymo ir apskaitos paslaugų partneriu „Europos“ prekybos centrui pasirinko nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų lyderę „Newsec“. „Newsec“ prekybos centrui teiks komercinio nekilnojamojo turto valdymo, nuomos, apskaitos, priežiūros ir rinkodaros paslaugas, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Prekybos centras „Europa“ baigė vieną svarbiausių savo istorijoje etapų ir artėjančius metus pasitinka visiškai atsinaujinęs.

Prancūzija antradienį pradėjo procesą, kuriam pasibaigus valstybė įgis vienvaldę didžiulių skolų slegiamos energetikos milžinės EDF kontrolę. Valstybė, kuri šiuo metu valdo 84 proc. EDF akcijų, per finansų rinkos reguliavimo instituciją pateikė pasiūlymą įsigyti visas jai dar nepriklausančias elektros energijos bendrovės akcijas, žengusi pirmą žingsnį, kad EDF akcijos būtų pašalintos iš rinkos.

Netrukus iš pareigų pasitrauksiantis britų energetikos milžinės „Shell“ vadovas antradienį pareiškė, kad vyriausybės „greičiausiai“ turėtų labiau apmokestinti energetikos įmones, kad padėtų apsaugoti skurdžiausius gyventojus nuo sparčiai augančių sąskaitų už elektrą ir dujas ir palengvintų pragyvenimo išlaidų krizę.

Lietuva ieško komercijos atašė Lenkijoje – Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė šių pareigų konkursą. Komercijos atašė turėtų padėti išnaudoti didelį dvišalį ekonominį potencialą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Efektyvus atstovavimas Lenkijoje ypač svarbus: ši valstybė visada buvo ir liks viena svarbiausių mūsų strateginių ekonominių partnerių – ji yra ir prioritetinė Lietuvos eksporto rinka, ir didžiausia investuotoja mūsų šalyje.

Visame pasaulyje mėgstamų saldainių „M&M‘s“ komanda pirmą kartą per dešimtmetį pasipildė nauju personažu – Purple. Naujieną apie vieną garsiausių savo prekės ženklų pasaulinė saldumynų, maisto produktų ir gyvūnų ėdalo gamintoja bei didmenininkė „Mars“ pristatė tęsdama „M&M‘s“ tradiciją pasitelkti pramogų galią, visuomenėje kuriant daugiau laimės ir bendrumo akimirkų. Purple yra pirmasis moteriškos giminės personažas tarp „M&M‘s“ su žemės riešutais veikėjų.

Infliacijai euro zonoje dėl kylančių energijos kainų pasiekus rekordinį lygį, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde antradienį pripažino, jog šiuo metu yra sunku prognozuoti, ar infliacija jau pasiekė piką. Vis didėjant įtampai dėl karo Ukrainoje ir Rusijai ribojant dujų tiekimą, infliacija 19 šalių vienijančiame bendros valiutos bloke rugsėjį įsibėgėjo iki 10 procentų. Sakydama kalbą Kipre surengtame renginyje, Ch.

Lietuvoje veikiantys bankai ir centrinių kredito unijų grupės turės stiprinti savo finansinį atsparumą ir sukaupti papildomą kapitalo atsargą – anticiklinio kapitalo rezervą (AKR). Tokį sprendimą priėmė Lietuvos bankas (LB), nustatęs 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normą ir grąžindamas ją į prieš pandemiją buvusį lygį, trečiadienį pranešė LB.

Subjurę rudeniniai orai gana tiksliai atspindi ir vyraujančias nuotaikas rinkose. Susitaikę su agresyviais centrinių bankų veiksmais didinant bazines palūkanas, rinkų dalyviai į savo vertinimus vis dažniau įskaičiuoja pasaulinės recesijos tikimybę. Signalų apie ją daugiau nei pakankamai, įskaitant augančius JAV obligacijų pajamingumus ir didėjančią inversiją tarp 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumų, toliau stiprėjantį JAV dolerį ir smunkančią naftos kainą.

Klaipėdos uostas konsultuosis, kaip geriausiai išnaudoti planuojamą plėtrą į Kuršių marias. Siekiant išsiaiškinti efektyviausias plėtros galimybes, perkama Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros rinkos studijos parengimo paslauga, kuri turėtų padėti atsakyti į komerciniu požiūriu svarbius klausimus, sako direkcijos atstovė.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl Seimo nario Kasparo Adomaičio siūlymo atleisti nuo kelių naudotojo mokesčio važiuojant elektromobiliais. Susisiekimo ministerija siūlo iš esmės pritarti tokiam Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimui, tačiau jį tobulinti.

Seimo Ekonomikos komitetas su Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovais trečiadienį aiškinsis, kodėl stringa naujosios kelių apmokestinimo sistemos, vadinamojo e. tollingo, įgyvendinimas.  Konservatorius Andrius Kupčinskas piktinasi, kad kaip ir buvo planuota – iki 2023 metų sausio – neįdiegus naujos važiavimo šalies keliais apmokestinimo tvarkos, į biudžetą nebus surinkta mažiausiai 60 mln. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį vėl imsis svarstymų, ar Lietuvoje uždrausti bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skatinti žmones dalyvauti loterijose internetu.  Loterijų organizatoriai negalėtų organizuoti jokių specialių renginių, bandomųjų žaidimų, organizuoti akcijų, siūlyti nuolaidų ar dovanų. Taip pat nebūtų galimos ir kitos panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Į civilinę saugą per artimiausius aštuonerius metus planuojama investuoti 238 mln. eurų, skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Toks preliminarus lėšų poreikis nurodytas Civilinės saugos stiprinimo koncepcijoje, ją antradienį kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pristatyta 2021 metų civilinės saugos sistemos būklės apžvalga aptarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK). Pasak VESK pirmininkės, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, civilinės saugos siste...

Klaipėdos Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukcijai šiemet trūkstami apie 3 mln. eurų dar negauti, sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.  Anot jo, atsakymą iš valstybinių institucijų dėl trūkstamų lėšų tikimasi gauti trečiadienį.

Šalčininkų rajono savivaldybė mokyklų tinklo nepertvarkys, o klases, kuriose trūksta mokinių, finansuos pati, sako mero Zdzislavo Palevičiaus patarėjas Valdemaras Sliževskis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai antradienį pareiškus, kad savivaldybė vienintelė Lietuvoje dar nepertvarkė mokyklų tinklo pagal naujausius reikalavimus, V. Sliževskis teigia, kad klases siekta išsaugoti kuo arčiau moksleivių gyvenamųjų vietų.

Jei verslų nepribaigs gaunamos sąskaitos už energiją, nuo kitų metų pradžios dideliai daliai maitinimo įstaigų reikės svarstyti apie užsidarymą, sako verslininkai. Jie taip pat įspėja, kad dėl sprendimo nepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo augs šešėlio grėsmė.

Šią vasarą Ispanijoje apsilankiusių užsienio turistų srautai smarkiai išaugo, kai buvo panaikinti su COVID-19 susiję kelionių apribojimai, tačiau atvykusiųjų skaičius išliko mažesnis nei prieš pandemiją, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys.  Ispanija, iki pandemijos buvusi antra pagal užsienio turistų srautus šalis pasaulyje, liepą priėmė 9,1 mln. užsieniečių, o rugpjūtį – 8,8 mln., pranešė nacionalinis statistikos institutas INE.  Tai reiškia 106,2 proc.

Baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamo duomenų nutekinimo pradėję Rumunijos prokurorai atliko kratas Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ kontroliuojamos Serbijos degalų bendrovės vietos padalinio biuruose. Kratos buvo atliktos pirmadienį bendrovės „NIS Petrol“ biuruose Bukarešte ir Timišoaros mieste vakarinėje Rumunijos dalyje, taip pat kelių darbuotojų namuose, rašoma prokuratūros vėlai pirmadienį paskelbtame pranešime.

Su užpuolike Rusija kariaujanti Ukraina padarys visa, kas jos jėgoms, kad nusiųstų daugiau grūdų Afrikai, pažadėjo ukrainiečių užsienio reikalų ministras. Dmytro Kuleba šią savaitę Senegale pradėjo savo kelionę po Afrikos žemyną. Pirmadienį jis susitiko su Senegalo prezidentu Macky Sallu, šiuo metu pirmininkaujančiu Afrikos Sąjungai (AS). Ukraina siųs „į Afriką grūdų pilnus laivus“, sakė D. Kuleba bendroje spaudos konferencijoje su kolege senegaliete Aissata Tall Sall.

Policijos pareigūnų trūkumas pasiekė tokį lygį, kad nebėra kam dirbti ekipažuose ir tenka kamšyti spragas policijos rėmėjais bei šauliais. Policijos atstovai turi rimtų pastabų ir klausimų vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei. Policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad jeigu su ministre susitarti nepavyks, policija šį mėnesį užbaigs protestais.

Pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojams skundžiantis salsvu bendrovės „Mestila“ skleidžiamu kvapu, jos vadovas teigia, kad leistinų rodiklių įmonė neviršija, o plėtrą planuojančioje bendrovėje pastačius du aukštus kaminus šie kvapų sklaidą dar sumažins. „Ruošiamas poveikio aplinkai vertinimo projektas augalinio aliejaus gamybos naujos technologijos įdiegimui.

Pakankamai švelni Europos rinkų reakcija į „Nord Stream“ sabotažą rodo, kad rinkos žaidėjai yra įvertinę galimus dujų praradimus ir yra tam pasirengę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Antradienį kartu su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu dalyvaudama Varšuvoje vykusioje diskusijoje „Europa karo metu: Vidurio ir Rytų Europos parama Ukrainai“, ji pabrėžė nenorinti spekuliuoti, kas sukėlė sprogdinimus „Nord Stream“ dujotiekiuose.

Rusija ir toliau mėgina susidoroti su „Big Tech“ įmonėmis – teismas antradienį skyrė baudą „TikTok“ už tai, kad nebuvo ištrintas LGBT turinys Maskvos Tagankos rajono apygardos teismas paskyrė 3 mln. rublių (51 000 eurų) baudą trumpų vaizdo įrašų kėlimo platformai po Rusijos reguliavimo institucijos skundo. „TikTok“, priklausantis Kinijos „ByteDance Ltd.“, savo komentarų kol kas nepateikė.

Jungtinių Valstijų Kongresui patvirtinus papildomą finansavimo paketą, bendra Lietuvai skirta karinė parama 2022 metais padidės iki 141 mln. dolerių (142,6 mln. eurų), antradienį pranešė amerikiečių ambasada. Ši suma yra 2,2 mlrd. dolerių vertės JAV paramos paketo dalis, skirto padėti Ukrainai ir 17 valstybių, kurios reikšmingai prisidėjo prie paramos Kyjivui, kovojančiam prieš Rusijos invaziją.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pakilusių energijos energijos kainų nukentėjęs verslas gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios skirtos apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti – tam numatyta 50 mln. eurų. Tiesioginės paskolos bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Daugelis Lietuvos darbuotojų į rankas gauna mažesnį atlyginimą, nes dalį jo perveda į pensijų fondus, kad sulaukę senatvės gautų daugiau pinigų. Tačiau išeinantys į pensiją šiemet priedo prie pensijos gaus mažiau, nes fondų turtas susitraukė šimtais milijonų eurų. Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. pradžioje II pakopos pensijų fondų turto vertė sudarė beveik 5,91 mlrd. eurų, o pensijas kaupė beveik 1,4 mln. dalyvių.

Rinkose atsiradus vilčių, kad centriniai bankai gali sušvelninti savo poziciją dėl palūkanų normų didinimo, pagrindiniai euro zonos akcijų indeksai antradienį gerokai pakilo. Pagrindiniai Frankfurto ir Paryžiaus indeksai šoktelėjo po daugiau kaip 3 procentus. Už euro zonos ribų, Londono FTSE 100 paaugo 2 procentais.

Finansų ministerija nusiteikusi nepratęsti lengvatinio PVM tarifo maitinimo įstaigoms. Argumentuoja, kad restoranai jau atsigavo po pandemijos. Įmonių savininkai sako, kad jiems sąskaitos už elektrą kilo kelis kartus, o nepratęsus PVM lengvatos jie bus priversti atleisti darbuotojus, užsidaryti arba trauktis į šešėlį.

Siekiant taupyti elektrą, valstybinės reikšmės keliuose planuojama išjungti maždaug trečdalį šviestuvų, tai eismo saugumui nepakenks, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija. Planuojama išjungti 2,8 tūkst. šviestuvų, dalies apšvietimo išjungimas keliuose nepablogins matomumo tamsiu paros metu, nurodoma ministerijos pranešime. „Nepakenkiant eismo saugai, keliuose numatoma išjungti daugiau kaip 2800 šviestuvų iš 8433. Skaičiuojama, kad per metus tai leis sutaupyti apie 700 tūkst.

Padalinius visose trijose Baltijos šalyse turinčio Švedijos banko „Swedbank“ buvusi vadovė Birgitte Bonnesen antradienį, praėjus trejiems metams po to, kai kilo pinigų plovimo per jos banką skandalas, stojo prieš Stokholmo teismą dėl kaltinimų sukčiavimu ir manipuliavimu rinka.

Vienos didžiausių Japonijos leidyklų vadovas antradienį buvo apkaltintas buvusio Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto nario papirkimu. Tai naujausi su praėjusių metų Tokijo vasaros žaidynių korupcijos skandalu susiję kaltinimai Tsuguhiko Kadokawai (Cuguhikui Kadokavai), svarbiai Japonijos kino ir pramogų pramonės figūrai. T. Kadokawa buvo suimtas rugsėjo 14 dieną, įtariant jį davus Haruyuki Takahashi (Harujukiui Takahašiui) 69 mln. jenų (486 305 eurų) kyšį.

Vyraujant rekordinėms elektros energijos kainoms verslininkai jau žada ir bankrotus, ir atleidimus. Kol kas verslai reikiamos valstybės pagalbos nesulaukia. Tad kas laukia darbuotojų? Ar tikrai energijos kainų šokas atneš atleidimų bangą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Investicijų valdymo įmonė „ZeroSum Asset Management“ įsteigė uždaro tipo privačios skolos fondą „ZeroSum Debt Fund I“, į kurį ketinama pritraukti 40 mln. eurų.  Fondo lėšos bus skirtos Lietuvos ir kitų Baltijos bei Skandinavijos šalių įmonėms, ieškančioms trūkstamo kapitalo plėtrai, antradienį pranešė įmonė.  „Norime padėti užauginti ir sustiprinti įmones, išsprendžiant jų likvidumo ir plėtros problemas bei pasiūlant sprendimus įmonių finansams valdyti.

Vokietijos energetikos milžinė RWE antradienį pranešė apie planus paankstinti tikslą nutraukti anglių naudojimą elektros gamyboje, sustiprėjus nerimui, kad Vokietijos ketinimams atsisakyti iškastinio kuro pakenks Rusijos karo Ukrainoje sukelta energetikos krizė. Rusijai apribojus dujų eksportą į Vokietiją, Berlynas buvo priverstas imtis radikalaus sprendimo bent jau laikinai iš naujo įjungti anglimis kūrenamas jėgaines.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pakilusių energijos energijos kainų nukentėjęs verslas gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios skirtos apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti – tam numatyta 50 mln. eurų. Tiesioginės paskolos bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Nuo 2025 Lietuvoje siūloma drausti naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes. Draudimas apimtų visas kuro deginimo paskirtis: šilumos gamybą, maisto ir karšto vandens ruošimą, nurodoma įstatymo projekte, kurį derinimui pateikė Aplinkos ministerija.

Elektroninė parduotuvė skelbia Vilniuje darbo vietą ketinanti pasiūlyti 170 prekių surinkėjų, Kaune – dar apie 30. Įmonė žada gerinti sąlygas esamiems darbuotojams. „Prasidėjus intensyvesniam sezonui, didiname savo pajėgumus, kad išlaikytume paslaugos kokybę, užtikrintume galimybę prekes užsakyti tai pačiai dienai ir patenkintume kylančią paklausą. Todėl jau dabar pradėjome ieškoti naujų darbuotojų. Didžiausią poreikį įdarbinti prekių surinkėjus turime Vilniuje, nemažą – ir Kaune.

Vienas iš „Vičiūnų grupės“ savininkų Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad jaučiasi nejaukiai dėl grupės Rusijai mokamų mokesčių, nors Kaliningrade šios sumos, anot jo, nėra didelės.  „Nėra dideli ten mokesčiai, nes Kaliningrado sritis yra tokia kaip ir lengvatinė zona. Nejaukiai jaučiamės ir mes toje šalyje nebedirbsime. Kiekvienoje šalyje būnant, kuri veda tokią politiką, kaip šiai dienai Rusija, yra nejauku, nemalonu“, – antradienį Kaune žurnalistams sakė V. Matijošaitis.

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje startuolių skaičius augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių – praėjusiais metais jų buvo per tūkstantį – 40 proc. daugiau nei 2016 metais, teigia tyrimą atlikusi bendrovė „Civitta“.  „Civittos“ partneris Rokas Šalaševičius sako, kad palyginti su Estija ir Latvija, Lietuvoje sparčiausiai augo ir startuoliuose dirbančiųjų skaičius – jis 2016–2020 metais padidėjo 23 proc.

Vokietijos geležinkelių operatorės „Deutsche Bahn“ antrinės logistikos bendrovės „DB Schenker“ generalinis direktorius Janekas Saareoksas pareiškė, kad po rugsėjo viduryje įvykusio bandomojo intermodalinio traukinio „Amber Train“ važiavimo, kurio metu iš Estijos Muugos terminalo į Kauno intermodalinį terminalą traukinys atvyko maždaug per parą, reguliarus traukinio maršrutas gali būti atidarytas jau šį rudenį.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Sirin development“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ketina statyti 63 tūkst. kv. metrų ploto sandėlius. Į juos numatoma investuoti 44 mln. eurų. Pirmajame projekto etape įmonė planuoja 16 tūkst. kv. metrų ploto sandėlį Biruliškių kaime.

Jungtinės Tautos pirmadienį paragino centrinius bankus sušvelninti savo pinigų politiką, kad būtų galima išvengti pasaulinės recesijos, ir pabrėžė, kad finansavimo sąlygų griežtinimas gali įstumti pasaulį į niūrų užsitęsusį sąstingį. Jungtinių Tautų prekybos ir prekybos konferencija (UNCTAD) savo pagrindinėje metinėje ataskaitoje vėl pablogino pasaulio ekonomikos augimo prognozes. Kovą organizacija pasaulio ekonomikos augimo 2022 metais prognozę sumažino nuo 3,6 iki 2,6 procento.

Nuo pirmadienio neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į netaršius šildymo įrenginius, jau gali teikti paraiškas paramai gauti. Šiems metams iš Klimato kaitos programos tam skirta net 25 mln. eurų. Antrajam kvietimui, kurį spalio 3 d. paskelbė Aplinkos projektų valdymo agentūra, suplanuoti 15,3 mln. eurų.

Latvijos energetikos milžinei „Latvenergo“ priklausanti energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ į naują saulės parką Radviliškio rajone investavo 3 mln. eurų, jis leis įmonei elektros gamybos pajėgumus padidinti nuo 6,5 iki beveik 11 megavatvalandžių (MW). Parkas „Giedra“ beveik 8 hektarų plote įrengtas Radviliškio rajone Biliūnų kaime, jo galingumas siekia 4,4 MW. Parke pagaminta elektra bus tiekiama verslo klientams ir buitiniams vartotojams, pranešė bendrovė.

Lietuvos bankas (LB) sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2023 metų sausio 1 dienos ji negalės būti didesnė nei 1,37 euro, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – nei 0,68 euro per mėnesį. Dabar galiojanti kaina atitinkamai siekia 1,45 ir 0,72 euro. Nauja maksimali kaina apskaičiuota pagal atnaujintą metodiką, pranešė LB.

Portalas tv3.lt šių metų rugsėjį pasiekė naują skaitomumo rekordą. Jo skaitytojų auditorija dar labiau išaugo, nors bendras interneto ir kitų portalų vartotojų skaičius Lietuvoje kiek sumažėjo. Šį rugsėjį interneto vidutinis vienos dienos realių vartotojų (angl. real users) skaičius Lietuvoje siekė 1,349 mln. Tai yra 161 tūkst., arba 10,7 proc. mažiau nei praėjusių metų rugsėjį, rodo naujausi „Gemius Audience“ rinkos tyrimų duomenys.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais to meto kainomis siekė 56,2 mlrd. eurų – 6 proc. daugiau nei prieš metus, patikslintus duomenis pranešė Statistikos departamentas.  Anksčiau skelbta, kad šalies BVP pernai augo 4,8 procento. Patikslintas 2020 metų BVP siekė 49,8 mlrd. eurų, realusis jo pokytis – 0 proc. (anksčiau skelbtas siekė –0,1 proc.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pirmadienį pareiškė, kad, nepaisant dujų trūkumo Europoje, šalis yra „pasirengusi“ žiemai ir ją atlaikys, jei vartotojai pasistengs sumažinti savo energijos vartojimą. „Kas benutiktų, esame pasirengę šiai žiemai. Numatėme šią situaciją iš anksto“, – pareiškė ji parlamentui per debatus apie karą Ukrainoje.