Seimas galutinai priėmė „Sodros“ ir valstybės biudžetus. Dėl to, kaip skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios pakils kiek daugiau nei 12 proc., arba 60 eurų (iki 542 eurų), o turint būtinąjį stažą – 65 eurais (iki 575 eurų).
Tačiau net ir daugiau pinigų ne visiems gyventojams padengs smarkiai išaugusias maisto kainas ir pabrangusias komunalines paslaugas. Nors vieni pensininkai dar žada pakeliauti, kiti – už didesnę pensiją ruošis paskutinei žemiškai kelionei.
Pavalgyti ar pakeliauti?
Kretingos gyventoja, pensininkė Laima pasakojo, kad kitais metais jos pensija jau sieks 580 eurų.
„Tuos papildomus pinigus skirsiu kelionėms. Priklausau trečiojo amžiaus universiteto bendruomenei, vienijančiai pensininkus. Kartu su bendraminčiais dalyvaujame renginiuose, vykstame į keliones. Tad tuos pinigus ir skirsiu šioms išvykoms. Tačiau 65 eurais didesnės pensijos ne visoms kelionėms užteks. Paprastai vienos dienos išvykos kainuoja apie 60 eurų, o dviejų dienos kelionės atsieina jau virš 100 eurų.
Be to, labai pabrango maistas. Dalis pinigų bus skirta ir tiesiog kasdieniam apsipirkimui maisto parduotuvėje“, – pasakojo moteris.
Anykščių rajone gyvenanti pensininkė Irena tikino, kad 65 eurai jai nemaža suma.
„Šiuo metu gaunu beveik 400 eurų. Tenka taupyti, tad didesnė pensija bus skirta tiesiog pragyvenimui. Anūkams galėsiu nupirkti daugiau skanėstų.
Gerai, kad dalį vaisų man kompensuoja valstybė. Pavyzdžiui, mano sesė didelę dalį pensijos išleidžia vaistams. Todėl ji labai laukia didesnės pensijos ir džiaugiasi, kad ir pensininkų valdžia neužmiršta, nes atrodė, kad išmokas kelia tik bedarbiams, kurie nieko nedaro, o pensininkus, kurie visą gyvenimą dirbo, pamiršo“, – sakė Irena.
Ji tikino, kad dalį pensijos vis atsideda ir laidotuvėms.
„Vis tenka girdėti, kad laidotuvės vis brangsta ir brangsta. Kuo daugiau pakvieti žmonių, tuo jos brangesnės. Todėl pradėjau taupyti, nenoriu šių išlaidų užkrauti savo vaikams“, – teigė moteris.
Daliai pensininkų tenka išlaikyti vaikus ar anūkus
Lietuvos Pensininkų Sąjungos „Bočiai “ Vilniaus Miesto Bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė džiaugėsi, kad pensijos kitais metais didės.
„Tačiau gaila, kad ne visiems pensijos didės 65 eurais. Būtų puiku jeigu visi pensininkai kitais metais gautų 65 eurais daugiau.
65 eurai gana solidi suma, tačiau turint omenyje infliaciją, kuri Lietuvoje bene didžiausia, kitų metų laukiame susigūžę. Nežinome kokių netikėtumų laukti kitais metais. Tačiau bet koks pensijų padidinimas sutinkamas teigiamai“, – sakė bendrijos pirmininkė.
Ji tikino, kad pinigus žmonės išleis įvairiems pirkiniams – vieni kelionėms, kiti buičiai pasigerinti ar tiesiog maistui.
„Dar reikia nepamiršti, kad daug pinigų žmonėms tenka mokėti už vaistus. Ši prekė dažnam yra pirmo būtinumo. Todėl ne visiems 65 eurai bus reikšminga suma. Apskritai pensijos nėra tokios didelės, kad galėtume pinigus išleisti pramogoms.
Dar yra pensininkų, kurie padeda ir savo vaikams ar anūkams. Yra jaunų šeimų, kurios sunkiai verčiasi. Apskritai tie pinigai vistiek grįš į apyvartą“, – komentavo V. Tūrienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad valdžia turėtų ieškoti daugiau būdų padidinti pensijas.
„Yra II pensijų pakopų fondai, kurie kasmet milijonus išleidžia kaupiamų pinigų administravimui. Juk būtų galima tuos pinigus panaudoti pensijų didinimui.
Žiūrint į kitas Europos sąjungos šalis, matome, kad mūsų pensijos yra vienos vargingiausių“, – sakė V. Tūrienė.
Kitais metais infliacija bus mažesnė?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad pensijų didėjimas 65 eurais yra reikšmingas.
„Didelė tikimybė, kad kitais metais mes matysime gerokai mažesnę infliaciją. Tai lems tai, kad JAV ir Euro zona patirs recesiją. Todėl žaliavų kaina tikriausiai mažės. Kiti metai infliacijos kontekste bus visiškai kitokie negu paskutiniai dveji metai.
Kitais metais įžengsime į naują infliacijos laikotarpį, kai matysime, kad infliacija nebeaugs taip sparčiai. Bet kokiu atveju pensijų padidinimas yra sveikintinas. Kitais metais ne tik padidės vyresnių žmonių pajamos, bet ir infliacija kitais nustos augti“, – prognozavo ekonomistas.
Tačiau jis įvardijo ir vieną riziką – situaciją Kinijoje.
„Šiuo metu yra du scenarijai, kaip kitais metais gali keistis Kinijos ekonomika. Jeigu ten karantinas bus panaikintas iš karto, tada galime matyti žaliavų brangimą. Tai paveiktų ir mūsų ekonomiką. Tačiau jeigu karantino ribojimai bus mažinami po truputį, žaliavų kainos išliks stabilios“, – komentavo A. Izgorodinas.
Pensijos augs daugiau nei 12 proc.
Portalas tv3.lt primena, kad Seimas pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams.
„Net ir esant ekonominiam neapibrėžtumui ir turint ribotus valstybės finansinius išteklius, nuo kitų metų didiname gyventojų pajamas. Toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems bei kitos socialinės išmokos, didės minimalią algą uždirbančių šalies gyventojų pajamos ir viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų atlyginimai“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 510 iki 575 eurų.
Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais.
Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m. siekia 16–17 proc.
Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2023 m. sausio 1 d. bus indeksuojamos 4,6 proc.
Skaičiuojama, kad kitąmet pensijų didinimui reikės apie 520 mln. eurų.
