Verslas

Ant lietuvių pietų stalo – lenkiška vištiena su antibiotikais. Tokia ateitimi Lietuvos paukštininkystės atstovai gąsdina šalies gyventojus, jei Vyriausybė nepadės paukštininkams išgyventi ir nekompensuos šimtais tūkstančių eurų išaugusių sąskaitų už dujas. Vyriausybė, pasak paukščių augintojų, pati kerta šaką, ant kurios sėdi, nes, verslams užsidarius, valstybės biudžetas neteks paukštininkų sumokamų dešimčių milijonų eurų, liks be darbo ir juos dirbantys.

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 900 mln. eurų, išleisdama naują 5,5 metų trukmės euroobligacijų emisiją ir papildydama 300 mln. eurų šių metų pavasarį išleistą 10 metų trukmės emisiją. „Tebesitęsiant palūkanų normų kilimui, Lietuva pasinaudojo laikinai stabilia situacija finansų rinkose ir užbaigė šių metų skolinimosi užsienyje programą. Planavome pasiskolinti iki 1,25 mlrd. eurų, kadangi paklausa buvo stipri abiejų trukmių emisijoms, pasiskolinome 1,2 mlrd.

Europos Komisija antradienį pasiūlė naujų priemonių, kuriomis siekiama suvaldyti energetikos krizę, bet pakete nėra Lietuvos ir dalies kitų šalių pasiūlymo įvesti dujų kainų lubas. EK pažymi, kad naujomis priemonėmis siekiama spręsti didelių dujų kainų Bendrijoje problemą ir užtikrinti patikimą tiekimą šią žiemą.

Teismas ir vėl nepradėjo nagrinėti „Grigeo Klaipėda“ bylos, kurioje ši įmonė kaltinama ilgus metus teršusi Kuršių marias nevalytomis gamybinėmis atliekomis. Verslininkų advokatai bando įrodyti, kad žala marioms buvo padaryta gerokai mažesnė nei suskaičiavę prokurorai, todėl prašo teismo grąžinti bylą, kad prokuratūra ištaisytų, jų nuomone, „trūkumus". Valstybės kaltintojai atšauna, kad tai tėra noras vilkinti šią bylą.

Norint, kad Europos Sąjungoje būtų įvestos dujų kainų lubos, reikia susitarti dėl jų finansavimo tvarkos, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Tai jis BNS sakė antradienį Europos Komisijai (EK) pasiūlius dar vieną energetikos krizę turinčių suvaldyti priemonių paketą, kuriame nebuvo pasiūlymo įvesti dujų kainų lubas.  „Komisija pasilieka galimybę svarstyti dėl dujų kainų lubų.

Kaip tik artėjant žiemos šventėms tarptautinė alaus bendrovė „Busch Beer“ debiutavo su riboto leidimo kalakutienos skonio „šunų alumi“, rašo CNN. Šis kalakutienos skonio gėrimas siejasi su viena didžiausių JAV švenčių – Padėkos diena, kurios metu, ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį, žmonės susėda prie didelio stalo ir valgo kalakutus. Tad gaivų gėrimą skardinėje per šią Padėkos dieną bus galima atidaryti ir savo šuniui.

Praėjusios kadencijos Seimas panaikino papildomą neapmokestinamą dydį vaikus auginantiems darbuotojams ir įvedė universalius vaiko pinigus. Tai padaryta dairantis į Lenkiją. Dabartiniai Lietuvos valdantieji anuomet kritikavo tai, kad vaiko pinigai bus mokami tiek turtingiems, tiek neturtingiems gyventojams. Vis dėlto ši naujovė liko ir vaiko pinigai mūsų šalyje toliau yra mokami ir pamažu kasmet didinami.

Kol savivaldybė viešai džiaugiasi baigtais visuomeniniais projektais, įtakingi Kauno valdininkai savo vizijas pildo kiek tyliau. Prestižinėje Vičiūnų miesto dalyje, kur vyrauja mažaaukščiai nuosavi gyvenamieji namai, Šarūno ir Rasos Matijošaičių užsakymu suprojektuoti penki daugiabučiai, senbuvius jaudinantys labiau nei potencialius naujakurius.

Iš vidaus tarnybos atleidžiamas Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius. Vidaus reikalų ministerija (VRM) antradienį pranešė, kad jis nuo spalio 20-osios atleidžiamas šalių susitarimu generolui pateikus prašymą. Pats R. Pocius BNS pabrėžė, kad jį atleidžia Vyriausybė, ne ministerija, ir kad situacijos nekomentuoja. „Ar ministerija mane atleidžia? Kiek žinau, ne ministerija, o Vyriausybė.

Prekybos ir pramogų centrus Lietuvoje ir Latvijoje valdanti bendrovė „Akropolis Group“ pranešė gavusi Vilniaus savivaldybės pritarimą šalia Vingio parko planuojamo naujo „Akropolio“ projektiniams pasiūlymams.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir devynios medikams atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos antradienį atnaujino pernai sudarytą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Kaip nurodo ministerija, šis susitarimas užtikrins sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų darbo užmokesčio augimą – priklausomai nuo einamų pareigų, atlygis vidutiniškai didės 85–180 eurų, atskaičius mokesčius.

Metų infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), rugsėjo mėnesį pasiekė 24,1 procento. Estijos statistikos departamento duomenimis, metų infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį buvo 0,4 procentinio punkto didesnė nei pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą (VKI). Labiausiai per metus padidėjo išlaidos būstui (67,1 proc.), maisto produktams ir nealkoholinioams gėrimams (24,5 proc.

Prekybos tinklo „Maxima“ lojalumo programos naudotojai turėtų suklusti. Prekybininkai jiems parengė naują specialią akciją, kuri prasideda spalio 18 d. ir truks vieną mėnesį. Kita vertus, bendrovė įspėja, kad baigiasi senų kortelių galiojimas, o įsigyti naujas palankiomis sąlygomis galima tik ribotą laiką.

Estijos energetikos grupė „Elenger“ („Eesti Gaas“) per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą iš JAV atsigabeno 1 teravatvalandės (TWh) SGD krovinį. Tai jau ketvirtasis didelis „Elenger“ užsakytas SGD krovinys, didesnė jo dalis bus skirta Lietuvos vartotojams.   Dujos atgabentos antradienį į Klaipėdos uostą įplaukusiu tanklaiviu „Isabella“, pranešė bendrovė.

Gyventojams skelbiant apie iš valstybės valdomo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) gautas milžiniškas sąskaitas, po elektros skaitiklių keitimo staiga atsiradusias dešimčių tūkstančių eurų skolas, socialdemokratai kreipiasi į ESO reikalaudami nedelsiant viešai išsklaidyti bet kokias abejones dėl sąskaitų gyventojams.

Nuo lapkričio 3 d. „Sodros“ Kauno skyriaus priimamajame, adresu Bajorų g. 16, klientai nebebus aptarnaujami. Vizitui galima rinktis kitus priimamuosius Kauno mieste, esančius adresu Šv. Gertrūdos g. 4 arba A. Mickevičiaus g. 42, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Sodros“ klientų priimamuosiuose pirmenybė teikiama iš anksto užsiregistravusiems klientams. Atvykusiems neprireikia laukti eilėse, kadangi kiekvienam klientui iš anksto skiriamas konsultacijos laikas.

Jau kitą savaitę, spalio 25 d., „Regitra“ paskelbs 69 naujus automobiliams planuojamus gaminti numerio ženklų derinius iš „M“ raidės, tad iš viso bus net 69 tūkst. galimų raidžių ir skaičių kombinacijų. Sau patinkančius derinius ras ne tik Mindaugai – MND, Monikos – MON, MNK, bet ir grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ hito „Mažulė“ gerbėjai – MNM. Pirmieji norintys įsigyti išskirtinius numerio ženklus, tai galės padaryti internetu nuo 17 val.

Nesulaukę kompensacijų už itin pabrangusias gamtines dujas, kurios sudaro apie 80 proc. energijos kaštų, paukštininkystės sektoriaus atstovai teigia, kad Vyriausybės verslui siūlomas energijos kainų kompensavimo planas yra „fiktyvus, negyvybingas“. Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Gyčio Kauzono, sektoriaus įmonėms nėra labai aktualus valdžios siūlomas elektros kainos dalies kompensavimas, mokesčių atidėjimas ar paskolos.

Aukštos infliacijos veiksniai liudija apie jos mažėjimą, tačiau mažesnių kainų vartotojams dar teks palaukti, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Anot jos, apie infliacijos mažėjimą signalizuoja tarptautinėse rinkose pingančios žaliavos ir mažėjantys tiekimo grandinių trikdžiai.

Lenkijos energetikos gigantas „Orlen“ investuos į vėjo jėgainių parką „Baltic Power Farm“ Baltijos jūroje, už 23 kilometrų kranto, Lenkijos teritoriniuose vandenyse, skelbia „Evertiq“ portalas. Vėjo jėgainių parką sudarys 76 15 megavatų galios turbinos, jo bendra galia sieks iki 1,2 gigavato. „Baltic Power Farm“ numatyta pastatyti iki 2026 metų pabaigos, jis „žaliąja“ elektra aprūpintų daugiau kaip 1,5 mln. namų ūkių.

Baldų gamybos įmonių plėtrą stabdo karo pasekmės Ukrainoje, pabrangusios žaliavos ir elektra bei darbuotojų trūkumas, teigia kredito biuras „Creditinfo Lietuva“. „Pastarųjų kelerių metų baldų gamintojų finansinės ataskaitos rodo, kad šis sektorius išgyveno nuoseklaus augimo laikotarpį ir baldininkai palyginti greitai įveikė pandemijos sukeltus iššūkius“, – pranešime sakė biuro strategijos ir verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka.

Šių metų kovo-rugsėjo mėnesiais beveik ketvirtadalis elektros Europos Sąjungoje buvo pagaminta iš vėjo ir saulės energijos, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi kompanijų „Ember“ ir E3G atliktų ir antradienį paskelbtų atitinkamų tyrimo rezultatais. 2021-aisiais šis rodiklis siekė 21 procentą.

Automobilių rinką paveikė tiek buvusi pandemija, tiek Rusijos karas prieš Ukrainą. Todėl jos atsigavimo ženklų kol kas nematyti. Priešingai – pirkėjai susiduria su kylančiomis kainomis ir automobilių trūkumu. Naudoti automobiliai pabrango daugiau nei 30 proc. Naudotas automobilis šiuo metu vidutiniškai kainuoja 8,4 tūkst. eurų. Automobilių skelbimų portalo Autoplius.lt išanalizuotais duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo sudaryta 79,2 tūkst.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius trasa eis per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio ir Kaišiadorių. Jau nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos bus tiesiamas dvikelis geležinkelis.  Planuojama jį tiesti šalia esamo 1520 mm vėžės geležinkelio.

Statybų versle jau 16 metų dirbantis vilnietis Vitalij Davgul, juokauja, kad Lietuvos sostinėje galėtų rengti ekskursijas ir rodyti pastatus, prie kurių yra tekę padirbėti. „Vilniaus oro uostas, teismo rūmai, kotedžų kvartalas Pilaitėje“, – vardija vyras ir prisipažįsta, kad kartu su suburta meistrų komanda uždirbdavo daug, tačiau ir problemų netrūko: rangovai vėluodavo atsiskaityti už atliktus darbus ar siūlydavo atlygį vokelyje.

Suomijos telekomunikacijų milžinė „Nokia“ pirmadienį pristatė planus įsteigti naują tyrimų ir plėtros centrą Kanados sostinės Otavos priemiestyje, kuriame bus toliau plėtojamos ir tobulinamos kibernetinio saugumo ir mobiliosios technologijos.  Be laboratorijų, 26 akrų ploto sklype Kanatoje, esančioje į vakarus nuo Otavos centro, išdygs biurų ir gyvenamieji pastatai, taip pat įsikurs restoranai ir mažmenininkai.

Šprotų žvejybos galimybės kitąmet mažės 11 proc., o ne 20 proc., kaip siūlė Europos Komisija (EK). Tuo metu Centrinės dalies strimelių žvejybos galimybės bus padidintos daugiau – 32 proc. vietoj EK siūlytų 14 proc. Dėl to pirmadienį sutarė Europos sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba. Pelaginių rūšių žvejyba, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, yra vienintelė likusi Lietuvos žvejų veiklos atviroje Baltijos jūroje alternatyva.

Rugsėjį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 12,6 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 7,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. 11,8 tūkst. automobilių buvo asmeniniai, o 827 – komerciniai, jų vidutinis amžius siekė 10,4 metų. Rugsėjį šalyje daugiausiai įregistruota „Volkswagen“ (1,9 tūkst.), BMW (1,6 tūkst.) ir „Audi“ (1 tūkst.) automobilių.  Per mėnesį pasikeitė 16,7 tūkst.

Latvijos energetikos rinkos reguliavimo tarnyba – Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija – planuoja Inčukalno požeminės gamtinių dujų saugyklos naudojimo taisyklų pataisas, kurias patvirtinus dujas į saugyklą bus leidžiama pumpuoti ir per jų išėmimo sezoną – nuo spalio 15-osios iki balandžio 30 dienos.

Pirmadienį paminėjus Tarptautinę kovos su skurdu dieną, opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė Seimą ragina svarstyti įstatymų projektus, kurie gyventojams palengvintų augančių kainų naštą, rašoma LSDP pranešime žiniasklaidai.

Lietuva Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje ir toliau palaikys dujų kainų lubų nustatymą kaip sprendimą Europos Sąjungai (ES) ieškant sprendimų skubiai sumažinti kainas vartotojams, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Palankūs orai ir prasidėjusios šalnos ūkininkus skubina baigti kiek vėluojančią žieminių rapsų ir kviečių rudens sėją. Žemdirbiai sako, kad darbai vėluoja ir dėl klimato, ir dėl technikos trūkumo, ir dėl išaugusių sėklų, trąšų, kuro kainų.   Kitąmet, prognozuojama, mažiau bus auginama rapsų – dėl išdžiūvusių dirvų kai kur nebuvo įmanoma jų pasėti, todėl vietoj jų pasodinti žieminiai kviečiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atsisakė priimti bankrutavusios individualios įmonės savininko skundą, kuriuo jis prašė priteisti 1,7 mln. eurų skolą iš vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė. Įmonės savininkas V. G. nurodė, kad buvo pažeistos materialinės ar procesinės teisės normos, tačiau nepateikė tai įrodančių teisinių argumentų, konstatavo teismas.

Ne visi pritaria minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimui. Skaičiuojama, kad didesnė alga tik dar labiau pakels kainas. Kitais metais už tą pačią sumą nusipirksime mažiau prekių, o sukaupti pinigai nuvertės. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad žmonės iš MMA nepragyvena, pinigų neužtenka net maistui. O ekonomistas įspėja, kad kainos kyla ne dėl didesnių algų, bet energetikos kainų.

Vyriausybė neketina didinti mokesčių, net jei ekonominė situacija būtų prastesnė už dabartinę prognozę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai nemanau, kad kalbėtumėme apie kokį nors mokesčių didinimą, jeigu ekonomikos scenarijus pasirodytų prastesnis“, – LRT televizijai pirmadienį sakė ministrė pirmininkė. Finansų ministerijos duomenimis, kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas.

Taivano ekspertai pirmadienį pradėjo Lietuvos mėsos gamintojų, ketinančių į Taivaną eksportuoti jautieną, auditą. Per beveik dvi ateinančias savaites truksiantį auditą Taivano gyvūnų ir augalų sveikatos kontrolės ir karantino biuro bei Maisto ir vaistų administracijos atstovai vertins, kaip įgyvendinami reikalavimai trijose mėsos įmonėse, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

Atrodytų, kad šitaip viskam brangstant prekybininkai turėtų iš paskutinių kovoti dėl pirkėjų eurų ir pardavinėti tik kokybiškas prekes. Tačiau net ir dabar parduotuvių lentynose pasitaiko šleikštulį keliančių produktų. Prekybininkai dėl to atsiprašo.

Norint paskatinti žmones daugiau keliauti traukiniais, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės bendrovės „LTG Link“ vadovas žada, kad nuo 2023 metų vidurio jų bilietų bus galima įsigyti prekybos tinkluose, kaimo parduotuvėse, pašte. Tačiau prekybininkai sako apie tokius planus dar nesantys informuoti.

Baltarusijos valdoma Druskininkų sanatorija „Belorus“ atleidžia ketvirtadalį darbuotojų. Apie numatomą grupinį 60 žmonių atleidimą įmonė pranešė Užimtumo tarnybai.    Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS informavo, kad darbuotojai atleidžiami darbdavio iniciatyva. „Pagal pateiktus pranešimus įspėta 60 iš 245 sanatorijos darbuotojų. Jiems įteikti įspėjimai dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“, – BNS teigė M. Jankauskienė.

Vienas iš didžiausių šalies bankų praneša apie trikdžius ir galimus nesklandumus, su kuriais pirmadienį susiduria jo klientai. „Informuojame, kad šiuo metu dėl techninių priežasčių dalis klientų gali susidurti su trikdžiais, jungdamiesi prie interneto banko, atlikdami mokėjimus interneto banke ar mobiliojoje programėlėje, taip pat atsiskaitydami el.

Kroatija rengia strateginį planą, kaip padvigubinti „Adria“ naftotiekio pajėgumus – iki 2 mln. tonų per mėnesį, kad pasiūlytų alternatyvą rusiškai naftai pirmiausia artimiausioms kaimynėms – Vengrijai, Slovakijai, Serbijai, rašo „The New York Ledger“. „Dabartinės geopolitinės aplinkybės ir problemos, susijusios su Rusijos energijos išteklių tiekimu, suteikia Kroatijai turi puikią galimybę tapti energetiniu prieigos tašku daugeliui kaimyninių valstybių“, – sakė Zagrebo universiteto Geologijos ir...

Naujasis Didžiosios Britanijos finansų ministras Jeremy Huntas pirmadienį atsisakė viešąją skolą galėjusių smarkiai padidinti mokesčių mažinimo planų, vyriausybei toliau siekiant nuraminti rinkas, o šis posūkis, regis, dar labiau susilpnins ministrės pirmininkės Liz Truss pozicijas.  J. Huntas apskaičiavo, kad dėl mokesčių politikos pakeitimų per metus bus surinkta apie 32 mlrd. svarų (36 mlrd. JAV dolerių), ekonomistams paskelbus skaičiavimus, kad vyriausybei gresia 60 mlrd.

Kauno kojinių ir pėdkelnių gamintoja „Skinija“ numato atleisti 29 darbuotojus – apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, įmonė nurodė, kad darbuotojai atleidžiami dėl gamybos apimčių ir  pardavimų mažėjimo.  Iš numatomų atleisti darbuotojų septyni yra sulaukę senatvės pensijos. Pagal profesijas daugiausiai atleidžiama mezgėjų, rūšiuotojų, pakuotojų ir siuvėjų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 198 darbuotojai.

Naujojo šildymo sezono pradžią spalį gyventojai pasitinka beveik du kartus didesne vidutine šilumos kaina nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebi  ekonomistai. Visgi artėjant žiemai ir planuojant didesnius šildymo kaštus, gyventojai teigia vis atidžiau sekantys savo išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Apie tai rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje trečią ketvirtį nemenkai sumažėjo: kad būstas brangs, teigė 57 proc. apklaustųjų, kai antrą ketvirtį tokią nuomonę turėjo 80 proc. respondentų. Tikėtina, kad kuklesnius lūkesčius labiausiai lemia pagausėjusios diskusijos viešojoje erdvėje apie tai, kad būsto rinkai ateinantys metai bus prastesni. Taip pat neigiamą įtaką daro ir didėjančios palūkanų normos bei prastėjančios kitų metų ekonominės prognozės.

Šią savaitę didieji šalies miestai pradeda šildymo sezoną. Tačiau net ir pradėjus tiekti šilumą, ne visi daugiabučių gyventojai pajus šylant radiatorius. Daugelį sostinės daugiabučių administruojanti bendrovė „Mano būstas“ klientams išsiuntė laiškus, kuriuose primena, ką reikia daryti, jeigu taip nutinka. Svarbu nuorinti radiatorius Pasak įmonės pranešimo, paskelbus šildymo sezono pradžios datą šildymas namuose turi būti įjungtas per 3 darbo dienas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės bendrovei „LTG Link“ nuo Naujųjų metų žadant panaikinti dalį nuostolingų traukinių maršrutų kai kuriuose Lietuvos regionuose, juos išlaikyti būtų įmanoma, jeigu savivaldybės sutiktų iš dalies finansuoti, sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.   „Yra galimybė išgelbėti tam tikrus maršrutus, jeigu savivaldybė sutiktų prisidėti“, – Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje pirmadienį teigė viceministrė.

Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc. Nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų šiems darbuotojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Brangstant komunalinėms paslaugoms, maistui gyventojui skundžiasi, kad sunkiai pragyvena. Todėl jie ieško būdų papildomai užsidirbti. Štai panevėžietė prie 600 eurų pensijos bando prisidurti pardavinėdama kojines.