„Manau, kad tam tikra analizė būtų galima, jeigu Konkurencijos taryba inicijuotų kažkokį panašų analitinį darbą, manau, kad jis būtų prasmingas“, – ketvirtadienį per lrt televiziją kalbėjo G. Skaistė.
Ji teigė, kad esant didelei infliacijai įmonės išlaiko aukštą pelningumą, o tai galėjo nulemti ir didėjančių veiklos kaštų permetimas ant vartotojų pečių.
„Natūralu, kad tai turbūt susiję iš dalies su kaštų persimetimu iš energetikos į kitus sektorius, bet taip pat matome, kad įmonės išlaiko aukštą pelningumo lygį, tai tikėtina, kad visgi kaštus permeta didžiąja dalimi visgi ant vartotojų, todėl“, – sakė ministrė.
Kai kurie ekonomistai teigia, kad tokios analizės tikslas – viešumas ir daugiau informacijos, norint suprasti kainų struktūrą ir jų augimo priežastis.
Anot Statistikos departamento, metinė infliacija lapkritį (palyginti su 2021 metų lapkričiu) siekė 22,9 proc., o vidutinė metinė – 18,8 proc.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per metus augo 35,6 proc.
Metinė infliacija mažėjo jau antrą mėnesį iš eilės: rugsėjį siekė 24,1 proc., spalį – 23,6 procento.
Busit patraukti ilgam. Laukiam rinkimu.
