Verslas

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos. BNS pristato svarbiausius jų bei kitus pokyčius.   Štai kokie pokyčiai laukia: Brangsta elektra ir dujos Visuomeninė elektros kaina nuo sausio didėja du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas didėja 17 proc. iki 28 centų (su PVM), dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Užklupus žiemai ir šalčiams, elektros suvartojimo mastai taip pat padidėjo, o kai kurios valstybės iš anksto įspėja gyventojus apie būtinybę sumažinti elektros suvartojimą. Elektros tiekėjai įvardijo, ar gyventojai yra informuojami apie galimus energijos kainų svyravimus, taip pat patarė, kokių veiksmų griebtis, jeigu norite sutaupyti.

Medicinos banko savininkas Konstantinas Karosas ir jo kontroliuojama įmonė „Western Petroleum“ bei verslininko Mariaus Jakulio Jasono valdoma bendrovė „AAA Capital“ bendru sutarimu nutraukė banko pirkimo-pardavimo sutartį.  Medicinos bankas per biržą pranešė, kad sutarties nutraukimas neturės įtakos banko veiklai ir tolesnei strategijai. Sutartį dėl banko pirkimo-pardavimo šalys pasirašė pernai gruodį, jo vertė nebuvo skelbiama.

Viena didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldai“ už praėjusius metus, kai gavo 1,546 mln. eurų grynojo pelno, nemokės dividendų, penktadienį nutarė įmonės akcininkai. Dividendų įmonė nemokėjo ir pernai.  Įmonės akcininkai pritarė 2021-2022 finansinių metų (nuo rugsėjo pradžios iki rugpjūčio pabaigos) ataskaitoms ir visą 21,487 mln. eurų paskirstytiną pelną perkėlė į kitus finansinius metus.  2021-2022 finansiniais metais „Vilniaus baldai“ gavo 101 mln.

„Ignitis grupės“ antrinė bendrovė „Ignitis gamyba“ 2023 metais suteiks apie 84 mln. eurų vertės elektrinių prieinamumo paslaugų „Litgrid“. Šios paslaugos būtinos užtikrinant šalies energetikos sistemos stabilumą izoliuoto jos darbo metu bei avarinių situacijų atvejais.

Baltijos šalių mažmeninė degalų rinka Rusijos karo Ukrainoje fone šiais metais pasižymėjo dideliais kainų svyravimais, jų spartus augimas fiksuotas iki vasaros pradžios, o lėtesnio mažėjimo tendencijos – antroje metų pusėje. Per metus kainos pakilo visose trijose valstybėse, visgi Lietuvoje degalai pabrango mažiausiai.

Paskutinę 2022 metų dieną „Deutsche Post“ (Vokietijos pašto) darbuotojai įteiks adresatams paskutines telegramas, skelbia „Deutsche Welle“. Kita vertus, kaip pažymi visuomeninė transliuotoja, dauguma Vokietijos gyventojų nė neįtarė, kad šia beveik pusantro šimto metų šalyje teikta paslauga buvo galima naudotis iki šiol. Telegramų bumas Vokietijoje užfiksuotas 1978-aisiais – tais metais jų buvo išsiųsta maždaug 13 milijonų.

Didžiausią bankų rinkos dalį pagal jų valdomą turtą šių metų rugsėjo pabaigoje užėmė „Swedbank“, tarp užsienio bankų filialų – „Luminor“, skelbia Lietuvos bankas.  „Swedbank“ su 16,2 mlrd. eurų turtu turėjo 30,7 proc. rinkos, SEB – 22,7 proc. (12 mlrd. eurų), „Revolut Bank“ – 18 proc. (9,5 mlrd. eurų), Šiaulių bankas – 7,5 proc. (3,9 mlrd. eurų), likę 8 bankai užėmė 2,5 proc. rinkos, o jų bendras turtas sudarė 1,3 mlrd. eurų.

Lietuvoje grūdų, ankštinių augalų ir rapsų šiemet užauginta apie 7,3 mln. tonų, arba 7 proc. daugiau nei pernai, kai derlius siekė 6,8 mln. tonų, pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Anot asociacijos prezidento ir bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus Karolio Šimo, šie metai buvo sunkūs, grūdų sektorius daug kartų reagavo į precedento neturinčius kainų svyravimus rinkose, dėl derliaus kokybės ir pakitusių geopolitinių aplinkybių ieškojo naujų rinkų.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 54 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 23  proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 23–29 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 111 eurų, arba 54 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 244 euro.

Bulgarijos vienintelė atominė elektrinė penktadienį pasirašė branduolinio kuro tiekimo sutartį su prancūzų įmone, siekdama atsisakyti tiekimo iš Rusijos po Maskvos invazijos į Ukrainą. Valstybinė Kozlodujaus atominė elektrinė šiuo metu naudoja rusišką kurą dviem sovietmečiu pastatytiems 1 tūkst. megavatų galios reaktoriams.

Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų komitetas penktadienį paskelbė Donaldo Trumpo šešerių metų mokesčių deklaracijas, taip praskleisdamas finansinių duomenų, kuriuos buvęs prezidentas daug metų stengėsi išlaikyti paslaptyje, uždangą.

Verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos bankrutavusios bendrovės „Arvi ir ko“ šią savaitę nepavykus parduoti už 3,6 mln. eurų pradinę kainą, ji mažinama ketvirtadaliu – iki 2,9 mln. eurų, skelbia portalas e. varžytynės. Už 2,9 mln. eurų pradinę kainą bendrovę bus bandoma parduoti aukcione sausio 18–19 dienomis. Kaina mažinama jau antrą kartą – gruodžio pradžioje paskelbus pirmą aukcioną, ji siekė 4,5 mln. eurų. Nei pirmojo, nei antrojo aukciono metu nė vieno pasiūlymo nesulaukta.

Infliacija Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės mažėja. Išankstiniais gruodžio duomenimis, ji siekia 20 procentų, pusantro procento mažiau nei lapkritį. Pasak ekonomistų, tai gera žinia, kitąmet maisto produktai esą gali pradėti pigti. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors Kalėdos praūžė, žmonių su pirkinių maišeliais prekybos centruose pilna ir šiandien. Jei dovanų kažkam pristigo, prekybininkai vilioja akcijomis.

Latvijos centrinė statistikos valdyba penktadienį paskelbė, jog sostinė Ryga sukūrė 52,8 proc. 2020-ųjų Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris tuometinėmis kainomis įvertintas 30,3 mlrd. eurų. Sostinės regiono indėlis buvo 16,1 proc., Kuržemės – 9,2 proc., Žiemgalos – 8,3 proc., Latgalos – 6,9 proc., Vidžemės – 6,6 procento. Didžiausia BVP dalis vienam gyventojui buvo Rygoje – 25,9 tūkst. eurų, o mažiausia – Latgalos regione – 8,1 tūkst. eurų.

Panevėžio miesto valdžia kitais metais planuoja gauti 150,4 mln. eurų, arba 0,6 proc. daugiau pajamų nei šiemet. Išlaidos kitąmet bus didesnės nei 156 mln. eurų, arba 15 proc. daugiau. Beveik 6 mln. eurų skirtumą tarp pajamų ir išlaidų sudaro skolintos lėšos investicijų projektams, penktadienį pranešė savivaldybė. Miesto tarybos nariams pateiktame biudžeto projekte nurodoma, kad 63,6 mln.

Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad valdančiųjų žadamą mokesčių reformą gali pristabdyti po savivaldos rinkimų 2023-ųjų kovą Seime galinti pasikeisti valdančiųjų ir opozicijos pusiausvyra, jeigu kai kurie parlamentarai būtų išrinkti merais  ar tarybų nariais. Šį aspektą jis kol kas mato vieninteliu pertvarkos stabdžiu.

Belgijoje dirbantys „Ryanair“ skrydžių palydovai penktadienį pradėjo trijų dienų streiką, dėl kurio bus sustabdyta daugybė skrydžių ir kuris paveiks tūkstančius keleivių. Streikas organizuojamas pragyvenimo išlaidų krizei visoje Europoje skatinant neramumus, sutrikdžiusius šventinį laikotarpį.

Visi Lietuvoje veikiantys bankai per tris šių metų ketvirčius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu pernai tuo pat laiku, o be „Revolut“ grupės reorganizavimo įtakos – 323,6 mln. eurų, arba 29,2 proc. daugiau. Šį rezultatą iš esmės lėmė didėjusios grynųjų palūkanų pajamos, pranešė Lietuvos bankas (LB). Pelningai šiemet dirbo 15 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – trys rinkos dalyviai.

Latvijoje šiais metais, įskaitant prieššventinį laikotarpį, pirotechnikos pardavimai 2–3 kartais menkesni nei praėjusiais metais, pareiškė Latvijos nepriklausomų pirotechnikų asociacijos vadovas Janis Nutovcas. Jo žodžiais, yra bent penkios šio nuosmukio priežastys. Pirmiausia, karo įtaka bei solidarumas su nuo jo kenčiančiais Ukrainos gyventojais. Antra, bendras kainų šuolis daro neigiamą poveikį prekybai pirotechnikos gaminiais.

Vidutinė pensija Lietuvoje turi augti greičiau ir pasiekti apie 50 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dėl tokio tikslo sutarta su Vyriausybe. „Mes norime, kad pensija didėtų spartesniu tempu negu vidutinis darbo užmokestis ir mes jau sutarėme su darbartine Vyriausybe, kad taip ir bus. Turėtų vidutinė pensija sudaryti maždaug 50 procentų vidutinio neto darbo užmokesčio“, – penktadienį lrt radijui sakė G. Nausėda.

Klaipėdos plieno gaminių gamybos bendrovė „Fabbro“ planuoja statyti naują metalo konstrukcijų gamyklą, kurioje įdarbintų apie 100 darbuotojų. Anot įmonės vadovo Igorio Guno, bendrovė ateityje planuoja turėti daugiau užsakymų, o gamyklos pajėgumai turėtų siekti apie 6 tūkst. tonų konstrukcijų per metus.  „Mes planuojame turėti užsakymų, bet kol kas jų neturime. Galvojame, kad jų turėsime, o kokia situacija bus pasaulyje, ne taip paprasta dabar pasakyti“, – BNS sakė I. Gunas.

2023 m. sausio 1 d. Kroatija įsiveda eurą ir tampa 20-ąja euro zonos nare. Sveikiname Kroatiją prisijungus prie euro zonos šeimos, bendra valiuta naudojasi jau daugiau nei 340 milijonų europiečių, rašoma pranešime spaudai. Keliauti į euro zonos šalis, jose studijuoti arba dirbti tampa patogiau ir paprasčiau. Įvedus eurą, galima lengviau palyginti kainas skirtingose šalyse ir atlikti tarptautinius mokėjimus.

Parduotuvės ir prekybos centrai praneša, kaip dirbs švenčių metu. Daugelis Naujųjų metų dieną nedirbs, tačiau kai kur veiks kavinės, kinai, restoranai. Taip pat ištisą parą dirbs viena prekių parduotuvė. Naujųjų metų išvakarėse daugelis parduotuvių ir prekybos centrų darbą baigs anksčiau nei įprasta. Sausio 1 dienomis parduotuvės nedirbs. Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 dieną, „Maxima“ parduotuvių darbo laikas sutrumpės viena valanda – apsipirkti bus galima iki 21 val.

Azijos investuotojams priklausantis prekės ženklas „Miniso“, siūlantis namams, grožiui ir laisvalaikiui skirtas prekes bei žaislus, netrukus pradės elektroninę prekybą Lietuvoje, penktadienį pranešė portalas vz.lt. Kartu planuojamas ir fizinių parduotuvių tinklas, pačią pirmą atidarys Vilniaus Centrinėje  universalinėje parduotuvėje (CUP). Tinklas veiks pagal franšizės modelį.

Viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Bega“ planuoja statyti maistiniam aliejui skirtus rezervuarus. Įmonės atstovas teigia, kad šie planai susiję su produkcija, gabenama iš Ukrainos.  Pagal viešai paskelbtus projektinius pasiūlymus bendrovės teritorijoje suplanuotos vietos dviem 11 tūkst. kubinių metrų talpos ir devyniems 4,3 tūkst. kubinių metrų talpos aliejaus rezervuarams.

Užverti duris ir ant jų pakabinti spyną – toks likimas šiemet ištiko kai kurias įmones. Šiemet pradėtų bankrotų pusantro karto daugiau nei pernai. Tokio likimo bijo dar gyvi, bet ant plauko kabantys verslai ir kaltina vyriausybę, kuri esą pagalbos rankos verslininkams ištiesti nenori. Politikai atkerta, kad situacija yra geresnė nei buvo tikėtasi, o ekspertai antrina, kad verslai nėra socialiai išlaikytini objektai ir turi suktis, kaip išmano.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, sugriežtinusias  sodybų statybas. „Vakar aš pasirašiau savo dekretą, kuriuo vetuoju šį įstatymą, pateikiau savo pasiūlymus, kurie, mano nuomone, padės atsižvelgti į šių ūkininkų interesus“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.

Lietuvos bankas (LB) pripažino „Revolut Bank“ sisteminės svarbos finansų įstaiga ir nuo 2023 metų liepos jai taikys 1 proc. papildomo kapitalo rezervo reikalavimą – jį bankas jau dabar vykdo su atsarga.  Bankas pripažintas kaip turintis sisteminę svarbą atsižvelgus į tai, kad jis antrąjį šių metų ketvirtį tapo trečiuoju banku Lietuvoje pagal turtą ir antruoju pagal tarpvalstybinių įsipareigojimų ir turto dydį, pranešė LB.

Rusijos valdžia pareiškė nekliudysianti Kazachstanui didinti naftos tiekimo į perdirbimo gamyklas Vokietijos rytinėje dalyje, tai yra neatmes prašymo dėl jos tranzito per Rusiją padidinimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Taip, šis klausimas buvo svarstomas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad 2023 metai bus nelengvi Lietuvai, bet ekonomines problemas valstybė bent iš dalies amortizuos – šalies ekonomika nežymiai augs, žmonių perkamoji galia nemažės, jie turės darbo, atlyginimai didės, o kainos augs lėčiau.  „Ateinančiais metais mes tikimės, kad žmonių perkamoji galia bent jau išsilaikys nemažėjanti.

Šių metų gruodžio 29 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė naujas UAB ,,Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kurios įsigalios nuo 2023 m. vasario mėn. 1 d, rašoma pranešime spaudai. Nors vidutinė bazinė kaina už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kauniečiams vidutiniškai didėja 1,20 Eur už kubinį metrą, tačiau ji ir toliau išlieka viena žemiausių Lietuvoje ir Kauno regione.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2022 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius. Štai ką turime prisiminti: Sausis 3 d. Po 2021 metų gruodžio 9-oios tebesitęsiant „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvą „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Mantas Bartuška paliko postą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) turėjo teisę nutraukti septynias taip ir nepradėtas įgyvendinti sutartis su Raseinių įmone „Brostos keliai“, nusprendė teismas.

Metinis viešojo transporto bilietas Klaipėdoje kitais metais kainuos pigiau, penktadienį praneša „Vakarų ekspresas“.  365 dienų visos kainos bilietas, jeigu bus naudojamasi Klaipėdiečio kortele, perkant internetu kainuos 205 eurus vietoje 255 eurų šiemet. „Užsisakyti reikia ne tik virtualiąją, bet ir fizinę kortelę.

Karas Ukrainoje, rekordiškai išaugusios elektros ir dujų kainos, milžiniškas maisto ir kitų prekių bei paslaugų pabrangimas, 20 proc. viršijanti infliacija šiais metais neretai privertė pagalvoti, kokie gi bus ateinantys 2023-ieji. Specialistų teigimu, pokyčių bus daug – vieniems kiti metai bus geresni, kitiems – panašūs, o kai kuriems galbūt ir prastesni. Tikėtina, kad infliacija ateinančiais metais nesieks 10 proc., o kainos nemažės – jos ir toliau kils, tik lėčiau.

Kai kurie Lietuvos gyventojai šiuo metu gali gauti dvi ar daugiau pensijų. Kartu su įprastinėmis senatvės papildomos valstybinės pensijos mokamos pareigūnams ir kariams, teisėjams, mokslininkams, kitoms gyventojų grupėms. Tokios išmokos buvo sumanytos prieš daugelį metų, tačiau panašu, kad neatliepia savo buvusios paskirties. Be to, skiriasi ne tik valstybinių pensijų dydis, bet ir reikalavimai jų gavėjams.

Panevėžio miesto savivaldybė metams pratęsė galimybę ukrainiečiams gauti kompensaciją viešajam transportui. Tarybos sprendimu, iš Ukrainos dėl Rusijos pradėto karo pasitraukusiems užsieniečiams mokiniams įsigijus mėnesinį vardinį bilietą bei suaugusiems, per pirmą gyvenimo Lietuvoje mėnesį, įsigijus mėnesinį vardinį bilietą bus kompensuojama 100 proc. sumos. Tuo metu suaugusiems, gyvenantiems Lietuvoje ilgiau nei vieną mėnesį, įsigijus mėnesinį vardinį bilietą bus kompensuojama 80 proc.

Viena didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas statybos generalinei rangovei – Vokietijos kapitalo Estijos įmonei „Leonhard Weiss RTE“ neturi sugrąžinti per 214 tūkst. eurų su palūkanomis kaip nepagrįstai gautų lėšų, dar kartą nusprendė teismas.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdybos pirmininku išrinktas jos akcininkės energetikos grupės „Epso-G“ Infrastruktūros padalinio vadovas Tomas Varneckas.  Naują valdybos pirmininką ketvirtadienį išrinko bendrovės valdyba, pranešė „Litgrid“. T. Varneckas pakeitė nuo sausio „Epso-G“ paliekantį jos finansų direktorių Algirdą Juozaponį.

Nuo kitų metų bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, padidės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu – nuo jos priklauso kai kurių „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai, rašoma pranešime spaudai. „Sodra“ primena, kokių pasikeitimų 2023 metais sulauks apdraustieji. Didės nedarbo išmoka Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos.

Antrą kartą neatsirado pirkėjų, norinčių už 3,6 mln. eurų įsigyti verslininko Vidmanto Kučinsko valdytą bankrutavusią bendrovę „Arvi ir ko“, ketvirtadienį skelbia portalas e. varžytynės. Pasak jo, gruodžio 28–29 dienomis vykęs pakartotinis aukcionas laikomas neįvykusiu, nes neatsirado nė vienas pirkėjas. Gruodžio pradžioje „Arvi ir ko“ buvo bandyta parduoti už 4,5 mln. eurų pradinę kainą, tačiau ir tada pirkėjų nebuvo.

Šri Lanka ketvirtadienį pasitiko pirmuosius Rusijos keliautojus, pasinaudojusius nauja skrydžių paslaugą, kuri buvo pradėta bankrutavusiai šaliai paraginus Maskvą padėti atgaivinti jos krizės apimtą ekonomiką siunčiant turistų būrius. Šių metų pradžioje Rusija buvo didžiausias lankytojų Šri Lankoje šaltinis, tačiau po invazijos į Ukrainą ir Indijos vandenyno saloje įsikūrusiai šaliai susidūrus su didžiausia visų laikų ekonomikos krize, atvykėlių srautas beveik nutrūko.

Nuo sausio pradžios gyventojai Registrų centre (RC) galės savarankiškai, neišeidami iš namų gauti su savo nekilnojamuoju turtu (NT) susijusių paslaugų, ketvirtadienį pranešė RC. Jie galės elektroniniu būdu sudaryti nuomos ar panaudos sutartis, pateikti prašymus jas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat pateikti prašymus įregistruoti juridinius faktus apie šeimos turtą bei bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Lietuvoje kuriasi Vokietijos energetikos milžinės RWE atsinaujinančios energetikos kompanijos „RWE Renewables“ padalinys. Registro centro duomenimis, bendrovės „RWE Renewables Lithuania“ ir „RWE Wind Services Lithuania“ įregistruotos gruodžio 21-ąją. Įmonių vadovė Anu Eslas-Paat (Anu Eslas Pat) BNS patvirtino, kad abi bendrovės yra „RWE Renewables“ antrinės įmonės.

Statybos sąnaudų elementų kainos lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 17,5 proc., skelbia Statistikos departamentas, Statistikų teigimu, tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (20,7 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (16,2 proc.), vidutinio valandinio darbo užmokesčio (12,6 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (4,2 proc.) sumažėjimas. Inžinerinių statinių statyba per metus pabrango 18,2 proc.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ antrinė bendrovė „LTG Cargo Ukraine“ gabens krovinius tarp Lietuvos ir Ukrainos per Lenkiją. „LTG Cargo Ukraine“ ir Lenkijos krovinių gabenimo bendrovė „PKP Cargo“ pasirašė susitarimą, pagal kurį „LTG Cargo Ukraine“ tapo krovinių gabenimo tarp Lietuvos ir Ukrainos per Lenkijos teritoriją operatore, o „PKP Cargo“ veš krovinius per Lenkijos teritoriją, pranešė LTG.

Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ pranešė, kad į vėjo jėgainių parkus Lietuvoje ir Estijoje iki 2024 metų investuos apie 0,5 mlrd. eurų. Investicijos į parką Kelmės rajone sieks 145 mln. eurų, į Estijos Sopi-Tootsi ‒ 305 mln. eurų.  Pirmojo Kelmės parko galia sieks 80 megavatų (MW), o pastačius dar du –  320 MW. Parko Sopi-Tootsi galia sieks 255 MW.

Prekybos tinklo „Iki“ valdytoja pagrįstai pripažinta pažeidusi įstatymą, todėl privalo sumokėti 51 tūkst. eurų baudą, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo pernai gegužę priimtą sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad bendrovė spaudė septynis tiekėjus, tiekiančius maisto prekes ir gėrimus „Iki“ tinklui, išnaudoti preliminarų pardavimų skatinimui numatytą biudžetą.