Verslas

„Twitter“ vartotojai visame pasaulyje kelias valandas negalėjo tinkamai naudotis socialiniu tinklu, trečiadienį pranešė žiniatinklio stebėtojai, ir tai buvo vienas didžiausių gedimų nuo tada, kai platformą įsigijo verslininkas Elonas Muskas. „Twitter“ apėmė chaosas, nes prieštaringai vertinamas milijardierius spalį užbaigė 44 mlrd. JAV dolerių vertės perėmimą ir iš karto ėmėsi mažinti išlaidas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketvirtadienį pranešė pradedanti valstybės įmonės „Regitra“ statuto keitimą – ji taps akcine bendrove. Anot VRM, šis sprendimas priimtas peržiūrėjus „Regitros“ funkcijas bei atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas. Vidaus reikalų viceministrės Sigitos Ščajevienės teigimu, akcinės bendrovės alternatyva geriausiai atitinka įmonės vykdomų funkcijų specifiką ir jai keliamų tikslų užtikrinimą.

Nors valstybė kelia kartelę daugiabučių renovacijai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas nemano, kad tai taps neįkandama prabanga gyventojams. Ministro teigimu, netrukus bus sukurta tvarka, kuri leis gyventojams patiems apsispręsti, ką daryti su nusidėvėjusiais, jau ne antrą ir ne trečią dešimtmetį skaičiuojančiais daugiabučiais. Vienas iš kelių... juos griauti.

Konkurencijos taryba Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijai (LNTAA) ir 39 jos narėms už susitarimą nevilioti vienos kitų klientų bei brokerių skyrė 969 tūkst. eurų baudų.  Tokiu susitarimu buvo apribota tarpusavio konkurencija, pažeistas Konkurencijos įstatymas ir sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, pranešė taryba.

Metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn., remiantis išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, dar sumažėjo ir sudarė 20 proc. (lapkričio mėn. – 21,4 proc., spalio mėn. – 22,1 proc., rugsėjo mėn. – 22,5 proc.), rašom pranešime spaudai.

Ne pramonės srityje veikiančios smulkios ir vidutinės įmonės, kuriančios ir diegiančios žaliąsias inovacijas gali kreiptis paramos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 5 mln. eurų kvietimą. „Kuriantieji ir diegiantieji aplinkai palankius produktus galės pasinaudoti iki 50 tūkst. eurų parama, o iš viso planuojama finansuoti 97 projektus“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.

Trečią mėnesį iš eilės mažėjančią infliaciją lemia atpigęs kuras, žaliavos, energijos ištekliai, o artimiausiu metu galima tikėtis ir pingančių maisto produktų, sako ekonomistai. Anot jų, labai svarbu. kad gruodį mėnesio infliacija tesiekia 0,1 proc. ir tai teikia vilčių, kad jau sausį gali būti defliacija.  „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, pasiektas lauktas infliacijos pikas.

JAV energetikos milžinė „ExxonMobil“ trečiadienį pateikė ieškinį prieš ES, siekdama blokuoti jos laikinąjį mokestį naftos įmonių nenumatytam pelnui, pranešė bendrovės atstovas. Po Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainoms smarkiai išaugus, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjį paskelbė planą, kad didžiosios naftos, dujų ir anglių įmonės mokės „krizės įnašą“ už savo 2022 metais padidėjusį pelną. Vėliau paskelbta apie 33 proc.

Šiemet Lietuvoje grūdų derlius buvo 0,8 proc. didesnis nei pernai, o jų supirkimo kainos aukštesnės, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Ūkininkai nuostolių nepatyrė. Metai buvo tikrai neblogi“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Jo teigimu, karas Ukrainoje ir nestabilumas žaliavų rinkose sukėlė nepagrįstų lūkesčių, kad šiemet grūdai bus itin brangūs, tačiau taip neatsitiko.

Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu, siekė 20 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Metinė infliacija mažėja trečią mėnesį iš eilės.  Išankstinė mėnesio infliacija – gruodį, palyginti su lapkričiu – siekė 0,1 proc., o vidutinė metinė infliacija – 18,9 procento.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje bei neapibrėžtumas dėl jo kitąmet bus reikšmingiausias arba vienas iš daugiausiai įtakos Lietuvos ekonomikai turinčių veiksnių, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Kai kurie visgi teigia, kad didžiausias karo poveikis jau praeityje, o kitąmet daugiau įtakos turės prastėjanti bendra pasaulio ekonomikos būklė, palūkanų šuolis.

Nuo lapkričio pradžios iki šiol mokesčių išieškojimas sustabdytas 45-ioms daug energijos naudojančioms įmonėms – trečdaliui prašiusių tokios lengvatos. Ja pasinaudojusio verslo nepriemoka jau siekia 1,9 mln. eurų, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot jos, mokesčių atidėjimo prašė 134 įmonės, tačiau dalis jų energijai išleido mažiau nei 10 proc. visų sąnaudų.

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ gamybos pertvarkai į žaliąją chemiją per 10–15 metų planuoja skirti maždaug 2 mlrd. eurų.  Anot bendrovės atstovės, ši suma paremta dabartiniais skaičiavimais. „Gamyklos procesų transformacija į žaliąją chemiją bus vykdoma etapais, per ateinančius 10-15 metų nuosekliai mažinant poveikį aplinkai. Dabartiniais skaičiavimais, tai iš viso kainuos per 2 mlrd.

Vyriausybė ketvirtadienį posėdyje spręs dėl lengvatinių elektros ir dujų kainų tarifų religinėms bendruomenėms. Energetikos ministerija siūlo nepritarti tokiems Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pakeitimams, kuriuos inicijavo Seimo narių grupė. Parlamentarai siūlo nustatyti, kad Lietuvoje religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektrą savo narių, religinių objektų reikmėms, būtų taikomi tokie pat elektros ir dujų tarifai, kaip buitiniams vartotojams.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė pataisas, kurios nuo 2023 metų savivaldai leis lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.  Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas prezidentas pasirašė dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams. G. Nausėda yra sakęs, kad pataisos leis kurti ekonominę gerovę Lietuvos regionuose. Skelbta, kad įstatymo pataisa atveria virš 700 mln.

Artėjant 2023 metams investuotojai jau žvalgosi, kurios investicijos atsipirks labiausiai ir turės mažiausiai rizikų. Nors šiemet akcijos ir obligacijos fiksavo dviženklę neigiamą grąžą, situacija, pasak specialistų, taisosi. Esą svarbiausia nepamiršti svarbiausių taisyklių, laikytis strategijos ir tinkamai atsirinkti kryptis. Ekspertai neslepia, kad akcijų rinkų atsigavimo greitu metu tikėtis neverta, tačiau obligacijų perspektyvos – geros. Vien lietuviškų obligacijų pajamos siekia 3–4 proc.

Daugelis be automobilio neįsivaizduoja nė dienos, o jam sugedus tikisi, kad gedimas bus pašalintas tuojau pat. Tačiau kartais remontai užtrunka gerokai ilgiau, nei numatyta ar norėtų automobilio savininkas. Štai kaunietis skundžiasi, kad meistras jau 3 mėnesius jam negrąžina automobilio. Vartotojų teisės tikina, kad tai galėtų būti jau vertinama, kaip neteisėtas turto pasisavinimas.

Teismas paliko galioti Šiaulių bankui skirtą 440 tūkst. eurų baudą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo spalio sprendimą, perpus sumažinusį Lietuvos banko 2019 metais bankui skirtą 880 tūkst. eurų baudą. „Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama abiem ginčo šalim pateikus apeliacinius skundus.

„Gazprom“ vadovas trečiadienį pareiškė, kad 2022-ieji Rusijos dujų milžinei buvo sudėtingi. Tarptautinei bendruomenei dėl Maskvos invazijos į Ukrainą Rusijai paskelbus virtinę sankcijų, bendrovė priversta ieškoti naujų rinkų. „Noriu iškart pasakyti, kad 2022-ieji, žinoma, buvo labai, labai sudėtingi“, – pareiškė Aleksejus Mileris per metų pabaigos konferenciją.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė šiemet pagamins produkcijos už rekordinę sumą – 6,8 mlrd. eurų, arba 22 proc. daugiau nei pernai, skelbia Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus asociacija (LINPRA). „Jeigu lapkričio-gruodžio mėnesiai pakartos spalio rezultatus, tai per rekordinius 2022 metus šio sektoriaus įmonės bus pagaminusios produkcijos už 6,77 mlrd. eurų (be PVM ir akcizų) – 21,9 proc.

Pasaulio ekonomika artimiausią dešimtmetį augs silpnai, tačiau didelių krizių veikiausiai neįvyks, interviu JAV transliuotojui CNBC pareiškė pasaulinės ekonomikos profesorius, kelių ekonomikos knygų autorius, „Tressis Gestion“ vyriausiasis ekonomistas Danielis Lacalle.

Lietuvoje iki šiol įšaldyta 77,88 mln. eurų bei 9,46 mln. JAV dolerių (8,9 mln. eurų) Rusijos ir Baltarusijos įmonių lėšų, remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis (FNTT), paskelbė Vidaus reikalų ministerija. FNTT iki gruodžio 20 dienos sankcijas pritaikė 16-kai juridinių ir fizinių asmenų: įšaldytos 9 įmonių iš Rusijos bei šešių įmonių ir vieno fizinio asmens iš Baltarusijos lėšos.

Vokietija trečiadienį nesureikšmino Rusijos draudimo parduoti naftą šalims ir įmonėms, kurios laikosi Vakarų sąjungininkų sutartos kainų viršutinės ribos, sakydama, kad draudimas „neturi jokios praktinės reikšmės“. „Nenorėčiau sakyti, kad tai nesvarbu, bet tai neturi praktinės reikšmės“, – teigė Ekonomikos ministerijos atstovė ir pridūrė, kad Vokietija jau nuo vasaros pradžios rengėsi apsieiti be rusiškos naftos.

Konkurencijos tarybos (KT) pasiūlymas tobulinti tolimojo susisiekimo autobusais reformą  skirtas ne projekto autorei Susisiekimo ministerijai, o Seimo nariams, siūlantiems suvaržymus naujiems vežėjams, sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas. Tarybos atstovai sako, kad ji turėjo pastabų ir ministerijai, ir Seimo nariams.

Švelnios žiemos Europoje paskutinėmis metų dienomis sąlygomis mažėjanti gamtinių dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF pasiekė 77 eurus už megavatvalandę (MWh), tai yra žemiausią lygį nuo vasario 21-osios, prieš prasidedant karui Ukrainoje, skelbia „Trading Economics“. Gamtinių dujų kainos Europoje dabar – per 75 proc.

Ne visada įstatymų besilaikančių virtualių valiutų paslaugų tiekėjų Lietuvoje per metus padaugėjo daugiau nei penkis kartus, o jų nekontroliuojamas bumas sudaro galimybes sukčiauti ir apeiti sankcijas, sako vidaus reikalų ministrė. Agnės Bilotaitės teigimu, sankcijų Rusijai įgyvendinimas ir virtualiųjų valiutų operatorių bei keityklų veikla Lietuvoje ne visada atitinka pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. „Per šiuos metus FNTT atliko 31 subjekto patikrinimą.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 19,5 proc. didesnės nei pernai lapkritį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 24,6 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10,4 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,1 procento. Per mėnesį (lapkritį, palyginti su spaliu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,4 procento. Statybininkų atlyginimai per mėnesį  sumažėjo 0,1 proc.

Bendrovei Girelės paukštynas nepavyko iš „Lietuvos draudimo“ prisiteisti 560 tūkst. eurų išmokos už trijuose jos paukštynuose paskerstas 60 tūkst. salmonele užsikrėtusių vištų.  Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 20 dieną atmetė paukštininkų skundą ir paliko galioti bendrovei nepalankią šiemet gegužę Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį.

Šveicarijos teismas šešiems mėnesiams sustabdė bankroto procedūrą taip ir neatidaryto dujotiekio „Nord Stream 2“ eksploatuojančiai bendrovei, kad pastaroji pamėgintų sumokėti savo skolas. Dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo nutiestas rusiškoms dujoms į Vokietiją tiekti, tačiau iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį Maskvai nepavyko pasiekti jo paleidimo.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, jog nuo lapkričio Lietuvoje sugriežtinus virtualiųjų valiutų įmonių veiklą jų skaičius, šiemet buvę didžiausias Europos Sąjungoje, turėtų sumažėti.    „Tikėkimės, kad sektorius taps tvaresnis ir galbūt tas skaičius registruotų įmonių pasikeis užtikrinus, kad šių reikalavimų yra laikomasi“, – žurnalistams trečiadienį teigė S. Krėpšta.

„Vilniaus viešasis transportas“ per artimiausius dvejus metus ketina įsigyti 91 naują troleibusą. Kaip trečiadienį pranešė įmonė, patikslinus sąlygas, paskelbtas tą numatantis viešasis pirkimas. Pirmieji naujieji troleibusai sostinę turėtų pasiekti 2024-ųjų vasarą, o likusieji – 2025-ųjų pradžioje. Tarptautinis pirkimas bus finansuojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), įskaitant ir Klimato kaitos programos lėšas – 10 mln. eurų, kuriuos bendrovė gavo dar 2021-aisiais.

Įmonių paskolų portfelis šiemet augo sparčiausiai nuo 2008 metų finansų krizės, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. „Stebėjome Lietuvoje sparčiausią kredito augimą iš esmės nuo pasaulinės finansų krizės laikų, nuo 2008 metų“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Krėpšta.

Tankiai gyvenamoje Bangladešo sostinėje trečiadienį atidaryta pirmoji metro linija, institucijoms mėginant sumažinti spūstis, stabdžiusias miesto augimą ir kėlusias erzelį milžiniškame didmiestyje. Daka yra vienas iš tankiausiai apgyvendintų pasaulio miestų, o kasdienės kelionės automobiliais sausakimšais keliais yra nuolatinis 22 mln. žmonių nusivylimo šaltinis. Vietos analitikai teigia, kad sostinės ekonomika kasmet praranda 3 mlrd.

Mokestinių ginčų komisija primena, kad liko tik kelios dienos pasinaudoti galimybe susigrąžinti mokesčių permokas, kurioms sueina senaties terminai. Ši galimybė gali būti realizuota iki gruodžio 31 dienos 23 val. 59 min.

Paupys tai naujausias, skandinaviško stiliaus gyvenamųjų namų kvartalas Vilniuje, per kelis metus itin pamiltas miestiečių. Kaip aiškėja, ne viskas rožėmis klota. Nors namai čia išdygo tik prieš kelis metus, nuo vieno jų jau nukrito kelios plytelės. „Baigus statybos darbus ir pradėjus eksploatuoti pastatą, pastebėjome, kad nuo dalies fasado pradėjo kristi plytelės. Dėl darbų broko kreipėmės į rangovą.

Sulaukus senatvės galima gauti socialinio draudimo senatvės pensiją arba senatvės pensiją neįgaliajam, taip pat našlių pensiją arba vienišo asmens išmoką, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime spaudai. Iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams galima gauti išankstinę senatvės pensiją, o netekus darbingumo – netekto darbingumo pensiją. Nuo 2023 m. pradžios didės visos šios pensijos.

Nuo naujųjų metų keičiasi vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka, vaiko priežiūros išmokų trukmė ir dydžiai. „Sodra“ primena, ką svarbu žinoti tėvams, kurių vaikai gims nuo 2023 m. sausio 1 d. Atsiranda neperleidžiami mėnesiai Tiek vaiko tėtis, tiek mama, įtėviai ar globėjai bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų), turi prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Šį terminą, kaip minimalų kiekvienam iš tėvų, nustato Europos Sąjungos direktyva.

Valstybės kontrolė (VK) teigia, kad rizikos dėl geopolitinės situacijos ir energijos išteklių kainų nemažėja, o šalies ūkio ir viešųjų finansų padėtis gali būti blogesnė nei manoma. Pasak Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento ekonomisto Jaroslavo Mečkovskio, netikėtai geri šių metų trečiojo ketvirčio tarptautinės prekybos rezultatai prisidėjo prie didesnio šalies realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Tačiau šiuo metu esama didelio neapibrėžtumo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2023 metais taikytiną minimalųjį valandinį atlygį, kuris siekia 5,14 euro, ir minimaliąją mėnesinę algą, kuri siekia 840 eurų. VDI akcentuoja, kad minimaliojo darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnis. Vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsniu, darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis negu šio straipsnio numatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis.

„Ignitis“ padaliniuose – klientų antplūdis. Baigiantis metams energetikai kviečia žmones deklaruoti šių metų dujų ir elektros suvartojimą, mat pavėlavus bent valandą, teks mokėti naujais didesniais tarifais. Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos vėl brangs nuo 20 iki 40 proc. Negana to, gyventojai peikia ir naujuosius išmanius elektros skaitiklius, kuriuos ESO masiškai pradeda statyti. Žmonės piktinasi, esą jie prisuka daugiau elektros nei senieji skaitikliai.

Latvijos komercinių bankų analitikai skirtingai vertina šalies ekonomikos raidos 2023-aisiais perspektyvas – vieni prognozuoja 1,5 proc. nuosmukį, o kiti – nedidelį augimą. SEB banko atstovas Dainis Gašpuitis pareiškė, jog didelio neapibrėžtumo sąlygomis rodiklius lems tai, kiek ekonominis aktyvumas smuks ateinančių metų pradžioje ir atsigaus antrąjį pusmetį. Jo žodžiais, naujų geopolitinių sukrėtimų, infliacijos ir energijos tiekimo stygiaus reikšmingos rizikos kitąmet išliks.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis gruodį buvo minus 8 ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 1 proc. punktu, pranešė Statistikos departamentas. Palyginti su lapkričiu, gyventojai geriau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek mažiau. Gruodį, palyginti su lapkričiu, gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonomines perspektyvas: 17 proc.

Naujas Registrų centro administracines patalpas Vilniuje, Studentų gatvėje, už 11,5 mln. eurų (be PVM) įrengs statybos bei inžinerijos paslaugų bendrovė „Caverion Lietuva“. Patalpų kapitalinio remonto darbų sutartis pasirašyta šią savaite, o darbus numatoma užbaigti paskutinį kitų metų ketvirtį, pranešė Registrų centras.

Dėl karo Ukrainoje bei kitų geopolitinių iššūkių sutrikusios logistikos grandinės šiemet paliko Lietuvą be dalies tranzitinių krovinių. Klaipėdos jūrų uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) buvo priversti iš esmės peržiūrėti veiklos strategiją. Įmonės pakankamai greitai rado naujų logistikos maršrutų, nors prireiks laiko, kol jie prigis.

Beveik 40 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo arba vadinamąją e. tollingo sistemą ketinama pripažinti valstybei svarbiu projektu – Susisiekimo ministerija parengė tai numatantį projektą, jį svarstys Vyriausybė. Ministerija siūlo numatyti, kad sistema būtų įdiegta iki 2024 metų liepos 1 dienos ir veiktų visoje Lietuvos teritorijoje. Investicijos į projektą sieks apie 38 mln. eurų, iš kurių 34,8 mln.

Gyventojai dalijasi sąskaitomis už šildymą ir skaičiuoja, kad vienuose miestuose už tokį patį būstą jos yra daug didesnės, o kitur – mažesnės. Tuo metu šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skirtinguose miestuose kainos gali skirtis 4 kartus, o skirtinguose pastatuose net 6 kartus. Anot jų sąskaitas padėtų sumažinti pastatų sandarinimas, renovacija, tačiau tam reikia laiko, todėl dabar sąskaitas sumažinti gali tik valstybės kompensacijos.

Rusija antradienį išleido dekretą, draudžiantį parduoti naftą šalims ir bendrovėms, besilaikančioms naftos kainų viršutinės ribos, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, reaguodamos į Maskvos puolimą Ukrainoje. „Draudžiama tiekti Rusijos naftą ir naftos produktus užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims, jei sutartyse dėl šių tiekimų tiesiogiai ar netiesiogiai“ naudojama viršutinė riba, sakoma prezidento dekrete. Dekretas galios nuo vasario 1 iki liepos 1 dienos.

Maisto kainos Lietuvoje šiemet augo bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Tą pripažįsta ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, skaičiuojantis, kad jo mėgstamas sūris per pastaruosius metus pabrango apie 50 proc. Tiesa, politikas nežino, kiek brangiau jo šeimai atsiėjo nusipirkti maisto šių metų šventiniam stalui – esą už pirkinius buvo atsakinga žmona. Ministras tikisi, kad kitais metais maistas Lietuvoje taip nebrangs.

Palankiai vertinančių eurą Lietuvos gyventojų dalis per metus padidėjo 4 procentiniais punktais ir šiemet siekia 68 proc., rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Lietuvos bankas (LB) pranešė, kad lapkritį telefonu atliktos apklausos duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų eurą vertino neigiamai (2021 metais – 27 proc.), neapsisprendusiųjų dėl euro naudingumo buvo 9 proc. (11 proc.), nežinančių – 3 proc. (2 proc.