2023-ieji darbdaviams gali atnešti tikrų iššūkių – naujausias personalo paieškos ir atrankos sprendimų įmonės „Emplonet“ tyrimas rodo, kad net 41 proc. darbuotojų žada išeiti iš darbo.
Pagrindinė to priežastis – noras daugiau uždirbti, nes šiuo metu daugelis darbuotojų nėra patenkinti savo atlyginimu.
Per vykdytą tyrimą dalyvių buvo paprašyta nurodyti priežastis, kurios galėtų nulemti jų sprendimą dabartinę darbovietę palikti.
Dėl nepakankamos algos tą svarstytų padaryti 81 proc. tyrimo dalyvių. Antroje vietoje pagal prioritetus rikiuojasi neadekvatūs lūkesčiai darbo rezultatams (65,7 proc.), trečioje – nepalaikantys ir neįkvepiantys vadovai (63,7 proc.), ketvirtoje – profesinio augimo ir karjeros galimybių stoka (60,3 proc.), penktoje – nelanksčios darbo sąlygos, tarkime, per mažai ar jokių galimybių rinktis darbo vietą ir laiką (55,8 proc.).
„Emplonet“ vadovė Violeta Jakutė teigė, kad vieni darbuotojai, išėję iš darbo, keičia darbo sritį, o kiti lieka toje pačioje srityje ir keičia tik darbo sąlygas į geresnes.
„Taip pat yra tokių, kurie išeina į „niekur“ ar keičia darbo formą, pavyzdžiui, iš samdomo darbo pereina į asmeninį verslą ar individualią veiklą.
„McKinsey“ (2022 m.) pasauliniu mastu atliktas tyrimas rodo, kad 48 proc. iš darbo išėjusių apklaustųjų yra linkę keisti darbo sritį. Lietuvoje šios tendencijos nėra tokios ryškios, bet mūsų praktika rodo, kad jos gali būti panašios“, – komentavo įmonės vadovė.
Darbdaviai kelia algą per vėlai
Pasak V. Jakutės, Lietuvoje yra per dažnas atvejis, kai nepatenkintas darbuotojas susiranda kitą darbą su didesniu atlyginimu ir tik tada jo buvusios darbovietės darbdavys ima irgi siūlyti didesnę algą.
„Tokiu atveju darbuotojas gali elgtis dvejopai. Jei didžioji dauguma darbuotojo lūkesčių yra atliepti, pavyzdžiui, darbuotojas yra patenkintas darbo pobūdžiu, augimo galimybėmis, organizacijos kultūra, komanda, vadovu, jaučiasi vertinamas, ir tik darbo užmokesčio klausimas skatina mąstyti apie pokyčius, atlyginimo pakėlimas tikrai gali sulaikyti darbuotoją.
Kalbindami kandidatus matome, kad gavę pasiūlymą prisijungti prie mūsų klientų, jie dažnai yra sustabdomi esamų darbdavių, pateikusių finansiškai patrauklesnį pasiūlymą. Vis dėlto, jeigu darbo užmokestis nėra vienintelė lūkesčių neatliepusi darbo ypatybė, tik laiko klausimas, kada žmogus paliks organizaciją“, – darbdavius įspėjo personalo specialistė.
Tačiau ji džiaugėsi, kad šiandien vis daugiau organizacijų supranta teigiamos darbuotojų patirties svarbą, rūpinasi ja kompleksiškai, orientuojasi į dažną abipusį grįžtamąjį ryšį.
„Visa tai padeda anksčiau identifikuoti galimas problemas ir išvengti neigiamų pasekmių. Tikrai yra darbdavių, kurie pagrįstai pakelia darbo užmokestį darbuotojui dar neiškėlus šio klausimo.
Tai yra ne tik vienas iš būdų parodyti žmogui, kad jo pasiekimai ir indėlis įmonėje yra matomi bei vertinami, bet ir galimybė paskatinti jį organizacijoje likti ilgiau“, – aiškino V. Jakutė.
Kokios sritys pelningiausios?
V. Jakutė išskyrė tris sritis, kuriose šiuo metu Lietuvoje darbuotojams siūlomi didžiausi atlyginimai.
„Lietuvos oficialiosios statistikos portalo duomenimis (2022-ųjų III ketvirtis), pagal pelningumą pirmauja IT sritis (vidutinė alga popieriuje – 3331,8 euro), finansinė ir draudimo veikla (2914,1 euro) ir profesinė, mokslinė, techninė veikla (2287,5 euro)“ – vardijo specialistė.
Darbo paieškos portalo CVbankas.lt vadovas Tomas Toleikis pastebėjo, kad didžiausios algos siūlomos ne tik IT darbuotojams, bet ir įmonių, padalinių vadovams, energetikos, elektronikos specialistams.
„Dideli atlyginimai taip pat siūlomi ir statybų srities darbuotojams, tolimųjų reisų vairuotojams, žemės ūkio specialistams. Tačiau šių darbuotojų aukštus ar vidutinius atlygius lemia tai, kad didelė dalis jų ieškoma darbui užsienyje, o ten vyrauja aukštesni atlyginimai.
Kalbant apie konkrečias darbo pozicijas, didžiausi atlyginimai mokami projektų vadovams, direktoriams, inžinieriams“, – komentavo darbo paieškos portalo vadovas.
T. Toleikis pateikė ir keletą konkrečių skelbimų pavyzdžių, kai siūlomas atlyginimas siekia kelis tūkstančius eurų.
Pavyzdžiui, eksporto vadovui į rankas siūlomas 4 tūkst. atlyginimas, rinkodaros vadovui – 3 ar 4 tūkst. eurų į rankas. O programuotojui siūloma 5 tūkst. eurų į rankas.
Pasak T. Toleikio, didelis atlyginimas patraukia padidina darbo ieškančių gyventojų dėmesį ir padidina darbdaviui tikimybę greičiau rasti darbuotoją, tačiau ne visada.
„Dideli atlyginimai siūlomi dažniausiai toms pareigybėms, kurių darbuotojus sunku rasti. Dažniausiai tokių specialistų paprasčiausiai nėra daug Lietuvos rinkoje. Tikėtina, kad kitose įmonėse jie irgi gauna didelius atlyginimus. Todėl juos sunku prisivilioti“, – sakė portalo vadovas.
Atlyginimai toliau augs?
Naujausias „Figure Baltic Advisory“ atliktas darbo rinkos tyrimas rodo, kad dauguma įmonių šiemet planuoja ne tik samdyti daugiau darbuotojų, bet ir didinti atlyginimus vidutiniškai 8 proc.
Apklausos duomenimis, atlyginimai praėjusiais metais taip pat augo augo apie 8 proc. Ekspertų teigimu, panašios atlyginimų ir darbo rinkos tendencijos išliks ir šiemet.
Tačiau „Figure Baltic Advisory“ analitikas Povilas Blusius pastebėjo, kad praėjusiais metais Lietuvoje didėjo ne tik atlyginimai, bet ir darbuotojų kaita.
Dėl tokių skirtingų priežasčių, kaip taupymas ar veiklos efektyvumo gerinimas, darbdaviai labiau pasinaudojo proga optimizuoti darbuotojų skaičių, tačiau savanoriška darbuotojų kaita augo lygiagrečiai ir didėjo nuo 17 proc. iki 23 proc.
„Tokios darbuotojų kaitos tendencijos pastebimos daugelyje valstybių. Galima teigti, kad tai – besikeičiančios darbo kultūros, visuomenės ir švietimo sistemos problemų rezultatas. Lietuvoje tai taip pat yra susiję su darbo jėgos trūkumu bei dėl to išaugusiu atlaidesniu darbdavių požiūriu į darbuotojų atrankas“, – situaciją aiškino ekspertas.
Darbuotojų reikės?
Tyrimo rezultatais, pernai tik 40 proc. įmonių pasiekė arba beveik pasiekė savo metinius tikslus, todėl šiemet planai bus kuklesni. Visgi, daugelis įmonių išlieka pozityvios ir prognozuoja, kad šie metai joms bus sėkmingesni.
Net 38 proc. įmonių tikisi, kad 2023-ieji bus geresni, o dar apie 24 proc. mano, kad verslo veiklos ir rezultatų prasme bus labai panašūs į praėjusius metus. Teigiamos nuotaikos atsispindi ir samdymo planuose – 61 proc. įmonių planuoja didinti darbuotojų skaičių.
Tiesa, P. Blusius teigia, kad šiemet darbdaviams ir darbuotojams būtina išlikti realistais.
„Jau ketverius metus iš eilės matome, kad darbo rinka išlieka sudėtinga. Pirma, pandemija, o dabar karas Ukrainoje, energetikos krizė ir aukšta infliacija skatina atitinkamus pokyčius darbo rinkoje.
Norisi tikėti teigiamais ekonomikos vystymosi scenarijais, tačiau geopolitinė ir ekonominė situacijos bei darbuotojų trūkumas ir toliau keis rinkos dinamiką. Jau dabar matomos tendencijos, kad metų pabaigoje dėl ekonomikos stagnavimo galime stebėti darbuotojų mobilumo rinkoje lėtėjimą“, – teigė ekspertas.
Nors infliacija akivaizdžiai tapo itin svarbiu atlyginimų peržiūros veiksniu, tačiau būtent darbuotojų trūkumas ir konkurencija skatina įmones aktyviau didinti darbo užmokestį.
Sparčiausias augimas prognozuojamas finansų, IT, inžinerijos, farmacijos srityse, lėtesnis – gamybos ir transporto sektoriuje.
Pasak atlyginimų eksperto P. Blusiaus, atlygio didinimas žengs koja kojon ir su didesniais darbdavių keliamais lūkesčiais bei tikslais: „Keičiantis darbdavių planams, augant darbo užmokesčiui ir didėjant našumo poreikiui, 45 proc. darbdavių planuoja nustatyti savo darbuotojams aukštesnius tikslus“.
