darbo rinka

Europos darbo rinkos situacija rugsėjį išliko stabili, tačiau dėl spaudimo prekybos ir energetikos sektoriuose reikšmingesnio pagerėjimo kol kas nematyti, skelbia Užimtumo tarnyba. Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis darbo rinkos rodiklis – Europos darbo rinkos barometras – rugsėjį nepakito ir siekė 99,9 balo.

Lietuvoje nedarbo lygis šiuo metu siekia beveik 8 proc. Verslininkas Arvydas Avulis siūlo trumpinti nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį nuo 9 iki 3 mėnesių. Anot jo, toks sprendimas paskatintų žmones greičiau grįžti į darbo rinką ir padėtų mažinti ilgalaikį nedarbą. Apie tai laidoje diskutavo banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas ir darbo rinkos ekspertė Rita Karavaitienė.

Dirbtinis intelektas (DI) vis greičiau praranda technologinio stebuklo aureolę ir darbuotojams virsta darbo netekties nerimo šaltiniu. Ypač skausmingai viską, kas vyksta, priima „GenZ“ – karta, kuri dar tik žengia į darbo rinką ir kuriai tai padaryti darosi vis sunkiau. Masiniai atleidimai bankuose ir IT sferoje Britų bankas „Standard Chartered“ per ateinančius ketverius metus atleis daugiau nei 7 tūkstančius darbuotojų.

Darbo rinkos pokyčius stipriai lemia technologinė ir visuomeninė kaita, todėl profesijų ribos nyksta, o vis svarbesni tampa tarpdisciplininiai gebėjimai ir kritinis mąstymas. Taip teigia Lietuvos inžinerijos kolegijos pavaduotoja akademinei veiklai bei edukologijos mokslų daktarė Simona Pilkienė. Profesijų ribų nykimas ir kompetencijų svarba Šiandien darbo rinką keičia technologijų pažanga, skaitmenizacija, visuomenės transformacija bei globalūs iššūkiai.

Naujausias tyrimas atskleidžia dramatišką lūžį darbo rinkoje: darbuotojai vis dažniau piniginę motyvaciją iškeičia į laisvę ir lankstų darbo grafiką. Kiek ilgai dar darbo rinka galės išlikti tokia, kokia buvo anksčiau? Apie tai, kokios permainos laukia darbo rinkoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Portalo „CV-Online“ marketingo vadove Rita Karavaitiene ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.

Mokslininkai visame pasaulyje aktyviai tiria ir prognozuoja sparčiai plintančio dirbtinio intelekto (DI) įtaką darbo rinkai, tačiau ankstesnė patirtis verčia į šias prognozes žiūrėti atsargiai, skelbiama naujausiame „Anthropic“ tyrime. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį atliktas tyrimas apie darbų perkėlimą į užsienį prognozavo, kad ketvirtadaliui JAV darbo vietų iškilo grėsmė, tačiau vėliau daugumoje šių sektorių užimtumas augo.

Darbo rinkoje – naujos taisyklės: darbdaviams teks keisti skelbimus, atskleisti atlyginimą ir atsisakyti kai kurių klausimų per darbo pokalbius. Ekspertai sako, kad skaidrumo bus daugiau, tačiau diskriminacijos problemos – ypač dėl lyties ar amžiaus – vis dar išlieka.

Naujieji metai į darbo rinką įnešė gerokai daugiau judesio – darbdaviai aktyviai vilioja naujus darbuotojus. Darbo skelbimų portalai skaičiuoja, kad sausį, palyginus su gruodžiu, darbo pasiūlymų padaugėja apie 70 proc. Šiuo metu paklausiausi gamybos, inžinerijos ir techninių profesijų darbuotojai. Specialistai tikina, kad daug žmonių ryžtasi pokyčiams po šventinių premijų, tačiau kartu auga ir lūkesčiai – darbuotojai vis dažniau dairosi didesnių algų ir ieško stabilumo.

„Microsoft“ dirbtinio intelekto padalinio vadovas Mustafa Suleymanas pareiškė, kad dirbtinis intelektas (DI) per artimiausius 12–18 mėnesių gali pakeisti daugumą biuro darbuotojų užduočių. Interviu „YouTube“ kanale leidiniui „Financial Times“ metu jis teigė, kad technologijos pasieks žmogaus lygio rezultatus daugumoje profesinių sričių. M. Suleymanas vartoja terminą „dirbtinis pajėgus intelektas“ (angl.

Naujieji metai į darbo rinką įnešė gerokai daugiau judesio – darbdaviai aktyviai vilioja naujus darbuotojus. Darbo skelbimų portalai skaičiuoja, kad sausį, palyginus su gruodžiu, darbo pasiūlymų padaugėja apie 70 proc. O šiuo metu paklausiausi gamybos, inžinerijos ir techninių profesijų darbuotojai. Specialistai tikina, kad daug žmonių ryžtasi pokyčiams po šventinių premijų, tačiau kartu auga ir lūkesčiai – darbuotojai vis dažniau dairosi didesnių algų ir ieško stabilumo.

Šiuo metu svarstomas pakeitimų paketas keistų taisykles tiek aukštas pajamas gaunantiems darbuotojams, tiek viešojo sektoriaus žmonėms, o taip pat paliestų darbo užmokesčio skaidrumą, nuotolinį darbą, atsiskaitymo tvarką ir streikų reguliavimą. Ką tai reiškia darbdaviams ir darbuotojams? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja advokatų kontoros „Glimstedt" teisininkė, darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė.

Vis garsiau ir garsiau kalbama apie bręstančius pokyčius darbo rinkoje, kurie palies daugelį darbuotojų, tad jau dabar drąsiai sakoma, kad kai kurios profesijos netgi gali išnykti. Tiesa, žadama, kad atsiras ir naujų sričių specialistų. Kas laukia esamų ir būsimų darbuotojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir dirbtinio intelekto agentūros „Why AI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis.

Ekspertai prognozuoja, kad dėl dirbtinio intelekto (DI) jau greitai darbo rinkoje gali išvis nebereikėti dalies specialistų ir jie liks be darbo. Tyrimai atskleidė, kad keistis gali įvairiausių profesijų darbas – nuo informacinių technologijų iki vertėjų, istorikų. Įmonėms toks įrankis jau dabar padeda sutaupyti dešimtis tūkstančių valandų darbo, už kurias dabar žmonėms jos moka atlyginimus.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad atvykusių dirbti į Lietuvą užsieniečių šiemet mažiau, palyginti su praėjusiais metais. Tarnybos duomenimis, į Lietuvą šiemet atvyko dirbti 4 tūkst. mažiau trečiųjų šalių piliečių. Tuo metu šalyje dirbti pradėjusių Europos Sąjungos piliečių skaičius, palyginti su pernai, didesnis ir siekia 1,7 tūkst. Pasak jos, trečiųjų šalių piliečių skaičius dabar siekia 150,3 tūkst., ES – 15,5 tūkst.

Noras turėti savų pinigų dirbti gena vis jaunesnius – į darbo rinką veržiasi net keturiolikmečiai. Specialistai pastebi, kad vis daugiau jaunimo ieško darbo, kad ir keliems mėnesiams, pavyzdžiui, vasarai. Nors pirmus uždirbtus pinigus paaugliai neretai „ištaško“ pramogoms ir skanėstams, anot ekspertų, dar mokyklos suole pradėjusiems dirbti jaunuoliams vėliau lengviau sekasi nei į darbo rinką atėjusiems po studijų – ilgainiui jie lengviau kyla karjeros laiptais ir gauna didesnę algą.

Kelerius metus dviženklį atlyginimų augimą fiksavusi Lietuva sulaukė pokyčių – pajamos auga lėčiau, o darbo rinkoje ryškėja demografiniai kontrastai: jauni žmonės vis rečiau renkasi darbą, o vyresni darbuotojai ir pensininkai dirba aktyviau nei bet kada. Jauniausiųjų rinkos dalyvių grupėje labiausiai padaugėjo nedarbo išmokos gavėjų. Žmonių iki 25 metų grupėje šimtui apdraustųjų teko 14 nedarbo išmokos gavėjų.

Dirbantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per mėnesį gauna daugiau nei 1420 eurų į rankas, darbo pajamos per metus padidėjo maždaug 110 eurų. Tokią naujausią statistiką skelbia „Sodra“. Ekonomistai priduria, kad šiuo metu algos šalyje kyla per greitai. Esą jei tempas nelėtės, Lietuvoje gali pradėti didėti nedarbas.  Viešbutis „Suncity“ Šiauliuose veikia nepilną pusmetį. Ten iš viso dirba 33 žmonės.

Keturių darbo dienų savaitė, nuotolis ir papildomos naudos – tai vis dažnesni darbuotojų lūkesčiai, tačiau darbdaviai įspėja: siekis dirbti mažiau gali brangiai kainuoti visai valstybei – nuo švietimo iki viešojo saugumo. Apie naujoves darbo rinkoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė ir laikinasis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Audrius Gelžinis.

Daugiau nei 40 tūkst. moterų Lietuvoje tenka pagrindinė atsakomybė auginti vaikus, rodo paskutinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenys. 6 iš 10 jų teigia patiriančios nuolatinį stresą dėl finansinių įsipareigojimų, o kaimo vietovėse net trečdalis mamų gyvena tik iš pašalpų. Tuo tarpu norėdamos po vaiko priežiūros atostogų grįžti į darbo rinką, jos vis dar susiduria su diskriminacija, neturi naujausių žinių apie darbo rinką, reikalingų įgūdžių.

Ateinančiais metais darbuotojų ir darbdavių laukia nemažai pokyčių. Augs ne tik atlyginimai, išmokos ar pensijos – įsigalios ir ne vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas. Specialistai vardija, kas griežtės darbdaviams ir kas palengvins dalią darbuotojams nuo 2025-ųjų. Apie tai, kaip 2025-aisiais Lietuvoje keisis darbo rinka ir algos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis ir darbo paieškos portalo CV-Online.

Lietuvoje kasmet augant imigrantų skaičiui, dalis lietuvių pradėjo baimintis, kad šie užims jų darbo vietas ir nesutinka jų svetingai. Su atvykėliais Lietuvoje, ypatingai iš trečiųjų šalių, sąžiningai nesielgia net ir darbdaviai, kai kurios istorijos – kaip iš baisiausių pasaulio valstybių – užsieniečiai paliekami kitoje šalyje, arba apgauti, neturintys pajamų ir negalintys grįžti į gimtinę – lieka gyventi lauke. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba 154 tūkst.

Lietuvos darbo rinkoje prognozės rugsėjį prastėjo, bet išliko geresnės nei kitų Europos šalių, trečiadienį skelbia Užimtumo tarnyba, remdamasi Europos darbo rinkos barometru. Pasak jo, rugsėjo mėnesį Lietuvos barometro rodiklis šiek tiek krito iki 100,4 balo, tačiau skelbiama, kad jis pralenkė daugelio šalių rodiklius.  Praėjusį mėnesį gerokai smuktelėjęs Europos darbo rinkos barometras rugsėjį mažėjo nežymiai (0,1 balu) ir išliko neigiamoje skalės zonoje – 99,5 balo.

Darbuotojų trūkumo išvarginti verslininkai vilioja grįžti užsienyje dirbančius lietuvius. Iki šiol kai kurie darbdaviai privengdavo grįžusių emigrantų, nes jie reikalauja didesnių algų. Tačiau Užimtumo tarnybos tyrimas parodė, kad dabar 77 procentams darbdavių nesvarbu, užsienyje ar Lietuvoje žmogus dirbo. Tačiau kai kurie emigrantai atkerta – dalis darbdavių yra godūs ir neretai darbo pokalbio kartelės jau neįveikia ne darbuotojas, o darbdavys.

Darbuotojų sunkiai randančioms įmonėms išeitis tapo pabėgėliai. Vien ukrainiečių Lietuvoje dirba per 30 tūkstančių. Nors klientai kartais pasiskundžia, kad ukrainiečiai dar nekalba lietuviškai, ne vienas jų kyla karjeros laiptais. Su pabėgėliais iš Afrikos kiek sunkiau. Kai kuriems dar reikia išaiškinti, kad į darbą reikia eiti kiekvieną darbo dieną. Vienoje iš sostinės vaistinių dirba karo pabėgėlė iš Ukrainos Tetiana. Ji pati susirado vaistinės vadovę ir pasiprašė į darbą.

Per pastaruosius kelerius metus įmonių, kaip darbdavių, pasaulis itin pasikeitė – į darbo rinką įžengė Z kartos atstovai, kurie darbo kultūrai atnešė naujų vėjų, sparčiai tobulėjo dirbtinis intelektas, o darbą biuruose keitė hibridinis arba nuotolinis darbas. Kokių tendencijų tikėtis 2024 m. pasakoja ekspertė. „Kiekvieni metai atneša naujas tendencijas, kurias dažniausiai diktuoja potencialūs darbuotojai, o darbdaviams bei vadovams prie jų tenka prisitaikyti.

Liūdnos demografinės tendencijos Lietuvoje. Pirmą kartą šalies istrorijoje naujų pensininkų skaičius šiemet bus didesnis, nei jaunų žmonių, pradedančių dirbti. Senjorus valstybei išlaikyti darosi vis sunkiau, dėl to specialistai turi net kelis pasiūlymus: dirbti ilgiau ir į Lietuvą įsileisti daugiau darbo jėgos iš užsienio.  Ilgiau nei 40 metų išdirbusi marijampolietė Irena pasakojo, kad pensijos jai vos užtenka būtiniausioms išlaidoms padengti.

Jau dabar kiekvienas Lietuvos gyventojas, aktyviai besidomintis technologijų raida, gali įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią profesiją. Dar daugiau – kone kasdien naujomis mokymo programomis pasipildantis sąrašas Užimtumo tarnybos klientams padeda keisti profesinį gyvenimą, o darbdaviams susirasti šiuolaikinių kompetencijų turintį darbuotoją, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad pastaruoju metu Lietuvoje auga darbo netekusių gyventojų skaičius. Darbą praradę gyventojai kreipiasi į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokos. Daugiausiai darbo netekusiems žmonėms mokama 1,1 tūkst. eurų per mėnesį. Nieko neveikiant išmoką galima gauti kelis mėnesius. Užimtumo tarnyba pirmą kartą šiais metais fiksavo didesnį nei pernai registruotą nedarbą – spalio pradžioje darbo ieškančių asmenų buvo 6,9 tūkst. (4,8 proc.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pasauliui pats metas susimąstyti apie perėjimą prie 4 darbo dienų savaitės. Iki penkių dienų darbas sutrumpėjo dar prieš 100 metų. O esą dabar Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, žmonės dirba daug mažiau laiko nei reikalauja darbo grafikas. Pasaulyje sparčiai įsiviešpatauja ir dirbtinis intelektas, kuris artimiausiu metu pakeis daugybę darbuotojų. Kone prieš 100 metų beveik visame pasaulyje darbo savaitė sutrumpėjo nuo 6 iki 5 dienų.

Darbo rinkos specialistai skaičiuoja, kad vasarą sumažėjo darbo skelbimų. Tačiau šiuo metu darbo ieškančius žmones jie ramina. Esą rudenį darbo pasiūlymų daugės, o atlyginimai toliau kils. „Emploera“-„GoDoJob“ vykdančioji direktorė Irena Šiurkė skaičiavo, kad, palyginti su pernai, šiemet vasarą laisvų darbo vietų sumažėjo. „Užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant darbdavių pasiūlymus, birželį buvo galima rinktis iš 16,5 tūkst.

Oficialiam nedarbui Lietuvoje kurį laiką mažėjant, Užimtumo tarnybos vadovė pastebi, kad darbo rinka birželį buvo kiek pasyvesnė nei gegužę, tačiau blogų tendencijų kol kas nėra. Visgi Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį, kad būtina stebėti gamybos sektorių, kur situacija sudėtingėja.

Užsienyje uždarbiaujantys lietuviai skundžiasi, kad „Sodra“ skaičiuoja jiems mokesčius taip, tarsi jie būtų neišvykę iš Lietuvos. Gyventojai piktinasi dvigubais mokesčiais. Tačiau „Sodra“ aiškina, kad privalomą sveikatos draudimą, beveik 60 eurų per mėnesį arba 700 eurų per per metus būtina mokėti, kitaip grįžus jiems teks patiems mokėti už gydymą. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad jau 5 metus dirba Norvegijoje.

Lietuvos ekonomika lėtėja. Pramonės įmonės mažina gamyba, atleidžia darbuotojus. Tačiau ne visi gyventojai ruošiasi krizei. Optimistiniai vartotojų lūkesčiai gaivina vidaus prekybos ir laisvalaikio paslaugų bei būsto rinkas.

Jeigu anksčiau lietuviai darbo dairydavosi užsienyje, dabar ten vyksta rečiau. Pasak darbo paieškos specialistų, šiuo metu ir Lietuvoje galima nemažai uždirbti, o užsienyje brangesnis pragyvenimas. Todėl lietuviai atsargiau vertina savo galimybes dirbti užsienyje. Be to, daugelis darbdavių reikalauja anglų kalbos žinių ir darbo patirties. „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad susidomėjimas darbo pasiūlymais užsienyje yra mažesnis, nei buvo prieš pandemiją.

Pernai Lietuvoje fiksuotas didžiausias darbo jėgos stygius – tokią žinią skelbia Europos Komisijos ataskaita. Šaliai stipriai trūksta darbuotojų paslaugų, statybų, pramonės sektoriuose. O atėjus šiltajam sezonui ypač stipriai darbuotojų pritrūko restoranai ir viešbučiai. Jie sako, kad negali prisikviesti jaunimo, nors jis anksčiau verždavosi užsidirbti pinigų mokslams ir poilsiui.

Lietuvos įmonės veiklą vykdo įvairiose šalyse, taip pat ir Afrikoje. Tačiau verslininkai pastebi, kad tinkamų darbuotojų ten rasti irgi sunku, todėl vykdo neįprastas atrankas, pavyzdžiui, iš karto kviečia 50 kandidatų ir pateikia jiems testus. Taip pat siūlo ir lietuviams vykti dirbti į Afrikos šalis. Darbdaviai siūlo ne tik apmokėti kelionę, bet ir nupirkti lėktuvo bilietus šeimos nariams, kurie norėtų atskristi aplankyti.

Nedarbo lygis Latvijoje šių metų pirmąjį ketvirtį sudarė 6,4 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos reguliariai atliekami darbo rinkos tyrimo naujausi duomenys. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nedarbo lygis nukrito 0,3 procentinio punkto, o palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu – 0,9 punkto. Šiemet sausio-kovo mėnesiais Latvija turėjo vidutiniškai 59,8 tūkst. darbingų 15-74 metų amžiaus bedarbių – 3,7 tūkst. mažiau nei ankstesnį metų ketvirtį ir 8,2 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 26,5 tūkst. – 0,4 tūkst. arba 1,4 proc. mažiau nei prieš metus, bet 3,8 tūkst. arba 16,7 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Per ketvirtį labiausiai – 1,4 tūkst. – laisvų darbo vietų padaugėjo transporto ir saugojimo įmonėse. Pramonės įmonėse jų buvo 0,6 tūkst. daugiau, statybos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse – po 0,5 tūkst. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Augant kainoms gyventojai tikisi ir didėjančių algų. Vis tik dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų atlyginimai jau sumažėjo. Tuo metu ekonomistai pateikia skirtingus ateities scenarijus dėl darbo užmokesčio. Anot jų, jeigu viskas gerai, algos Lietuvoje po truputį, bet ir toliau augs. O jeigu ekonominė situacija blogės, sulauksime ir algų mažinimo ir atleidimų. Vilnietis Audrius, dirbantis pardavimų srityje, pasakojo, kad pastaruoju metu ėmė mažėti jo atlyginimas.

Oficialus nedarbas Lietuvoje balandį nepakito ir gegužės 1-ąją siekė 9 proc. – 0,5 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Gegužės 1 dieną šalyje buvo registruota 157,3 tūkst. bedarbių – 500 mažiau nei prieš mėnesį, pranešė Užimtumo tarnyba.  Tarnybos direktorė Inga Balnanosienė sako, kad Darbo rinka rodo atsparumą ir pasižymi aukštu užimtumo lygiu, tačiau fiksuojama ir nerimą keliančių signalų.

Lietuvos pramonė susiduria su sunkumais. Pavyzdžiui, baldų gamybos sektorius mažina arba stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Kuo gyvena ir kas laukia šalies pramonės ir darbuotojų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Metų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo vangi – ekonomikos aktyvumą slopino prastesni pramonės ir kitų eksportuojančių sektorių rezultatai, realusis vartojimas irgi neaugo. Ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiu metu didės nedarbas. Didelį nerimą artimiausiu metu kelia tai, kad euro zonoje ir kitose eksporto rinkose padidėjusios palūkanų normos dar neparodė visos savo galios namų ūkių vartojimui ir investicijoms.

Po pandemijos pasikeitė darbo rinka, dabar žmonės renkasi dirbti iš namų arba hibridiniu būdu. Dėl tokio pokyčio sunerimę darbdaviai, mat darbuotojai vis retesni biuro svečiai. Kas lemia, kad biurai tampa vis tuštesni, o darbuotojai mieliau darbo dienas leidžia namuose? Galbūt šiuo metu yra palankios sąlygos kalbėtis su darbuotojais ir užtikrinti patogias darbo sąlygas iš biuro?  CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad pandemija Lietuvoje pakeitė darbo ypatumus.

Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y.  darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.

Pakilus prekių ir paslaugų kainoms, gyventojams tapo sunku sudurti galą su galu. Daugelis darbuotojų skundžiasi, kad infliacija augo sparčiau nei jų alga. Todėl nemažai jų šiemet planuoja keisti darbą, pagrindinė to priežastis – noras daugiau uždirbti. Specialistai įspėja darbdavius, kad jie atlyginimus dažnai kelia per vėlai, tada, kai darbuotojas jau gauna kitą darbo pasiūlymą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) prašydami ištirti konservatoriaus Justo Džiugelio veiksmus, susijusius su specialios Darbo grupės išvadomis dėl darbo rinkos problemų, rašoma partijos pranešime spaudai.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų, taip ketindami išspręsti darbo rinkos problemas, tačiau yra ir kitų pasiūlymų. Vienas jų – didinti imigraciją iš trečiųjų šalių.

Darbuotojai ir darbdaviai darbo rinką šiemet mato nevienodai. Darbdaviai tikisi plėstis, didinti gamybos pajėgumus, o trūkstamų darbuotojų ieškoti užsienyje. Anot jų, lietuviai nemotyvuoti. Tuo metu darbuotojai mano, kad šiais metais įmonės mažins plėtrą ir gamybą, todėl darbuotojų jiems reikės mažiau. Tačiau nepaisant to, tikisi, kad algos didės.  Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas svarstė, kad šiuo metu darbuotojų lūkesčiai galbūt yra per dideli.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, mūsų šalyje gyvena apie 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia. Dalis jų dirba, o kiti norėtų dirbti, bet galbūt nežino, nuo ko pradėti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Šią vasarą priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai atneš ne tik postūmį pokyčiams, bet ir reikiamą pagalbą bei paslaugas negalią turintiems gyventojams bei darbdaviams, norintiems įdarbinti žmones su negalia.