Vilnietė Ieva – abiturientė ir šiuo metu laiko valstybinius brandos egzaminus, tačiau tai merginai netrukdo uždarbiauti. Į vieną sostinės kavinių dirbti padavėja 0,25 etato, ji atėjo prieš 2 savaites.
„Norisi turėti pinigų sau, būti savarankiškai. Visų pirma planuoju padengti studijas, imti paskolą iš valstybės, taip pat noriu paatostogauti vasarą, tai visam tam reikia pinigų“, – apie paskatas dirbti pasakojo Ieva.
Mergina pripažįsta, dirbti nėra lengva. Ir klaidų pasitaiko.
„Reikia greičio, nes darbo vieta yra centre, daug žmonių, reikia spėti, ir, svarbiausia, nepadaryti klaidų“, – apie darbo specifiką kalbėjo mergina.
Tačiau tokių kaip Ieva – jaunų ir motyvuotų dirbti, šaliai smarkiai trūksta. Ypač restoranams ir viešbučiams. Anot vieno didžiųjų restoranų tinklų direktoriaus Gedimino Balnio, jaunimas skirtingai nei anksčiau, nesiveržia į darbus. O daugelis atėję ir supratę, kad padavėjo darbas nėra lengvas, po kelių dienų tiesiog išeina. Esą dabar tinkle trūksta apie 40-ies darbuotojų.
„Tokių dalykų anksčiau nebūdavo, sekančią dieną po mokslo metų pabaigos ateidavo dirbti, o vėliau jau išeidavo mokytis į universitetą, ir dažnai dar padėdavo mums rugsėjį, kol sezonas nepasibaigęs“, – apie pasikeitimus pasakojo G. Balnis.
Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministro, restoranų ir viešbučių problemą išspręstų didesnės algos.
„Buvo atliktas tyrimas, kuris nustatė, kad sektoriai, kuriuose trūksta darbuotojų, paprastai moka 9 proc. mažesnius atlyginimus. Tai ir Lietuvoje stebime, kad mažesnius atlyginimus vidutiniškai moka apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai“, – tikino Vytautas Šilinskas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, paslaugų sektoriaus darbo pasiūlymai sudaro 65 proc. visų dominuojančių darbo pasiūlymų. O štai nedarbo lygis šalyje gegužę palyginti su balandžiu sumažėjo procentu ir dabar siekia 8 proc. Darbo šiuo metu ieško 144 tūkst. gyventojų.
„Sezoninių darbų paklausa pradėjusi vyrauti kovo mėnesį išlieka dominuojanti, ir šiuo metu daugiausia darbo pasiūlymų turime paslaugų sektoriuje – didžiuosiuose miestuose, aišku. Ir daugiausiai darbdaviai ieško norinčių dirbti turizmo, apgyvendinimo, maitinimo srityse“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
O nauja Europos Komisijos paskelbta ataskaita parodė, kad pernai Lietuvoje buvo fiksuotas didžiausias darbo jėgos trūkumas per pastaruosius 15 metų.
„Labai svarbi žinia čia ta, kad Lietuvai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, ir tai yra labai svarbus skirtumas, nes pigios darbo jėgos įsivežimas problemas tik pagilintų ir toliau mus laikytų žemos pridėtinės vertės pramonės spąstuose“, – įžvalgomis dalijosi eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
I. Balnanosienė sakė, kad vyraujantys sektoriai, kuriems trūksta darbuotojų, yra paslaugų, statybos, medicinos, slaugos. Taip pat trūksta inžinerijos, atsinaujinančios energetikos bei informacinių technologijų specialistų.
Eurokomisaras V. Sinkevičius sako, darbo jėgos stygiaus problemą didžiąja dalimi lemia valstybės socialinių išmokų sistema. Esą ji neskatina gyventojų ieškoti darbo. Virginijus Sinkevičius, eurokomisaras:
„Ji labiau motyvuoja likti be oficialaus darbo, galbūt kažkokį turėti šešėlinį uždarbį, bet ne oficialų“, – tvirtino eurokomisaras.
O štai nedirbančių oficialiai per metus priskaičiuojama apie 4 tūkst. Iš jų apie 150 dirbančių nelegaliai įsigudrina dar ir reikalauti socialinių nedarbo išmokų.
„Dar pernai padarėme pakeitimus užimtumo įstatyme. Anksčiau tam, kad žmogus būtų išbrauktas iš Užimtumo tarnybos, jį reikėjo pagauti 2 kartus dirbant nelegaliai. Dabar užtenka vieną kartą.“, – sakė V. Šilinskas.
Sodros duomenimis, balandžio mėnesį 80 tūkst. nedarbo išmokos gavėjų valstybė sumokėjo 31 mln. eurų. Tuo pačiu metu pernai tokių gavėjų buvo 15 tūkst. mažiau, o jiems išmokėta buvo beveik 10 mln. eurų mažiau.
„Šiuo atveju reikėtų efektyvaus perkvalifikavimo mechanizmo, kuris leistų žmogui greitai grįžti į darbo rinką“, – siūlė V. Sinkevičius.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Šilinskas sako, kad liepą ministerija planuoja investuoti daugiau pinigų į žmonių perkvalifikavimą.
„Tie žmonės, kurie nori mokytis, persikvalifikuoti, galėtų gauti mokymus“, – žadėjo V. Šilinskas.
Gegužę Lietuvoje darbdaviai įregistravo 20 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia – didmeninės ir mažmeninės prekybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apdirbamosios gamybos bei statybos įmonėse.
As dirbu po kelias valandas į diena ir tada kada noriu.
O pinigų daugiau reikia nes dauguma žmonių yra buki ir už tą paty dalyką sumoka kosminius pinigus.
Vietoj kavos kavinėje už 3 eurus aš nusiperku parduotuvėj beveik visą pakelį kavos ir geriu dvi ar tris savaites namie puodelio savikaina gaunasi iki 0.10 centų.
Vietoj alaus už 5 eurus miesto centre aš nusiperku parduotuvėje už 1eur ar 1.5euro arba kartais koks draugas iš Lenkijos atveža ta pati Lietuviška alų už 0.70 centu.
Ar vietoj vieno kepsnio Palangoj už 20 euru galima ant laužo iškepti 4 kilogramus mėsos pačiam pamarinavus tai pavalgys kokie 8 žmonės už tuos 20 euru.
Nustokit už viską permokėti ir nereiks arti lietuviškiems buožėmis.
