Vilnietis Audrius, dirbantis pardavimų srityje, pasakojo, kad pastaruoju metu ėmė mažėti jo atlyginimas.
„Tai lemia klientų sumažėjusi perkamoji galia. Viena atlyginimo dalis yra kintanti, priklausanti nuo pardavimų, todėl ji ir sumažėjo.
Dabar galvoje vis sukasi mintis pradėti ieškoti kito darbo, bet šiek tiek baiminuosi, kad įsidarbinus kitoje įmonėje, situacija kartosis. Šiuo metu ekonominė situacija nelepina jokio verslo“, – sakė Audrius.
Vyras tikino, kad nežino, ką daryti – laukti, kol situacija pagerės ar ieškoti kito, labiau apmokamo darbo.
„Dabartinis darbas tikrai patinka, tačiau nebetenkina gaunamos pajamos“, – teigė Audrius.
Kita vilnietė Rūta pasakojo, kad jos alga nesumažėjo, tačiau šiemet beveik ir nepadidėjo.
„Sausio mėnesį darbdavys pakėlė šiek tiek algas ir tikino, kad metų viduryje, jeigu viskas bus gerai, algos vėl kils. Tačiau visi matome, kad nėra gerai, situacija sudėtinga ir algų niekas mums kelti nebežada. Tačiau išlaidos auga, todėl tenka tiesiog atsisakyti kai kurių pirkinių ir taupyti“, – sakė moteris.
Ji tikino, kad ieško papildomo darbo.
„Išlaidos auga, nes viskas brangsta, prekės ir paslaugos pabrango jau kelis kartus. Todėl ieškau papildomo pajamų šaltinio. Turiu šiek tiek laiko vakarais, po darbo ir savaitgaliais“, – pasakojo Rūta.
Kai kurios įmonės „apkarpys“ algas?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad dabar Lietuvoje atlyginimų augino prognozė yra lygi nuliui.
„Lietuvoje jau prasidėjo rimta recesija, ypač pramonės sektoriuje. Tikėtina, kad netrukus turėsime ir vidaus vartojimo recesiją.
Iki rudens nematysime atlyginimų augimo, jie bus užšaldyti. Pirmiausia tai palies eksportuojančius sektorius – pramonę ir transportą. Gamyba jau krito 11 proc. Įmonės iki rudens stebės, kokia bus situacija. Jos iš karto neskubės „karpyti“ atlyginimų“, – prognozavo ekonomistas.
Tačiau, pasak A. Izgorodino, rudenį ar žiemą galime matyti ir pesimistinį scenarijų, kuomet įmonės gali imti mažinti ir darbuotojų skaičių, ir atlyginimus.
„Vis tik atlyginimų „karpymas“ nebus didelis. Algos gali mažėti 5–7 proc.
Tačiau įmonės supranta, kad sumažinusios darbuotojų skaičių ir jų atlyginimus, jos nebus pasiruošusios ekonomikos atsigavimui, kuris prasidės kitų metų pirmąjį ketvirtį. Todėl įmonės dabar turi iškentėti apie 12 mėnesių“, – sakė ekonomistas.
Situacija sudėtinga, bet ne dramatiška
Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikino, kad atlyginimų susitraukimo mūsų šalyje tikrai nebus.
„Vidutinio atlyginimo augimą lems didėjanti minimali mėnesinė alga, neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas. Šie sprendimai lemia darbo užmokesčio tendencijas šalyje.
Minimali alga yra mokama už nekvalifikuotą darbą, todėl ir už kvalifikuotą darbą algas mokantys darbdaviai privalo reaguoti, kad atsiplėštų, kad būtų skirtumas“, – komentavo ekonomistė.
Anot jos, augs ir viešojo sektoriaus algos, kas irgi lems bendrą darbo užmokesčio kilimą.
„Tai irgi duoda impulsą algų vidurkio didėjimui. Tačiau laikai sudėtingi, todėl bus sektorių, kurie reaguos jautriau ir jų galimybės kelti atlyginimus bus mažesnės. Jau dabar matome, kad padidėjo nedarbo lygis. Ir ši tendencija bus jaučiama visus metus.
Gamybos apimtys smunka, nekilnojamo turto sandorių skaičius irgi yra gerokai susitraukęs. Tai signalizuoja, kad ekonomikos tempas yra lėtesnis ir tam lėtesniam tempui reikia mažiau darbo rankų. Todėl šios pasikeitusios ekonomikos aplinkybės palies ir darbo rinką“, – prognozavo I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau jos teigimu, situacija nebus dramatiška.
„Prisiminus paskutinius 5 metus matome, kad įmonių kertinė problema buvo darbuotojų trūkumas. Todėl pastarieji metai ekonomikos dalyviams buvo sėkmingi. Verslai turi sukaupę finansinių atsargų, todėl net ir ne tokiais gerais laikais, neskubės atleidinėti darbuotojų. Po ilgo ir chroniško darbuotojų stygiaus laikotarpio, norėsis išlaikyti juos“, – sakė ekonomistė.
