Daugiausia kritikos dėl to žeria viešbučių ir maitinimo verslas, esą recesijos akivaizdoje lėšų algų kėlimui gali ir nelikti. O dalis ekonomistų perspėja – minimali alga didės, tačiau mažiausiai uždirbantieji gali likti išvis be darbo.
Panevėžietė Gražina valytoja dirba 16 metų. Sako, darbas sunkus, paskausta nugara.
„Ir dirbam, ir einam į Sporto rūmuose, ten ravim. Kėdes reikės valyti. Darbo tikrai labai daug“, – sako valytoja Gražina Černikova.
Už visą mėnesį, praleistą ant kojų su šluota rankose moteris uždirba minimalią algą – kiek daugiau nei 600 eurų į rankas. Infliacijos fone eiti į parduotuvę tampa tikru iššūkiu.
„O Jėzau, kad prabangiai, tikrai ne. Reikia ir vaistų pirkti, mano kai kurie nekompensuojami. Galą su galu sunku sudurti“, – tvirtina Gražina.
Taigi, planus didinti minimalią algą Gražina priima su džiaugsmu.
„Aišku, labai gerai. Gal ir liks truputį dar“, – sako Gražina.
Po didelių verslo ir profsąjungų ginčų minimalus atlyginimas šį sausį kilo 83 eurais, net 14 procentų, ir tai buvo vienas didžiausių šuolių pastaruoju metu. O dėl kitų metų dydžio Trišalė taryba diskusijas pradėjo kaip niekad anksti ir netgi sugebėjo per vieną posėdį priimti sprendimą. Sausio pirmąją minimali alga turėtų didėti dar dešimčia procentų ir pasiekti 709 eurus rankas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pabrėžia, kad minimalią algą uždirbantys žmonės Lietuvoje pagaliau išbristų iš teorinio skurdo lygio.
„Jeigu 2023 m. skurdo rizikos riba buvo prognozuojama vos vienu ar dviem eurais mažesnė už MMA, tai 2023 m. prognozuojama, kad skurdo rizikos riba bus 674 eurai, o MMA į rankas – 709 eurai“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Mūsų reikalavimas yra išpildytas, džiugu, kad darbdaviai išgirdę, nors ir buvo priekaištų pasakyta per posėdį, pritarė šitam dydžiui“, – tvirtina profsąjungų vadovė Inga Ruginienė.
Skeptiškiausiai minimalaus uždarbio didinimui nusiteikę viešbučiai ir restoranai. Pastarieji, net didžiulės infliacijos fone, šiemet sulaukia net dešimtadaliu daugiau klientų nei pernai.
„Auga pardavimai, nieko nesakau, bet ir žaliavos labai pabrangusios, beveik 43 procentais“, – kalba Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.
Verslas baiminasi, kad klientų srautai gali sumažėti, o tada sumenks ir galimybės didinti darbo užmokestį.
„Ir recesija, ir infliacija tokia didelė, tai nežinom, į ką ateitis išsivystys. Kaip žinom, pirmiausia žmonės, ko nebelankys – tai restoranų, kavinių, į viešbučių SPA nebevažiuos. Žiūrėsim, kaip tam sektoriui seksis“, – sako E. Šiškauskienė.
„Bus iššūkis, nes esame recesinėje, krizinėje situacijoje. Bet verslas supranta, kad tie, kas uždirba mažiausiai, jiems reikia didinti pajamas ir verslas didina“, – teigia Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Verslo konfederacija apokaliptinių scenarijų dėl minimalaus užmokesčio didinimo šįkart nepiešia. Tačiau su sąlyga, kad valdžia verslui nedidins mokesčių. O toks planas įrašytas mokesčių reformos projekte, tiesa, iki jo patvirtinimo dar toli.
„Tai yra našta, bet verslas pakels tą naštą, jeigu tai bus vienintelė našta. (...) Jeigu dar ant viršaus mums uždės mokesčius, tie sunkumai bus nepakeliami“, – tikina A. Romanovskis.
O ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad dabartinėje situacijoje, kai smunka pramonės gamybos apimtys ir bendrasis vidaus produktas, didėjanti minimali alga gali padaryti meškos paslaugą.
„10 ar 15 proc. didėjantys atlyginimai gali labai greitai pavirsti į nedarbo lygio didėjimą. Laisvų darbo vietų skaičius nukritęs į žemiausią lygį nuo 2015 metų, maždaug dvi iš trijų įmonių sako, kad jų plėtrą stabdo ne darbuotojų trūkumas, kaip buvo prieš metus, o paklausos trūkumas. Tai yra beveik 2009 metų lygis“, – tvirtina N. Mačiulis.
Pasak Mačiulio, reikėtų palaukti rudens, kai taps aiškūs šiųmečiai ekonomikos rodikliai.
„Būtų daug saugiau nedidinti MMA visiškai, o padidinti 20 proc. NPD, galbūt dar ir daugiau jį padidinti“, – tikina N. Mačiulis.
Kartu su minimalia alga, valdžia nusiteikusi 20 procentų didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau galutinį sprendimą Seimas priims rudenį tvirtindamas biudžetą.
Laukia ir aršios rietenos dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo sektoriui. Viešbučių ir restoranų asociacija prašys devynių procentų lengvatą pratęsti dar metams, o galbūt – ir neribotam laikui.
JAV valytoja uždirba apie 4000 dolerių per menesi
Galima palyginti kokioje skyleje pas mus yra visa ekonomika, pradedant nuo beprotiško verslininkų godumo.
