Verslas

Pasaulinės tendencijos rodo, kad šiemet įmonės linkusios renginiams išleisti daugiau nei pernai. Tai pagrindžia Europos renginių agentūras vienijančios asociacijos „27Names“ užsakymu atliktas Europos renginių tyrimas („The European Experience Index“), rašoma spaudos pranešime. Daugiau nei trečdalis tyrime dalyvavusių Europos agentūrų klientų patikino, kad renginiams skirtas biudžetas 2026 m. augs. 27 proc.

Lietuvoje veikiantis bankas savo klientus informavo apie laikinus trikdžius. Kaip skelbia banko „Artea“ atstovai, dėl sistemos atnaujinimų laikinai gali sutrikti dalis paslaugų. „Nuolat tobuliname ir atnaujiname „Artea“ informacines sistemas, kad paslaugas jums teiktume patikimai ir saugiai“, – socialiniame tinkle rašo banko atstovai. Dėl planinių mokėjimo kortelių sistemos priežiūros darbų, pasak banko atstovų, 2026 m. sausio 28 d., nuo 9:30 iki 15:00 val.

Viena didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių Baltijos šalyse „Akola group“ svarsto per grupės valdomą Vilniaus paukštyną investuoti 34 mln. eurų į šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo gamyklą Kaišiadoryse ir sukurti apie 50 naujų darbo vietų, pirmadienį pranešė grupė. „Ši investicija yra svarbi mūsų paukštininkystės verslo ilgalaikės plėtros dalis. Ji leistų efektyviau tvarkyti šalutinius gyvūninius produktus ir didinti veiklos efektyvumą.

Pernai Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta galimybių studija dėl nuotolinės kelių transporto priemonių taršos stebėsenos realiuoju laiku sukūrimo buvo patikslinta, pakoregavus nurodytą netikslią informaciją, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Atliktame tyrime įvertinta užsienio šalių patirtis ir galimybės nuotolinės taršos stebėjimo sistemas diegti Lietuvoje.

Mažmeninės prekybos tinklą „Šilas“ valdanti Kauno bendrovė „Eiginta“ pernai akcininkams už 2024 metus išmokėjo 10 mln. eurų dividendų, rodo įmonės 2025 metų 9 mėnesių veiklos ataskaita, pateikta Registrų centrui. Už tris 2025-ųjų ketvirčius įmonė siūlė dividendų nemokėti, o 2024 metais už 2023 metus ji išmokėjo 1,6 mln. eurų dividendų. Bendrovės nepaskirstytasis pelnas 2024 metų pabaigoje siekė 23,3 mln. eurų (37 proc. daugiau nei ankstesniais metais), o rugsėjo pabaigoje – 13,3 mln. eurų.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės pirmadienį galutinai pritarė bloko planui iki 2027 metų pabaigos uždrausti rusiškų dujų importą. ES šalių ministrai įstatymui pritarė pirmadienį Briuselyje vykusiame susitikime, nors Slovakija ir Vengrija balsavo „prieš“. Vengrija pareiškė, kad kreipsis į Europos Teisingumo Teismą.

Europos Komisija (EK) pradėjo tyrimą dėl JAV technologijų įmonės „X“ ir jos dirbtinio intelekto (DI) pokalbių roboto „Grok“, kuris sugeneravo seksualizuotus moterų ir vaikų vaizdus. „Be sutikimo sukurtos seksualinės moterų ir vaikų vaizdaklastės yra smurtinė, nepriimtina žeminimo forma“, – pirmadienį pareiškė EK vicepirmininkė Henna Virkkunen.

Simboline kapsulės įkasimo ceremonija pirmadienį oficialiai pradėtos naujojo sostinės darželio statybos Pilaitės mikrorajone, pranešė „Vilniaus vystymo kompanija“. Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad tai viena iš suplanuotų  devynių naujų ugdymo įstaigų, kurią ketinama mieste pastatyti per artimiausius trejus metus. „Per tris artimiausius metus Vilniuje pastatysime 5 naujas mokyklas ir 4 darželius. Pirmasis iš jų jau pradėtas statyti Pilaitėje.

Kiekvieną pirmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Moksleivių vienaragių paieška“ (MVP) turime progą susipažinti su genialiausiomis Lietuvos jaunimo idėjomis. Tuo įsitikinsime ir šįkart. Nuo arbatos guminukų pavidale iki šnypščiančių tablečių, kurios džiugintų ne tik savo skoniu, bet ir nauda – tai tik dalis idėjų, kurias moksleiviai Lietuvos verslo lyderiams pristatys jau šį vakarą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo 2025 metų birželio Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) vadovavęs Paulius Martinkus nuo vasario 13 dienos paliks šias pareigas. Jam pasitraukus bendrovei laikinai vadovaus Elida Drapienė, pirmadienį pranešė VAATC. P. Martinkus pranešime sakė, jog palikęs VAATC ketina dirbti privačiame sektoriuje. Laikinąja vadove tapsianti E. Drapienė nuo 2024 metų yra centro valdybos nepriklausoma narė.

Gamtinų dujų megavatvalandės (MWh) kaina Nyderlandų ateities sandorių biržoje „Title Transfer Facility“ (TTF) (Europos lyginamoji kaina) pirmadienį pakilo 6 proc. iki 42,4 euro, skelbia portalas „Trading Economics“. Tai aukščiausias kainos lygis nuo praėjusių metų kovo, pasiektas sustiprėjus susirūpinimui dėl apsirūpinimo, nes sumažėjo suskystintų gamtinių dujų (SGD) srautai iš JAV ir išaugo poreikis, Europai ruošiantis dar vienam giliam atšalimui.

Sukauptas lėšas iš II pensijų kaupimo pakopos atsiimti planuojantys šalies gyventojai daugiausia jas ketina panaudoti kasdienėms reikmėms, pavyzdžiui, sveikatos stiprinimui ar būsto atnaujinimui, taip pat alternatyviems investavimo būdams, rodo naujausia apklausa. Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu „Spinter“ atlikta reprezentatyvi apklausa apie šalies gyventojų finansinius prioritetus, saugumą ir lėšų kaupimo pasirinkimus atskleidė, kad 17 proc.

Vokietijos kapitalo Vilniaus rajono plieninių panelių ir vamzdžių laivams gamintoja „MS Maritime“ atleidžia 13 žmonių, arba 15 proc. darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Šiuo metu įmonėje dirba 118 darbuotojų.   Įmonė tarnybai pranešė, kad darbuotojus atleidžia dėl sumažėjusios darbo apimties ir netektų užsakymų. Darbuotojai bus atleisti sausio pabaigoje.

„Moksleivių vienaragių paieška“ (MVP) laidoje pasirodžiusios geriausios draugės – Luknė, Smiltė ir Aistė – ieško sprendimo neregiams, kurdamos specialius akinius, kurie apsaugotų juos nuo traumų. Anot moksleivių, baltoji lazdelė neregiams leidžia orientuotis gana ribotoje teritorijoje ir paprastai iki kelių aukščio, todėl viršutinė jų kūno dalis lieka neapsaugota.  Todėl merginos sukūrė specialius akinius, kurie neregius perspėtų apie objektus, esančius priešais.

Kuršių marių taršos byloje su keliolika fizinių asmenų kaltinama bendrovė „Grigeo Klaipėda“ teigia, kad valdančiųjų politikų pareiškimai dėl neplanuojamos su įmone sudaryti taikos sutarties trukdo objektyviam bylos nagrinėjimui. „Kategoriškai atmetame pastarojo meto politikų bandymus sutrukdyti objektyvų ir nešališką „Grigeo Klaipėdos“ bylos nagrinėjimą teisme.

Lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ uždarant visam laikui Vilniuje, adresu Liepkalnio g. 112, veikusią dviejų X parduotuvę, paskutinę jos darbo savaitę skelbiamas gausus prekių išpardavimas, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Informuojame „Maximos“ pirkėjus, kad Liepkalnio gatvėje ilgus metus veikusi dviejų X tinklo parduotuvė klientų lauks iki sausio 31 d., o nuo vasario 1 d. visam laikui užvers duris.

Lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ uždarant visam laikui Vilniuje, adresu Liepkalnio g. 112, veikusią dviejų X parduotuvę, paskutinę jos darbo savaitę skelbiamas gausus prekių išpardavimas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. „Informuojame „Maximos“ pirkėjus, kad Liepkalnio gatvėje ilgus metus veikusi dviejų X tinklo parduotuvė klientų lauks iki sausio 31 d., o nuo vasario 1 d. visam laikui užvers duris.

Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) pernai į naują krovos techniką ir infrastruktūrą investavo beveik 6 mln. eurų, pranešė KKT.  Tai 3,7 karto mažiau nei 2024 metais, kai investicijos siekė beveik 22 mln. eurų, kai įsigijo naujų galingų kranų, keltuvų bei kitų įrenginių. Pernai įmonė už beveik 2 mln.

Nuo praeitų metų pradžios įteisinta nauja išmokų vaikams rūšimi – vaiko priežiūros kompensacine išmoka – per metus pasinaudojo apie 1700 Lietuvos šeimų. Ši išmoka populiariausia Vilniuje ir Kaune, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai.

Praėjusią savaitę vėjuoti orai stabilizavo elektros kainą – palyginti su ankstesne savaite, ji sumažėjo 3 proc., tačiau dėl didelės, šalčių nulemtos paklausos ji išlieka aukšta, pranešė „Litgrid“. Sausio 19–25 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 3 proc. nuo 160 iki 156 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kaina buvo tokia pati. „Beveik 50 proc.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pastebi, kad Lietuvos nacionalinio, radijo ir televizijos (LRT) viešųjų pirkimų valdysena privalo būti tobulinama, tačiau pastaraisiais metais pastebima ir pozityvių tendencijų, sako institucijos vadovas Darius Vedrickas.

JAV lustų milžinė „Intel Corp.“ pranešė paskutinį 2025-ųjų ketvirtį patyrusi beveik penkis kartus didesnį nei prieš metus grynąjį nuostolį, pardavimų pajamoms mažėjus 4 procentais. Kalifornijoje įsikūrusi „Intel“ pranešė, jog grynasis nuostolis išaugo nuo 126 mln. iki 591 mln. JAV dolerių, o pajamos sumenko nuo 14,3 mlrd. iki 13,7 mlrd. dolerių. CCG padalinio, apimančio ir procesorių asmeniniams kompiuteriams gamybą, pajamos sunyko 7 proc. iki 8,2 mlrd.

Lietuvos darbo rinkoje atlygių skirtumai išlieka ryškūs. Kol daliai darbuotojų tenka kruopščiai planuoti kiekvieną išlaidą, kiti už vieną mėnesį uždirba tiek, kiek dauguma – per visus metus. Naujausi „Sodros“ duomenys parodė, kad kai kurios įmonės savo darbuotojams moka itin didelius atlyginimus, viršijančius net 59 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Valstybės maisto rezervo auditą atlikusios Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė sako, jog 2022–2024 metais liko nepanaudota 40–65 proc. šioms atsargoms skirtų lėšų, be to, Lietuva neturi ilgalaikio jų kaupimo plano.  „Lėšų panaudojimas rodo, kad nebuvo iš tikrųjų tam skiriamas tinkamas dėmesys. Nuo 2022 metų iki 2025 metų išleista yra 12,6 mln.

Nuo metų pradžios iki kovo 31 d. ūkininkai jau gali teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Tokie fondai grindžiami solidarumo principu ir leidžia ūkininkams bendrai kaupti lėšas nuostoliams kompensuoti, kai pajamos sumažėja dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, o patirtų nuostolių nekompensuoja įprastos draudimo rūšys.

Per metus Vilniaus apskrityje sumažėjo registruotas nedarbas, o darbo rinka išliko aktyvi – kas trečias į darbo rinką grįžęs žmogus įsidarbino būtent šioje apskrityje, skelbia Užimtumo tarnyba.   Remiantis tarnybos duomenimis, Vilniaus apskrityje registruotas nedarbas pernai sumažėjo 0,3 proc. punkto iki 8,3 proc. Labiausiai nedarbas mažėjo Ukmergės rajono savivaldybėje – nuo 9,2 proc. iki 7,8 proc. ir Švenčionių – nuo 9,4 proc. iki 8,5 proc.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ šiemet planuoja investuoti 157 mln. eurų į nekilnojamojo turto (NT) projektus. Didžioji dalis šių lėšų bus skirta Nacionalinio stadiono statyboms. Pasak bendrovės, šiemet planuojama atlikti pusę suplanuotų Nacionalinio stadiono statybų darbų, kurių vertė sieks 55 mln. eurų.  Dar 45 mln. eurų investicijų bus skirta gyvenamojo būsto projektams sostinės Žirmūnuose ir Naujamiestyje, o 13 mln. eurų – biurų statyboms Rinktinės gatvėje.

Pernai spalio pradžioje euro zonoje įsigaliojus pakeitimams, kurie mokėjimo paslaugas teikiančias finansų įstaigas įpareigojo tikrinti lėšų gavėjus ir apie rezultatus informuoti mokėjimą atliekančius asmenis, Lietuvoje veikiantys bankai teigia susiduriantys su iššūkiais, tačiau pokyčius vertina teigiamai. Anot jų, mokėjimą atliekantys klientai atkreipia dėmesį į siunčiamus įspėjamuosius pranešimus, o tai gali padėti kovoje su sukčiavimu. „Šiuos pokyčius vertiname palankiai.

Vilniaus kelių tiesimo bendrovė „Kerista“ už 18,3 mln. eurų (su PVM) rekonstruos gatves šalia statomo nacionalinio stadiono komplekso Šeškinėje, Vilniuje.  Sostinės savivaldybė ir įmonė sutartį dėl Ozo, Ukmergės ir Siesikų gatvių pertvarkymo pasirašė sausio 8 dieną, o ji įsigaliojo sausio 22-ąją, BNS pranešė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie pasitraukimą iš II pensijų pakopos ir kiek pinigų atgaus tokį sprendimą pasirinkę gyventojai. Dažniausiai visas dėmesys nukreipiamas į sumą, kuri bus išmokėta į kaupusiojo banko sąskaitą.

Nuolaidos, akcijos ir „ypatingi pasiūlymai“ parduotuvėse dažnai atrodo viliojančiai, tačiau ar jos visada reiškia realų sutaupymą? Pirkėjai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad net ir su didele nuolaida kai kurių kasdienių prekių kainos išlieka stebėtinai aukštos. Viena tokių – automobilių langų plovimo skysčiai, kurių kainos kartais gali nustebinti. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytojas Liudas iš Vilniaus, kurį supykdė automobilių langų plovimo skysčių kainos.

„Mūsų ekonomika dabar akivaizdžiai laikosi geriau nei daugumos euro zonos šalių“, – interviu, sekmadienį publikuotame „Financial Times”, sakė Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domanskis. – „Renkame vis daugiau duomenų, tyrimų ir argumentų, leidžiančių pasilikti Lenkijos zlotą.“ Vis dėlto dienraštis pažymi, kad dabartinė Varšuvos pozicija smarkiai skiriasi nuo buvusios prieš du dešimtmečius. 2008 m., per ankstesnę ministro pirmininko kadenciją, Donaldas Tuskas siekė atsisakyti zloto.

Atleidimas iš darbo daug kam būna netikėtas ir kelia stresą. Tad neretai pasitaiko, kad sužinoję apie darbo netekimą darbuotojai priima skubotus, neapgalvotus sprendimus, kurie vėliau jiems brangiai kainuoja. Darbo kodeksas numato aiškias taisykles ir garantijas darbuotojams, tačiau šios teisės veikia tik tuomet, kai darbuotojas jas žino ir sugeba jomis pasinaudoti.

Laidoje „Gazas. Dugnas. Šou“ TV studijoje netrūko ironijos, atvirų prisipažinimų ir istorijų, kurios turėtų patikti kiekvienam, bent kartą svajojusiam apie „ne tokią kaip visų“ mašiną. Laidoje vedėjas Paulius Garkauskas prisiminė laikus, kai vienas iš studijos svečių su „Jeep Wrangler“ tapo kone nuolatiniu autoservisų kaimynu.

Pernai Lietuvos gyventojai iš viso grąžino daugiau nei 706,69 mln. gėrimų užstato pakuočių, rodo „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) duomenys.  USAD vadovas Gintaras Varnas pažymi, kad 700 mln. grąžintų pakuočių skaičius pasiektas antrus metus iš eilės. „Stabiliai aukšti rezultatai rodo visuomenės įsitraukimą ir užstato sistemos palaikymą. Surinktos pakuotės virsta tūkstančiais tonų žaliavų, kurias panaudoja stiklo, plastiko ir metalo perdirbimo įmonės.

Politikai vis garsiau kalbant apie neišvengiamą būtinybę mažinti transporto sektoriaus taršą. Tuo metu vairuotojai su nerimu laukia, kada į Lietuvą bus perkelta Vakarų Europoje paplitusi praktika dėl automobilių apmokestinimo.  Registracijos mokestis, siekiantis 100 proc. automobilio vertės, ar tūkstančius eurų atsieinanti kasmetinė rinkliava. Tai – ne gąsdinimai, o realybė, kuria siekiama vairuotojus persodinti į mažiau taršias transporto priemones.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigia, kad 100 hektarų ploto uosto pietinės dalies plėtros projektui pilnai išvystyti reikės maždaug 1,4 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų. „Kol kas mūsų ir mūsų akcininkų Susisiekimo ministerijos tikslas išlieka, kad iki 2028 m. šitą projektą padarytume. Aišku, suprantame, kokių čia investicijų čia reikia. Jų reikia labai nemažų – apie 1,4 mlrd.

Pernai sumažėjo pritrauktų užsienio investicijų skaičius Lietuvoje. Palyginti su 2024-aisiais šis skaičius krito ketvirtadaliu, traukėsi ir bendra investicijų vertė, ir planuojamų darbo vietų skaičius. „Investuok Lietuvoje“ aiškina, kad trumpo laikotarpio smukimas nėra signalas apie tai, kad Lietuva praranda investicijas. Tuo metu verslas įspėja, kad politikai turi susirūpinti savo sprendimų padariniais investicinei aplinkai.

Laidoje „Moksleivių vienaragių paieška“ brandžią idėją pristatė keturiolikmetė Goda. Aštuntokė siekia sukurti sprendimą, kuris padėtų onkologiniams pacientams kasdieninėje kovoje su jų liga – tiek su fiziniais simptomais, tiek su emocine būkle.

Lietuvoje planuojama griežtinti atsakomybę už priešgaisrinės saugos pažeidimus, neatsargų elgesį su ugnimi ir melagingus skambučius pagalbos tarnyboms. Kai kuriais atvejais baudos galės siekti net iki 2 tūkst. eurų. Tai numato Vidaus reikalų ministerijos registruotos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos. Tiesa, joms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Kiekvieną šeštadienį per TV6 rodomos laidos „Gazas-Dugnas“ komanda šį kartą išbandė Lietuvoje itin retai matomą visureigį – „Ford Bronco“.  Laidos vedėjai neslėpė, kad šio modelio sugrįžimo laukė ne vienerius metus, mat „Ford“ ilgą laiką neturėjo tinkamų alternatyvų „Jeep Wrangler“.  Daugiau „Gazas-Dugnas“ laidos reportažų – specialioje rubrikoje. „Gazas-Dugnas“ laidos vedėjai mano, kad vizualiai naujasis „Bronco“ pasirinko kiek nuosaikesnį kelią nei jo tiesioginis varžovas.

Nuo sausio padidėjus lengvatiniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui, brangsta keleivinio transporto bilietai. Vežėjai sako, kad gyventojams už keliones teks sumokėti nuo dešimties centų iki euro daugiau nei anksčiau, skelbia LRT televizija. Keleivių vežimo bendrovės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas teigė, kad kito pasirinkimo nebuvo. Nuo sausio padidėjus lengvatiniam PVM tarifui nuo 9 iki 12 proc., teko kelti bilietų kainas maždaug 5 procentais.

Galbūt kažkada autobuse pametėte telefoną, palikote daiktų pilną lagaminą ar iš kišenės iškrito nemaža suma grynųjų? Tokių ir dar keistesnių daiktų savininkų viešojo transporto atstovai ieško iki šiol. Naujienų portalui tv3.lt jie sutiko papasakoti, kokių keisčiausių daiktų yra tekę rasti autobusuose ar troleibusuose ir kokie atvejai bendrovėms iki šiol kelia juoką ar daugybę neatsakytų klausimų.

Po to, kai Vilniuje neliko galimybės įsigyti viešojo transporto bilietų grynaisiais pas vairuotoją, o paslaugos brango, gyventojai iki šiol skundžiasi, kad paprasčiausiai nebeturi galimybių įsigyti bilietų. Pvz., neturintys programėlės ar iš anksto nusipirkto bilieto keleiviai yra priversti mokėti visą kainą už 60 min. trukmės bilietą. Tuo skundėsi vilnietė Elena. Ji pabrėžė, kad jokių programėlių neturi ir neturės, o specialiai dėl bilietų į kioskus neturi laiko vaikščioti.

Gyventojai, kurie kampanijos „Tapk vilniečiu“ metu sostinėje deklaravo gyvenamąją vietą ir pretendavo į savivaldybės siūlomą paskatą, nuo šios savaitės pirmadienio jau gauna Vilniaus savivaldybės dovanų rinkinius.  „Startiniai rinkiniai iki gruodžio 31 d. deklaravusiems gyvenamąją vietą Vilniuje ir pateikusiems prašymą paskatai gauti pradėti dalinti sausio 19 d.“, – Eltai komentavo savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Nepaisant to, kad daugelis būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje yra kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD), už dantų tvarkymą gyventojams dažniausiai vis tiek tenka mokėti tūkstančius eurų. Tačiau ką daryti, jei dantys sutvarkomi netinkamai – ar yra vilties susigrąžinti sumokėtus pinigus? Lietuvoje vis pasitaiko atvejų, kuomet, pvz., dėl implanto atsiranda šalutinių sveikatos sutrikimų, protezai ar varžtai iškrenta, nulūžta ir pan., o pacientai nežino, ko imtis. Pvz.

Kauno vakariniame aplinkkelyje važiuojančių automobilių srautas kasmet auga, o įvykus avarijai vairuotojai ilgam stringa spūstyse. Tad jau dėliojami šio kelio rekonstrukcijos planai. Tačiau kada tiksliai prasidės darbai dar nežinia, kol kas parengta galimybių studija. O preliminari vos 16 kilometrų ruožo rekonstrukcijos kaina įspūdinga – apie 700 milijonų.

Laidoje „Moksleivių vienaragių paieška“ – broliška partnerystė ir entuziazmas, virtęs verslu. Keturiolikmetis Aleksas ir septyniolikmetis Maksimas iš Kauno, LSMU gimnazijos, kuria 3D spausdintus automobilių modelius ir jau pardavė daugiau nei 50 vienetų. Vaikinai įsitikinę – jų produktas nėra tik dulkes renkantis suvenyras, tai emocija, prisiminimas ir svajonė, kurią galima laikyti rankose.

Prekybos centruose – sąmyšis dėl sviesto kainų. Europoje didmeninės sviesto kainos nukrito beveik perpus, tačiau Lietuvoje prekybininkai su perdirbėjais mažinti sviesto kainų neskuba. Tad pirkėjai piktinasi, pamatę sviesto pakelį už 3,5 euro. Prekybininkai pirkėjus pamažu pradeda vilioti didesnėmis nuolaidomis, tačiau pačių kainų mažinti nesirengia ir laukia sviesto brangimo rinkose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.