Žemės ūkio specialistų manymu, tokie fondai galėtų būti labiausiai naudingi tiems žemės ūkio sektoriams, kuriuose pajamų svyravimai yra ypač dideli. Pajamų stabilizavimo priemonė, paremta tarpusavio pagalbos fondo modeliu, galėtų padėti amortizuoti staigius pajamų kritimus, sustiprinti ūkininkų finansinį saugumą bei prisidėti prie ilgalaikio sektoriaus tvarumo.
Fondas keičia ūkininkų požiūrį ir atsakomybę
Žemės ūkio ministerijos atstovai skatina ūkininkus aktyviau naudotis šiuo savitarpio pagalbos įrankiu ir burtis į žemės ūkio rizikos valdymo fondus (RVF) ne tik stichinių nelaimių atvejais, bet ir tuomet, kai žalos pridaro pajamų svyravimai.
Tačiau ūkininkus nuo jungimosi į fondus dar stabdo nepakankamas žinomumas apie šių fondų veikimo principus, ribota praktinė patirtis, gerųjų pavyzdžių stygius ir mažas tarpusavio pasitikėjimas.
Taip pat nereikia pamiršti, kad savitarpio pagalbos fondų steigimas reikalauja pačių žemdirbių iniciatyvos. Nors tai nėra sudėtingos ir laikui imlios procedūros, tačiau fondą kuriantys žemdirbiai turi patys parengti ir patvirtinti jo veiklos taisykles, turėti administratorių, suformuoti įstatinį kapitalą bei gauti akreditaciją.
„Mano galva, viena problemų yra per mažas ūkininkų tarpusavio pasitikėjimas. Turi būti nustatytos labai aiškios RVF veiklos taisyklės, kad vieni nemokėtų didelių įmokų, o kiti nerastų būdų, kaip pasinaudoti ta finansine pagalba“, – svarsto ūkininkas Petras iš Raseinių rajono.
Kaip veikia fondas?
Fondas veikia taip: pirmiausia ūkininkai (ne mažiau kaip 5) steigia RVF . Fondas turi turėti atskirą sąskaitą tarpusavio pagalbos tikslams. Reikalingas administratorius, kuris tvarko fondo veiklą, nustatomo veiklos taisyklės ir jų viešinimą bei akredituoja jį Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Po akreditacijos pradiniam įnašui ir administravimui galima gauti europinę paramą iki 20 tūkst. eurų, o vėliau fondo lėšos kaupiamos iš narių įnašų ir paramos.
Išmokos fondo nariams teikiamos pagal numatytas ES paramos teikimo taisykles, po nustatyto dokumentuoto pajamų nuostolio.
Kaip fondai veikia kitose ES šalyse?
Interneto erdvėje nurodoma, kad vienas seniausių Europoje nacionalinis žemdirbių fondas veikia Prancūzijoje. Kartu jis yra ir vienas labiausiai vykusių modelių žemės ūkyje Europoje, kuris padeda ūkininkams valdyti rizikas kartu su ES paramos mechanizmais.
Šiaurės Italijoje ūkininkų iniciatyva sukurti fondai yra laikomi alternatyva ar papildomu įrankiu draudimui, ypač ten, kur rinkoje trūksta komercinio draudimo ar jis yra brangus.
Užsienyje paprastai fondo valdymą sudaro 70 proc. ūkininkai ir 30 proc. ekspertai (finansininkai, agronomai ir kt.). Fondams privalomas nepriklausomas auditas ir metinė vieša ataskaita, o balsai skaičiuojami tokia schema: vienas narys – vienas balsas (neatsižvelgiant į dirbamos žemės plotą). Skaičiai vieši visiems nariams – visi nariai žino kiek surinkta, kiek išmokėta, koks rezervas ir kokia rizikų statistika. Įnašų sistema – automatinė ir paprasta.
Italijoje ir Ispanijoje fondai papildo draudimą. Užsienio praktika rodo, kad mažiau sėkmingai veikia tie fondai, kurie bando apimti labai daug rizikų, todėl siūloma specializuotis.
Reikia suprasti, kad fondas yra savotiška „oro pagalvė“, tam tikras draudimo pakaitalas, o bene pagrindinė tokių fondų ES taisyklė: kompensuojama tik rimta žala. Labai svarbu žinoti, kad prašant ES paramos, patirtos išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų ir kitų viešųjų lėšų.
Kompensuojama iki 20 tūkst. eurų darbo vietoms ir išlaikymui
Pagal „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklių reikalavimus, remiamas iki dviejų darbo vietų įrengimas ir išlaikymas: biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos.
Įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama.
Kompensuojama trejus metus – ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų pirmaisiais veiklos metais, ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų – antraisiais veiklos metais ir ne daugiau kaip 16 tūkst. eurų – trečiaisiais veiklos metais tinkamų išlaidų. Pradinis įnašas į RVF pirmaisiais fondo veiklos metais – ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų.
Pagal priemonę bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, priemonė yra kompensacinė, kreipiantis į NMA paramos išlaidos turi būti patirtos ir pateikti išlaidas įrodantys dokumentai.
Daugiau informacijos apie „Savitarpio pagalbos fondai“ priemonę rasite čia:
