Anot moksleivių, baltoji lazdelė neregiams leidžia orientuotis gana ribotoje teritorijoje ir paprastai iki kelių aukščio, todėl viršutinė jų kūno dalis lieka neapsaugota.
Todėl merginos sukūrė specialius akinius, kurie neregius perspėtų apie objektus, esančius priešais.
Jų mentorius, „Baltic Classifieds Group“ vystymo direktorius Artūras Mizeras neslepia, kad fizinių produktų rinka gali būti negailestinga, todėl negalima leisti jokių klaidų.
Idėja kilo dalyvaujant konkurse
Merginos pasidalijo, kad 2024 m. dalyvavo „Girls go circular“ konkurse, kuriame reikėjo surasti socialinę problemą ir ją išspręsti. Būtent dalyvaujant šiame konkurse joms kilo idėja sukurti akinius neregiams.
„Mes pagalvojome apie žmones su regėjimo negalia, nes Luknė yra dalyvavusi aklųjų ir silpnaregių renginyje, kuriame suprato kaip sunku yra gyventi su šia negalia.
Taip mums kilo idėja sukurti apyrankę neregiams, kurią vėliau išgryninome į akinius, pasikalbėję su nerege paralimpiete Oksana Dobrovolskaja“, – pasakoja moksleivės.
Kurdamos pirmąjį produkto prototipą merginos užtruko apie 3 mėnesius. Jos dalijasi, kad dirbant su technologijos pritaikymu ir akinių sukonstravimu joms gelbėjo Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto doc. Benas Gabrielis Urbonavičius.
Anot merginų, dalyvavimas „Moksleivių vienaragių paieška“ projekte pridėjo daugiau pasitikėjimo savimi ir tikėjimo savo sukurtu produktu.
„Dalyvavimas MVP projekte suteikė pasitikėjimo savimi ir mūsų produktu, motyvavo mus toliau tobulinti mūsų prototipą ir sukurti galutinį produktą.
Palaikymo sulaukėme tiek iš mokyklos bendruomenės, tiek iš draugų, o ypatingai dėkojame už palaikymą tėvams“, – dalijosi moksleivės.
Svarbiausia – rasti kelia pas pirkėją
A. Mizeras pastebi, kad kuriant fizinį produktą, taisyklės gali būti negailestingos, todėl itin svarbu tai padaryti kokybiškai.
„Čia ne programėlė telefone, kur atradus „bug’ą“, gali jį ištaisyti per naktį ir visiems išsiųsti atnaujinimą. Jei pagaminai ne taip – partiją tenka išmesti.
Todėl svarbus patarimas komandai: pirmiausia suprasti ne tik fizinius aklųjų poreikius (kaip neužsigauti galvos), bet ir emocinius. Niekas nenori jaustis neįgalus ar atkreipti į save dėmesio gatvėje pypsinčiais prietaisais“, – patarė specialistas.
Anot jo, antrasis kritinis momentas – suprasti skirtumą tarp produkto ir verslo.
„Prietaisą nukopijuoti nėra sunku (toje pačioje Kinijoje jį pagamins greitai ir pigiai). Tačiau nukopijuoti verslo modelį – kitas klausimas.
Todėl merginos nuo pirmos dienos galvoja ne tik apie tai, kaip tuos akinius pagaminti, bet kaip jie pasieks žmogų.
Tai reiškia partnerystes su aklųjų sąjungomis, reabilitacijos centrais ir aiškią platinimo sistemą. Produktas be aiškaus kelio pas vartotoją tėra gali laimėti konkursą, bet dar nelemia verslo sėkmės“, – pridėjo pašnekovas.
Pradedantiems verslininkams pataria vengti šių klaidų
A. Mizeras aptarė ir dažniausiai tokiuose versluose pasikartojančias klaidas ir patarė, kaip jų išvengti. Anot jo, pirmoji klaida – kapitalo įšaldymas.
„Labai viliojanti mintis iškart gaminti tūkstantį vienetų, nes taip vienetas kainuoja pigiau. Bet tai yra rizika išsikasti duobę: pinigus išleidi šiandien, o grįžta jie (galbūt) tik po pusmečio.
Geriau atsargiau: eksperimentuoti mažomis partijomis. Taip, vieni akiniai kainuoja brangiau, bet nerizikuojame turėti sandėlio pilno neparduotų prekių“, – paaiškino jis.
Pašnekovas pridėjo, kad pradedantieji neretai klysta bandydami nustatyti konkuruojančią kainą ir dėl to prekę parduoda per pigiai.
„Dažnai pradedantieji suskaičiuoja detalių kainą, užsideda kelis eurus viršaus ir galvoja, kad tai gera kaina. Tai tiesus kelias į bankrotą.
Jie pamiršta nematomus kaštus: kiek kainuoja prekę pristatyti, kiek kainuos ją pakeisti, jei suges, kiek pasiims pardavėjas. Jei šių dalykų neįskaičiuoji iš karto, vėliau kainą kelti jau būna per vėlu – modelis nebeveikia“, – komentavo A. Mizeras.
Galiausiai, jis išskyrė kokybės kontrolę, kuri, anot jo, yra vienas svarbiausių dalykų tokiame versle.
„Fiziniame produkte viena klaida gali suvalgyti visą pelną. Įsivaizduokite, jei tenka susigrąžinti ir taisyti šimtą akinių – tai kainuoja daugiau nei juos pagaminti.
Todėl reikia skirti didžiulį dėmesį testavimui netikėčiausiose situacijose, kad vartotojas gautų daiktą, kuriuo gali pasitikėti aklai – tiesiogine to žodžio prasme“, – pabrėžė jis.
Sparčiai auganti rinka
Nepriklausoma MVP teisėja SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigė, jog komanda labai aiškiai įvardijo problemą, kurią sprendžia jų sugalvotas sprendimas.
„Šiandien asistyviųjų prietaisų rinka itin įvairi. Joje šalia paprastų, bazinėmis technologijomis paremtų sprendimų sparčiai daugėja pažangių, dirbtiniu intelektu (DI) integruotų įrenginių. Sėkmę šioje rinkoje lemia tiksliai sprendžiama reali problema, dizainas, paprastumas ir kainos prieinamumas“, – dalijosi pašnekovė.
Anot jos, šios komandos sprendimas sprendžia aiškią ir aktualią problemą, kaip antai išvengti kliūčių, kurių baltosios lazdelės neaptinka, o naudotojui suteikia apčiuopiamą kasdienę naudą.
„Be to, tikslinės auditorijos pažinimas bei aiškiai išdėstyta kainodara, apibrėžtas privalumas, jog net ir be DI funkcijų įrenginys išlieka vertingas, rodo, kad moksleivės apgalvojo savo produkto nišą ir turi aiškią kryptį, kaip idėją būtų galima toliau plėtoti bei plėsti geografiją.
Jos net įvertino, kokių sertifikatų šiam įrenginiui ateityje prireiktų“, – pridėjo ji.
S. Gutauskaitė-Bubnelienė pasidalijo, kad asistuojančių technologijų regos negalią turintiems rinka 2024 m. pasiekė 6,11 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad iki 2029 m. išaugs iki 11,22 mlrd. JAV dolerių, esant 13 proc. metiniam augimo tempui.
Anot jos, tokį spartų augimą lemia sparčiai didėjantis asistuojančių technologijų poreikis dėl globaliai augančio regos sutrikimų paplitimo.
Ji pažymėjo, kad šioje rinkoje itin populiaru taikyti dirbtinio intelekto technologijų diegimą išmaniuosiuose akiniuose.
DI išmaniųjų akinių rinka 2024 m. pasiekė 2,8 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad iki 2034 m. ji išaugs iki 7,1 mlrd. JAV dolerių, laikantis 10,9 proc. metinio augimo tempo.
Kaip veikia išmanūs akiniai?
Tiesa, rinkoje jau gausu panašių įrenginių.
Pavyzdžiui, rinkoje išsiskiria tokie žaidėjai kaip „OrCam“, kurianti DI paremtus nešiojamuosius įrenginius, „HumanWare“ – įvairius regos asistavimo sprendimus, VFO grupė – ekranų skaitytuvus ir brailio technologijas, „Be My Eyes“ – bendruomenės ir DI pagrindu veikiančią pagalbos platformą, o A\DI išmaniųjų akinių segmente matomi „EssilorLuxottica/Meta“, „eSight“, „Oculosense“ ir „Neuralink/Blindsight“, atspindintys platų spektrą nuo specializuotų pagalbinių technologijų iki didžiųjų optikos ir technologijų inovatorių“.
Tokie išmanieji akiniai veikia panašiu principu kaip autonominės transporto priemonės, kurios pačios „mato“ aplinką ir priima sprendimus realiuoju laiku.
Akiniuose yra įrengti specialūs jutikliai – pavyzdžiui, ultragarsiniai, infraraudonųjų spindulių ar kameros. Jie nuolat skenuoja erdvę priešais žmogų.
Šie jutikliai fiksuoja kliūtis ne tik žemės lygyje, bet ir galvos bei viršutinės kūno dalies aukštyje: išsikišusias šakas, kelio ženklus, stogelius, atidarytas spintelių duris ar kitus objektus, kurie dažnai tampa traumų priežastimi.
Surinkti duomenys būna apdorojami integruotoje sistemoje, kuri atpažįsta atstumą iki kliūties, jos dydį ir judėjimo kryptį. Atsižvelgiant į situaciją, akiniai naudotoją įspėja iš anksto – per vibraciją, garsinį signalą ar kitą saugų ir intuityvų perspėjimo būdą.
Įspėjimų intensyvumas gali kisti priklausomai nuo to, kaip arti yra pavojingas objektas, taip suteikiant žmogui laiko sustoti, pakeisti kryptį ar kitaip sureaguoti.
