Daugiau nei trečdalis tyrime dalyvavusių Europos agentūrų klientų patikino, kad renginiams skirtas biudžetas 2026 m. augs. 27 proc. nurodė, kad ateinančiais metais biudžetas išliks stabilus, o apie planuojamą mažėjimą informavo 20 proc. apklaustųjų.
Apklausos duomenimis, į renginius planuojama investuoti Baltijos šalyse, kurios taip pat labiausiai iš visos Europos akcentuoja norą koncentruotis į nuosaikumą, o ne improvizaciją.
Papasakojo apie renginių tendencijas
Renginių grupės „ReKūrai“, kuri vienintelė Lietuvoje priklauso europinei „27Names“ asociacijai, vadovas Aurimas Kamantauskas patvirtina – praėjęs šventinis laikotarpis išsiskyrė saugiais ir patogiais sprendimais.
„Su komanda aptarėme įgyvendintus Kalėdų sezono projektus ir visi vienbalsiai reziumavo, kad šįkart jie buvo išskirtinai paprasti ir saugūs. Net jei ir tarp siūlomų klientams 2-3 variantų pateikdavome originalių, autentiškų, sudėtingų koncepcijų, praktiškai visi, išskyrus pavienius atvejus, pasirinko pakankamai paprastas idėjas.
Prieš metus klientai, pageidavę, kad sukurtume, ko Lietuvoje dar nebuvo ir renginį, kuris pelnytų tarptautinį apdovanojimą, šiemet pageidavo, kad būtų patogu, nebūtų eilių, užtektų maisto ir niekas nesiskųstų“, – sako A. Kamantauskas.
Anot jo, pokytis vyksta ne vien renginių industrijoje, o platesniame ekonominiame, psichologiniame ir organizaciniame kontekste.
Platų spektrą renginių savo klientams ir darbuotojams organizuojanti „Telia“ pabrėžia, kad tai yra vienas iš organizacijos kultūros kūrimo būdų. Įmonė kasmet kviečia į didelės apimties VIP klientų ir technologijų sektoriaus konferencijas, rengia vasaros ir kalėdines šventes darbuotojams, vadovų mokymus ir reguliarias finansinių rezultatų transliacijas.
Paklausta, į ką labiausiai kreipia dėmesį įmonė, organizuodama savo renginius, „Telia“ renginių vadovė Sofija Karnilavičienė nedvejojo:
„Svarbiausia – žmonės, kuriems renginys organizuojamas. Svarbu, kad renginys būtų jiems, ir jeigu įmanoma, apie juos.“
Pernai „Telia“ darbuotojai dalį savo renginiams skirtų lėšų paaukojo Ukrainai.
„Labai jautėme savo paramos prasmę. Dar daugiau – tai buvo vienas iš darbuotojų įtraukimo būdų. Visgi, bet kuris renginys privalo turėti ir vertingą turinį, ir originalią formą, ir aukštesnį tikslą“, – kalbėjo Sofija Karnilavičienė.
Drąsą pakeitė noras nekristi į akis
Kaip pastebi režisierius A. Kamantauskas, renginių drąsą provokavo pandemija:
„Pandemija iššaukė kompensacinį perteklių: emocijų badą, poreikį nustebinti, kad vėl patikėtume gyvais renginiais. Dabar yra juntamas pertekliaus nuovargis – per daug konceptų, metaforų, „idėjų apie idėją“.
Veikia ir ekonominė realybė, D.Trumpo valdymo stilius ir globalios nesaugumo nuotaikos kurstymas“
„ReKūrų“ vadovas pastebi – resursai tapo brangesni, juntamas didesnis atsargumas ir mažesnė tolerancija eksperimentams.
„Kūryba tapo rizikos kategorija, o ne prestižo ženklu. Sprendimų priėmėjai renkasi saugumą, nes blogas prastas renginys yra „normalu“, tačiau blogas konceptualus renginys – asmeninė gėda.
Dabar vyksta priešingas procesas – tylus profesionalumas ir noras „nekristi į akis“, – įvardija režisierius.
Anot jo, renginio vertė nebėra siejama vien su renginio dieną gautais kontaktais ar tiesioginiais rezultatais.
„Vertė vis dažniau suvokiama kaip gausus turinio archyvas, kuris dar kelias savaites ar net mėnesius po renginio maitins rinkodaros ir komunikacijos kanalus“, - sako „ReKūrai“ vadovas.
Tyrimo duomenimis, pagal prioritetą inovacijoms aukščiausią – 6,8 balą surinko Pietų Europos šalys – Portugalija, Ispanija, Prancūzija ir Italija, o žemiausią 5,1 balą – Baltijos šalys. Būtent šis balas ir rodo lietuvių polinkį efektyviai ir saugiai išnaudoti kaštus.
Trys nerimo „T“: technologijos, talentai ir tvarumas
Prie renginių būtent technologiniais sprendimais prisideda „Telia“. Įmonės renginių vadovė S. Karnilavičienė sako, kad kalbant apie technologijas renginiuose didžiausias iššūkis yra suvaldyti fantaziją:
„Šiuo metu renginių sprendimų galimybės yra labai plačios, ir čia jau tik biudžeto klausimas kokio lygio technologiniai sprendimai bus panaudoti organizuojant renginį, paliekantį neišdildomų įspūdžių dalyviams. Niekada nepamirštame mūsų ryšio sprendimų.
Su savo infrastruktūra visada ateiname net į tokias vietas, kur ryšio nėra. Taip pat technologijų būdu tenka sujungti meną ir verslą, pavyzdžiui, scenografijoje panaudojant virtualią interaktyvią Čiurlionio parodą, matomą per visas sienas.“
Europos renginių tyrimas atskleidė, kad dirbtinis intelektas tapo neatsiejama industrijos dalimi – 79 proc. agentūrų jį laiko svarbia tendencija, o 97 proc. taiko kūrybinėse veiklose.
Dirbtinis intelektas renginiuose pasitelkiamas dizaino sprendimams, prezentacijų, kurios gali būti net ir įdainuotos, kūrimui, scenarijų rašymui ar erdviniams paskaičiavimams. Visgi tai nėra sprendimas viskam. A. Kamantauskas mato ir pavojų:
„Norint, jog dirbtinis intelektas sugeneruotų aukštos kokybės sprendimus, reikalingas labai kvalifikuotas, kūrybingas, DI įrankius gerai įvaldęs darbuotojas.
Tačiau pasodinti kūrybišką asmenybę prie DI įrankių yra tolygu ją „nušauti“. O techninė asmenybė nesugebės būti pakankamai kritiška, kad jaustų malonumą dirbdama su DI ir kartu sukurdama aukštos kokybės produktą.“
Pusė apklaustųjų agentūrų nurodė, kad problema virto kvalifikuotų specialistų trūkumas – talentų paieška ir išlaikymas yra didžiausias iššūkis. Darbuotojams svarbu lankstūs darbo modeliai ir galimybė tobulinti kompetencijas.
Sprendimų ieškoti verčia ir paradoksali situacija dėl tvarumo. Nors tvarumas tapo moraline pareiga ir beveik pusė agentūrų teigia, kad klientai reikalauja tvarių sprendimų, tačiau mažai kas tam skiria pakankamai finansavimo.
Su tyrimo rezultatais galima susipažinti čia.
