Verslas

Karo ar kitų ekstremalių situacijų metu specialistai pataria turėti išvykimo kuprines su būtiniausiais daiktais. Tačiau kuprines turi tik nedaugelis gyventojų. Todėl verslininkai šioje situacijoje įžvelgė neišnaudotą nišą. Atsiranda vis daugiau pardavėjų, kurie siūlo įsigyti jau sukomplektuotą išvykimo kuprinę, o jos kaina siekia 200–300 eurų.

Kartais, kad sudomintum žiūrovą, reikia padaryti kažką neįprasto. Būtent taip – netradiciškai – verslo investuotojus TV3 laidoje „Rykliai. Lietuva“ bandė sužavėti Jonas. Iki šiol penki „rykliai“ – žinomiausi šalies investuotojai – jau investavo daugiau nei 1 mln. eurų. Tačiau paskutinioji sezono laida kartu reiškia ir paskutines ateitį nulemsiančias investicijas. Į paskutinį traukinį įšokti bandė ir Jonas su komanda.

Buvusiam trąšų koncerno „Achema grupės“ prezidentui ir dabartiniam akcininkui Arūnui Laurinaičiui ketinant įsigyti kontrolinį bendrovės paketą, tokių planų neatsisako ir pernai juos patvirtinusi vengrų energetikos įmonė „MET Group“, skelbia portalas Delfi. „Natūralu, kad bendrove gali domėtis ir kitos šalys – šis smulkiojo akcininko pranešimas mūsų nenustebino.

Šių metų pradžioje už visuomenės sveikatą atsakingi JAV federaliniai pareigūnai pripažino nikotino pagalvėlių naudą ir leido „Philip Morris International“ pardavinėti nikotino pagalvėles „Zyn“, kurios gali padėti suaugusiems mesti rūkyti, arba rūkyti mažiau, pranešė CNN. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) leido prekybą dešimties skonių „Zyn“ pagalvėlėmis, įskaitant kavos, mėtų ir mentolio.

Buvusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska prisijungė prie komunikacijos paslaugų agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“, pirmadienį pranešė kompanija. „Grupėje dirba ne vienas buvęs ministras ir parlamento narys – viešajame sektoriuje sukauptą patirtį šie ekspertai pasitelkia kuriant skaidrų dialogą tarp verslo ir valstybės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) antrosios pakopos pensijų sistemos pertvarką įgyvendinti ketina iki 2026 m. paskutinio ketvirčio. Tai numatyta Vyriausybės priemonių plane, kuriam pritarti dar turi Ministrų kabinetas. Sausio pabaigoje ministrės Ingos Ruginienės pristatytus siūlymus pensijų sistemos pokyčiams, baigus konsultacijas, planuojama teikti Seimui.

Norvegijos naftos milžinė „Haltbakk Bunkers“ pareiškė, kad daugiau nepadės JAV karinėms jūrų pajėgoms, praneša užsienio žiniasklaida. Pasak jos pranešimų, po praėjusią savaitę vykusio Donaldo Trumpo susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose Norvegijos degalų milžinė paskelbė draudimą parduoti degalus visoms JAV pajėgoms.

Su „Teltonika“ susijusi bendrovė „Power Group Property“ siekia parduoti buvusią Vilniaus infekcinę ligoninę, remdamasis kelių šaltinių duomenimis, praneša portalas 15min.lt. Anot portalo, bendrovė objektą įsigijo 2021 m. už 12,1 mln. eurų. 15min.lt žiniomis, pasiūlymų dėl šio objekto sulaukė kūrybiškų NT projektų plėtros kompanija „Citus“. Tačiau NT vystytojos atstovai nei patvirtino, nei paneigė šį faktą.

Nuo 2008 m. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pradėtos diegti savitarnos kasos atnešė didelį pokytį į prekybos tinklus. Nors jose apsipirkti galima greičiau, suteikta laisvė patiems pirkėjams ekrane pasirinkti, kokias sveriamas prekes perka, atnešdavo ir nuostolių prekybininkams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iki šiol pasitaiko atvejų, kai apsukresni pirkėjai „sumaišydavo“ prekes, pavyzdžiui, vietoje perkamos prekės pasirinkę kur kas pigesnę alternatyvą, bandydavo sutaupyti.

Premjerui Gintautui Paluckui bei jo šeimai skirtos rezidencijos Turniškėse atnaujinimas pareikalaus per 120 tūkst. eurų.  Apie tai skelbia portalas delfi.lt. Vyriausybės Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyrius portalą informavo, jog rezidencijos remontas atsieis iki 90 tūkst. eurų, tačiau papildomai bus atnaujinti ir baldai, ketinama įrengti ir kitas interjero detales. Vidaus patalpų remonto darbus atliks bendrovė „Sivesta“ – su ja Vyriausybės kanceliarija pasirašė per 127 tūkst.

Susisiekimo ministerija per trejus metus valstybinių bei vietinės reikšmės kelių finansavimui skirs daugiau nei 1,5 mlrd. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Praėjusią savaitę registruotą programos lėšų sąmatą artimiausiame posėdyje turės patvirtinti Ministrų kabinetas. Pernai gruodį Seimo priimtame 2025-ųjų valstybės biudžete KPPP skiriama 583,2 mln. eurų, ministerija planuoja, kad 2026 ir 2027 m. šios sumos sieks po 493,4 mln. eurų.

Įvairių koncertų, mugių, masinių bėgimo, dviračių, automobilių varžybų ar kitokių renginių metu miestuose ir užmiestyje dažnai nustatomi įvairūs eismo ribojimai. Iki šiol toks eismo ribojimas nebuvo apmokestinamas. Tačiau socialdemokratė Ilona Gelažnikienė kartu su grupe Seimo narių siūlo pakeisti Rinkliavų įstatymą ir įvesti naują rinkliavą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė spekuliacijomis vadina teiginius, kad leidus iš pensijų fondų išsiimti sukauptas lėšas, Lietuvoje išaugs infliacija.  „Tai yra spekuliacijos. Infliacija priklauso nuo daug daugiau rodiklių, nei pensijos antros pakopos pokyčiai. Pasižiūrėkime į Estiją, ten visai kitos priežastys įtakoja infliaciją. Šiai dienai mes girdime ekonomistų prognozes, kad infliacija kils, nors nesame pateikę įstatymų projektų dėl antros pakopos.

Jei bent kartą pagalvojote – „štai ką reikėtų pakeisti parduotuvėje“, dabar yra proga tai išsakyti tiems, kas įsiklausys. Pernai didžiulio ažiotažo sulaukusi iš pirkėjų suburta „Iki“ klientų valdyba įkvėpė ne vieną naudingą pokytį parduotuvėse, todėl iniciatyva tęsiama. Nuo pirmadienio jau galima pildyti anketą, kandidatuoti į antrą „Iki“ klientų valdybos kadenciją ir tapus išskirtinio projekto Lietuvoje dalimi, toliau prisidėti prie „Iki“ pokyčių. Daugiau – iki.lt/klientu-valdyba.

Didieji Lietuvos miestai, ypatingai Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, piko metu patiria spūstis, kurios reikšmingai prisideda prie taršos ir turi didelius ekonominius kaštus dėl neproduktyviai praleidžiamo laiko, rašoma pranešime žiniasklaidai. Beveik prieš dešimtmetį ekonomistas Nerijus Mačiulis buvo paskaičiavęs, kad spūstys vien didžiuosiuose trijuose miestuose gali kainuoti daugiau nei 2 proc. Lietuvos bendro vidaus produkto.

Kovo mėnesį Lietuvos keliuose policija vykdys prevencines priemones, skirtas užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Bus organizuojamos vairuotojų blaivumo patikros, tikrinamas saugos priemonių naudojimas ir vykdoma sustiprinta kontrolė pavojingam vairavimui bei pėsčiųjų saugumui užtikrinti.

BNS pirmadienį paskelbtai visuomenės apklausai atskleidus, kad keturi iš dešimties pensijai antrojoje pakopoje kaupiančių Lietuvos gyventojų būtų linkę iš fondų išsiimti dalį lėšų, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, jog tai rodo, kad leidus pinigus atsiimti pensijų kaupimo sistema nesugriūtų.  Pasak jos, tyrimas taip pat atskleidžia, kad žmonės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlyto pensijų kaupimo pokyčių laukia.

Kovo 5 dieną Konstitucinis Teismas atvers bylą dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo ir netinkamo kompensavimo priverstinai uždaromam legaliai veikiančiam verslui. Tai bus precedento formavimas, kai valstybės atstovai gali sustabdyti verslą, kuris netinka vienai iš visuomenės grupių ir kaip toks uždarymas turi būti vykdomas arba nevykdomas apskritai. Įdomu tai, kad ši byla bus nagrinėjama žodinio proceso metu, tai nėra dažnas atvejis, kad taip elgtųsi Konstitucinis Teismas.

„Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo daugiau kaip 282 mln. eurų pajamų. Bendrovė rekordines investicijas – beveik 108 mln. eurų – pernai skyrė atsinaujinančios energetikos projektų įgyvendinimui.  Kaip skelbiama pranešime, pernai „Elektrum Lietuva“ užimama rinkos dalis augo kone 10 proc. – bendrovę savo elektros tiekėju per metus pasirinko 20 tūkst. vartotojų, o bendras klientų skaičius 2024-ųjų pabaigoje siekė 220 tūkstančių.

Europos gynybos bendrovių akcijos pirmadienį sparčiai kilo, nes Londonas ir Europos Sąjunga pasiryžo didinti karines išlaidas kilus abejonių, ar Jungtinės Valstijos laikysis įsipareigojimų Ukrainai ir NATO. „BAE Systems“ akcijos pabrango 14 proc. ir padėjo Londono lyginamajam indeksui FTSE 100 pasiekti rekordines aukštumas. Prancūzijos gynybos grupė „Thales“ taip pat ūgtelėjo 14 proc., o Vokietijos „Rheinmetall“ – 12 proc.

Vasarį į Baltijos šalis sugrįžo žiemiški orai – atitinkamai grįžo ir aukštos elektros kainos. Jos, lyginant su sausiu, augo 70 proc. iki 15,25 ct/kWh (be PVM). Skirtingai, nei kai kurie galėjo pagalvoti ar bandė įrodyti, visai ne atsijungimas nuo energetinio BRELL žiedo turėjo įtakos elektros brangimui. Paanalizuokime detaliau, kas vasarį nulėmė vartotojų elektros sąskaitų dydį.

Rekonstruoti kelią iš Vilniaus link Augustavo Lenkijoje – jis patenka į vadinamąjį Suvalkų koridorių – ir pritaikyti jį karinio mobilumo poreikiams ketinama iki 2028 metų vidurio. Tai numatyta parengtame Vyriausybės programos priemonių plano projekte. Siekiant išvystyti vadinamąjį alternatyvų Suvalkų koridorių numatyta rekonstruoti 113 kilometrų ilgio kelią, jungiantį Vilnių, Alytų, Lazdijus ir Augustavą, bei aštuonis tiltus.

Per pirmąjį šių metų mėnesį Estijos geležinkeliais gabenta 528,9 tūkst. tonų krovinių – 34,5 proc. mažiau nei pernai sausį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Krovinių apyvarta sumenko 13,4 proc. iki 52,3 mln. tonų kilometrų. Keleivių traukiniais padaugėjo 5,3 proc. iki 638 tūkst. žmonių. 2024-aisiais krovinių srautai Estijos geležinkeliais sunyko 30,1 proc. iki 7,1 mln. tonų, keleivių – padidėjo 1,6 proc. iki 7,9 milijono.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „EIKA Development“ skelbia, kad naujų butų pardavimai Vilniaus naujo būsto rinkoje išaugo dvigubai, lyginant su pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Bankrutuojanti privati Vilniaus vidurinė mokykla „Varnų sala“ atleidžia visus 40 darbuotojų. Apie tai įmonė pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnyba BNS informavo, kad dėl „Varnų salos“ bankroto darbo neteks 25 mokytojai ir kiti darbuotojai, didžioji dalis jų iki atleidimo – kovo 12-14-osios – dirbs terminuotai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena – kai gyventojai susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, jie gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos.  SOCIALINĖ PAŠALPA. Pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. neviršija 243,1 Eur.

2024 m. pabaigoje, kai D. Trumpas vėl buvo išrinktas JAV prezidentu, finansų rinkose tvyrojo optimizmas. Tikėtasi, kad verslui palanki administracija skatins ekonomikos augimą, o JAV įmonių akcijų kainos toliau kils. Tuo metu euro zonos ekonomikai prognozuotas silpnumas, ypač Vokietijai balansavus ties recesijos riba. Euro ir dolerio kursas beveik pasiekė paritetą, investuotojai perkėlinėjo kapitalą iš Europos į JAV.

Gyventojai nuo antradienio galės prašyti paramos nutolusioms saulės jėgainėms įsigyti – jiems iš viso bus paskirstyta 15 mln. eurų, skelbia Energetikos ministerija. Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, sąlygos įsigyti dalį nutolusios saulės elektrinės šiuo metu yra patrauklios, nes jėgainės yra atpigusios, be to, renkantis elektrinę iš saulės parkų, namų ūkiai nesusiduria su ESO ribojimais, todėl ši priemonė yra puiki alternatyva negavusiems ESO techninių sąlygų.

Siekti neeilinio gyvenimo šanso niekada nėra nei per vėlu, nei per anksti. TV3 žiniasklaidos grupės verslumo šou „Rykliai. Lietuva“ savo jėgas išbandė jauniausi projekto dalyviai, kuriems – vos 17 metų. Moksleiviai Marius ir Kristijonas „rykliams“ pristatė dirbtinio intelekto sistemą, turinčią supaprastinti įdarbinimo procesą. 17-mečiai Marius ir Kristijonas įsitikinę – jie yra verslo ateitis.

Ginklus, jų priedus ar kitas gynybos sistemas valstybės įmonėms ir institucijoms tiekianti Lenkijos bendrovė „Allies“ kuriasi Lietuvoje. Registrų centro duomenimis, „Allies Lietuva“ įkurta Vilniuje, jos vadovu paskirtas Lietuvos pilietis Vladislavas Zapolskis.  „Pagrindinis įmonės tikslas yra saugos sistemų ir priemonių būtent specialiosioms tarnyboms – ugniagesiams, policijai, pasieniečiams ar kariuomenei – pristatymas, taip pat profesionalus konsultavimas“, – BNS sakė V. Zapolskis.

Keturi iš dešimties pensijai antrojoje pakopoje kaupiančių Lietuvos gyventojų būtų linkę išsiimti dalį senatvei sukauptų lėšų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, iki 25 proc. sukauptų lėšų apmokestinant jas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) išsiimtų 41,5 proc., o neišsiimtų – 18,2 proc. kaupiančiųjų respondentų.

E. tollingą – kelių rinkliavos informacinės sistemą – galėtų kurti pati valstybinių kelių valdytoja bendrovė „Via Lietuva“, tuo metu su šį konkursą laimėjusia, bet dėl teisinių ginčų jo įgyvendinti negalėjusia įmone „ProIT“ galėtų išsiskirti taikiai, sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Mirus žmogui, artimieji turi 3 mėnesius, per kuriuos turi kreiptis dėl palikimo. Tą padarius vėliau, gali kilti įvairių teisinių problemų. Tačiau nutinka ir taip, kad palikimo žmonės neatsiima ir keletą metų. Dėl to gali kilti problemų atsiimant pinigus, kuriuos velionis kaupė pensijai. Būtent taip nutiko ir portalo tv3.lt skaitytojai Miglei. Ji mamos neteko prieš 8 metus, bet taip ir neatsiėmė antroje pensijų pakopoje sukauptų mamos pinigų.

Siekiant skatinti lygybę tarp darbuotojų, nepaisant jų amžiaus ir lyties, netrukus įsigalios direktyva, pagal kurią tų pačių ar panašių pareigybių darbuotojų algos negalės skirtis daugiau nei 5 proc. Darbdaviai turės atskleisti vidutinius vyrų ir moterų atlyginimus, o darbuotojai galės reikalauti, kad jiems būtų mokama tiek pat. Kitu atveju darbdaviai mokės ne tik baudas – mažiau uždirbusiems darbuotojams jie dar turės atlyginti ir pajamų skirtumą už visą išdirbtą laiką.

Susisiekimo ministerijai siūlant apmokestinti komercinį transportą papildomuose 2756 kilometrų krašto kelių ruožuose, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko šiems planams išreiškė paramą. Pasak jo, sunkiasvoris transportas turi išlaikyti kelių tinklą, kuris yra pritaikytas jo poreikiams.

Iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuvoje atmetama daugiausia – net 36 procentai – smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) finansavimo prašymų, rodo metų pradžioje Europos Komisijos (EK) paskelbtas tyrimas. Finansuotojų vertinimu, tai lemia žemas SVV finansinis raštingumas – bendrovių atstovams sudėtinga pasirinkti finansuotojus ar net užpildyti prašymus.

Vyriausybė nutarė, kad reikia padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui – nuo 770 iki 980 eurų. Pinigai esą ne tik padėtų finansiškai, bet ir būtų didesnė paskata šeimoms susilaukti vaikų. Tačiau tiek jaunos šeimos, tiek opozicija abejoja, ar tokia suma gali šeimas paskatinti turėti daugiau vaikų, mat šie pinigai tiesiog per menki. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Lietuvos valdžia, o tiksliau – vyriausybė, susizgribo taisyti šalies demografinę padėtį.

Gyventojai, neturintys pakankamai pajamų sumokėti už būsto nuomą, gali kreiptis dėl kompensacijos. Savivaldybės skaičiuoja, kad asmeniui skiria didesnes nei 200 eurų kompensacijas, o šeima gali gauti daugiau nei 500 eurų.

Paprasčiausi kaulai, kuriuos gyventojai perka šuniui ar kitiems augintiniams, parduotuvėje gali kainuoti iki kelių eurų už kilogramą. O geresnės mėsos kilogramas atsieina ir dešimtis eurų. Tačiau ar kada susimąstėte, kiek mokama tiems, kas mėsą tiekia? Pasirodo pusę tonos sveriančią karvę karvę pardavęs ūkininkas gali gauti vos šiek tiek daugiau nei 3,5 euro. Ši suma sukėlė daugelio pasipiktinimą.

Pastaruoju metu Lietuvoje bankrutuoja nemažai maitinimo įstaigų. Vis tik kavinės atleisti darbuotojus, kelti kainas ar nutraukti veiklą yra priverstos ne tik dėl padidinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, bet ir dėl pačių gyventojų bei turistų. Pvz., Vilniuje ir Kaune po 11 metų veiklos užsidarė „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesės“ restoranai. Taip pat 105 darbuotojus atleido bankrutavusios „Sugamour“ ir „Mollusca“ kavinės.

Aplinkos ministras svarsto švelninti dabartinius reikalavimus dėl būsto energetinės klasės. Valdininkai sako, kad dėl planuojamų pakeitimų statybos galėtų atpigti. Tad ar tai reiškia, kad ir bankai švelnins sąlygas gyventojams, norintiems pasiskolinti būstui? Įprastai būstui norintys pasiskolinti gyventojai kiekvieną kartą kreipiasi į skirtingas kredito įstaigas ir vėliau palygina ne tik skolinimosi galimybes, bet ir tai, kokias sąlygas ir reikalavimus nustato bankas.

Nemaža dalis gyventojų daiktų stengiasi nekaupti. Tačiau už jų pardavimą gautais pinigais ne visi gali naudotis, nes pasitaiko, kad bankai užblokuoja sąskaitas ir prašo pagrįsti pinigų kilmę. Patys bankai teisinasi, kad tokiu būdu tik nori pažinti savo klientus ir apsisaugoti nuo sukčiavimo. Vis dėlto gyventojai spėlioja, kad bankai taip siekia juos kontroliuoti. Socialiniame tinkle moteris skundėsi, kad bankas neseniai užblokavo jos turimą sąskaitą.

Vidutinė alga Lietuvoje praėjusiais metais augo dešimtadaliu, arba 130-čia eurų į rankas. Sparčiausiai – net penktadaliu – algos kilo švietimo ir sveikatos priežiūros sektorių darbuotojams, kuriuose daugiausiai dirba vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau, nors atlyginimai kyla sparčiai, kad gyvenimas gerėja pajaučia toli gražu ne visi. Praraja tarp turtingųjų ir skurdžiausių išlieka milžiniška. O moterys kai kuriuose sektoriuose gauna ir 700 eurų mažiau nei vyrai.

Vairuotojų pažymėjimo galiojimą susiejus su medicininės pažymos, policija jau užfiksavo daugiau kaip tūkstantį pažeidėjų, kurie nepaisė naujo reikalavimo. Tuo metu draudimo bendrovės įspėja – jei laiku nepasitikrinsite sveikatos ir padarysite avariją, gali būti, kad draudimo išmokos išvis negausite arba vėliau ją turėsite grąžinti.

Nuo kovo 1-osios keičiasi tarptinklinio ir tarpmiestinio telefono numerių rinkimo tvarka. Tad jei jūsų turimo kontakto telefono numeris prasidės skaičiumi „8“, prisiskambinti negalėsite. Taip pat negalėsite išsiųsti žinutės.

Pensijų fondai griebiasi paskutinio šiaudo – Vyriausybei svarstant leisti žmonėms atsiimti pinigus iš antros pakopos, fondų valdytojai bando Vyriausybę savotiškai papirkti ir perkalbėti nuo šio žingsnio. Mainais siūlo savotišką sandėrį – žmonių pinigus jie investuos ne ten, kur ekonomiškai naudingiausia, o į Lietuvos įmones ir gynybos infrastruktūrą. Valdžia aiškina, kad ir dabar fondų valdytojai laisvai galėjo ir gali investuoti į Lietuvos įmones, tačiau to nedarė.

JAV šimtai meteorologų ir kitų federalinės Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) bandomajam laikotarpiui įdarbintų žmonių sulaukė pranešimų apie atleidimą, paskelbė įstatymų leidėjai ir orų ekspertai. Savo darbo vietas išsaugoję federaliniai darbuotojai pasakojo, kad po pietų buvo atleisti meteorologai, rengiantys svarbiausias vietines prognozes Nacionalinės meteorologijos tarnybos (NWS) biuruose visoje šalyje.

Su diskriminacija Lietuvoje susiduriama gana dažnai. Atskirti jaučiasi ne tik išmaniųjų telefonų ar banko kortelių neturintys gyventojai, moterys ar pensininkai, bet ir jaunuoliai, šeimos ar užsieniečiai, kuriems yra daug sunkiau susirasti juos priimsiančius gyventi būsto nuomotojus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) telekomunikacijų bendrovei „Bitė Lietuva“ už klaidinančią reklamą skyrė 90 tūkst. eurų baudą, pranešė VVTAT.  Tarnybos teigimu, buvo atliktas tyrimas dėl įmonės reklamos, kurioje teigta, kad bendrovės 5G ryšys yra greičiausias Lietuvoje. Tačiau nustatyta, kad naudoti teiginiai klaidino vartotojus bei galėjo paveikti jų sprendimus.