Susisiekimo ministras pripažįsta, kad situacija pasiekė kritinį tašką. Tačiau kartu jis tikina, kad pirmieji pokyčiai turėtų pasimatyti po kelerių metų.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Dar vienas sopulys susijęs su Lietuvos kelių būkle. Ir jūs pats esate užsiminęs apie tai, kad ir savo automobilį sugadinote dėl prastos kelių kokybės. Kaip apskritai vertinate dabartinę kelių būklę ir ar galima tikėtis, kad kažkada tie keliai bus panašesni į Lenkijos?
J. Taminskas: Nereikia ginčytis ar sakyti, kad viskas yra gerai. Iš tikrųjų kelių būklė – subyrėjusi, tai yra faktas.
Ir ši žiema, po 15 metų švelnių žiemų, ta sugrįžusi piktoji žiema parodė, kur mes atėjome. Mes atėjome į tą galutinį tašką, nuo kurio privalome atsispirti.
Kuomet atidarėme pirmadienį jau kelių darbų sezoną Kauno rajone, aš sakiau, kad mano tikslas yra, jog po trejų metų matytųsi pirmi pozityvūs ženklai, kad kelių būklė gerėja.
Aišku, mačiau ir žiniasklaidoje, čia labiau „Facebooke“ galbūt daug tokios ironijos, kaip tai įmanoma padaryti. Kai kurie politikai netgi parašė, kad savo laiku mes skyrėme daug daugiau finansavimo keliams, o dabar su mažesniu finansavimu ruošiamės padaryti daugiau.
Čia yra burtažodžiai ir manipuliavimas skaičiais. Ten tiesiog buvo manipuliuojama skaičiais.
O kaip tai įmanoma padaryti? Tai yra labai paprasta. Pirmiausia, mes turime pradėjusį veikti Kelių fondą, kuris užtikrina tvarų ir kiekvienais metais augantį finansavimą keliams.
Mes atitinkamai startavome su e-tollingo sistemos nupirkimu. Dabar vyksta įdiegimas, bus testavimas, ir nuo kitų metų pradės veikti e-tollingo sistema, kas užtikrins didesnes įplaukas į Kelių fondą.
Mes dėliojame aiškią strategiją, kaip turi būti investuojama į kelius, ir aiškų matymą – peržiūrime visą sistemą, o ne bandome spręsti pavienius taškus.
Mes atitinkamai mažinome biurokratinę naštą ir jau ją sumažinome, kas atpigino kilometro kainą. Mes lygiai taip pat įdiegėme naujas technologijas, kas irgi atpigino kilometro kainą kelių remontui.
Be kita ko, yra dirbama su kelių priežiūra – šiais metais skiriamas rekordinis finansavimas, per 130 mln. eurų kelių priežiūrai, kuriuos investuos į krašto kelius. Virš 2000 km bus sutvarkyta paprastuoju remontu, kas iš esmės pagerins kelių būklę.
Na, ir dėliojame visus kitus mechanizmus, kurie 2027–2028 metais leis dar daugiau pritraukti lėšų į kelius. Taip pat pradėjome taikyti PPP projektus – Zarasų aplinkelis yra pirmasis po 15 metų, nes pirmas buvo Palangos aplinkelis.
Artimiausiu metu planuojame „supakuoti“ tam tikrą kiekį tiltų, viadukų ir kelių į PPP projektus. Tai leis per dvejus–trejus metus iš esmės pagerinti kelių būklę.
Tai yra kompleksinės priemonės, kurios sudarys tam sąlygas.
Na, ir pabaigai labai svarbu paminėti, kad buvome pirmieji, kurie identifikavome priežastį, o ne pasekmes – tai yra perkrautas sunkiasvoris transportas.
Pasirašėme su 25 asociacijomis – savivaldybėmis, verslo įmonėmis, kitomis institucijomis – memorandumą. Sudariau darbo grupę, kuri dirbs dviem kryptimis: praktiniu įgyvendinimu ir teisiniu reguliavimu.
Todėl tai neatsitiks per pusmetį ar metus, tačiau 2028 metais, po trejų gerų metų, jau matysime pirmus teigiamus rezultatus.
Užsiminėte apie vadinamąjį e-tollingą. Šiuo atveju verslo atstovai, logistikos įmonės, tarsi grasina, kad jeigu atsiras ta mokestinė sistema, viskas galiausiai nuguls ant pačių vartotojų, pirkėjų pečių.
Tai reiškia, kad prekės gali pabrangti, bent jau taip sako dalis verslo atstovų. Kaip vertinate tokį pasakymą ir ar matote tų rizikų?
J. Taminskas: Aš tai vertinu kaip manipuliaciją, todėl kad keliai yra visų mūsų turtas, ir mes turime jį saugoti ir prižiūrėti. Jie yra išlaikomi iš mūsų pinigų, t.y. iš biudžeto, mokesčių mokėtojų lėšų.
Ir būtent ta e-tollingo sistema yra teisinga dviem aspektais. Pirma – dėl taršos: kuo daugiau važiuoji, tuo daugiau moki. Reiškia, mažiau važiuoji – mažiau terši.
Antra – kuo daugiau važiuoji, tuo labiau gadini kelius.
Vadinasi, turi atitinkamai ir sumokėti daugiau. Tie pinigai iš e-tolingo yra tikslinės įplaukos į Kelių fondą, o Kelių fondas skirtas tik paprastajam ir kapitaliniam remontui.
Vadinasi, nuo to tik gerės mūsų kelių būklė, o patys žinome, kad investicija į kelius yra investicija ir į ekonomiką.
„Lietuvos kelių“ vadovas: kelių situacija artimiausiu metu tikrai negerės
Per artimiausius penkerius metus kelių situacija šalyje negerės, nes finansavimas sektoriui kol kas išlieka per mažas, sako asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Anot jo, valdžia pastaruoju metu priėmė gerų sprendimų susisiekimo srityje, tačiau pabrėžia, jog apčiuopiamą rezultatą jie duos tik po kurio laiko.
„Iki šiol priimti geri sprendimai – Kelių fondas, e-tollingo programa – jie rezultatus duos po 4-5, o gal net daugiau metų.
Lenkija, kuriai mes dabar visi pavydime, ji sprendimus padarė bei juos pradėjo įgyvendinti prieš daugiau nei 10 metų ir tik dabar mato tų sprendimų vaisius“, – lrt radijui yta sak3s Š. Frolenko.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Via Lietuva“ pasirašė 16,2 mln. eurų (su PVM, be mokesčių – 13,4 mln. eurų) vertės sutartį su Austrijos bendrove „Kapsch TrafficCom“.
Pagal ją, įmonė sistemą įdiegs per aštuonis mėnesius ir taip nuo 2027-ųjų Lietuva taps pirmąja Baltijos šalimi, kuri mokestį už kelių naudojimą rinks per elektroninės rinkliavos sistemą.
Ši sistema veiks „teršėjas moka“ principu ir bus taikoma tik sunkiasvoriam transportui – kelių naudotojai mokamuose valstybinės reikšmės keliuose bus apmokestinami pagal realiai nuvažiuotą atstumą.
Nuo kitų metų iš e-tollingo planuojama surinkti 100 mln. eurų per metus, sekančiais metais – 150 mln. eurų, ateityje šios sumos augtų, šalyje plečiant apmokestinamųjų kelių tinklą.
Konkretų kelių mokesčio mechanizmą turės patvirtinti Europos Komisija (EK).
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
