Apie tai laidoje kalbėjo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys ir lenktynininkas Darius Jonušis.
Eismo pažeidimai pavasarį
Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriate pavasarį?
V. Grašys: Pavasarį kaip ir ištisus metus greičio pažeidimai, leistinas greitis, pasirinktas saugus greitis, yra viena iš pagrindinių problemų. Kadangi Lietuva turi motociklininkų, dviratininkų sezoniškumą, šalies keliuose, miestų gatvėse vis daugiau atsiranda motociklai, dviračiai, mikrojudumo priemonės, kurių žiemos metu nebuvo.
Automobilių vairuotojai pamiršta, kad tokios transporto priemonės dalyvauja eisme, jos yra mažiau matomos, kai kuriais momentais yra šiek tiek judresnės. Šioje vietoje turime problemų.
Mes juokaujame, kad motociklininkus Lietuvos keliuose automobilių vairuotojai pastebi liepos mėnesio pabaigoje, nors jų sezonas faktiškai baigiasi. Šioje vietoje pagarba ir atsakingumas, turbūt, yra tie elementai, kurie sąlygoja saugų dalyvavimą eisme.
Kam tenka atsakomybė?
V. Grašys: Aš sakau, kad šitoje vietoje automobilių vairuotojams reikia to padidinto pastabumo. Dviratininkams, mikrojudumų priemonių, motociklų vairuotojams, reikia to paties supratimo. Svarbu suprasti, kad jie nėra taip ryškiai matomi, jų elgesys turi įtakos visam eismo saugumui.
Prasidėjus motociklininkų sezonui, matant pro tarpus pralekiančią „britvą“ dideliu greičiu, kuri nesirūpina saugumu, turbūt, vairuotojams sukelia mintis, kad neturėtų motociklai ten važiuoti. Iš tikrųjų, lėtai važiuojant, nekeliant pavojaus niekam, pravažiuoti, aplenkti tam tikrą grūstį su motociklu, motoriniu dviračiu galima.
Ką pastebite mūsų keliuose? Visą laiką tos pačios problemos ar atsirado naujų?
D. Jonušis: Kalbant apie „britvininkus“, vis tiek tai yra labai išskirtiniai, vienetiniai atvejai. Turbūt, nereiktų suabsoliutinti to, nes klausantis pokalbio atrodytų, kad čia viena didžiausių problemų. Aš manau, kad motociklininkai, dviratininkai jau daug metų patys save saugo ir ne vieną motociklininką pamatysi mieste stovintį kamštyje kartu su automobiliais, jis net nebando lįsti į tarpą.
Tai rodo, kad kultūra ir šiaip bendruomenė tikrai auga. Vienas ar du klounai, aš atsiprašau už tokį pavadinimą, cirkininkai, kurie patys savęs nesaugo ir bando kažką padaryti „antifizinio“, neturėtų būti pagrindas diskusijose, įstatymų ar bausmių priėmime. Mano nuomone, per paskutinis keletą metų keliuose situacija žmonių, vairuotojų prasme tikrai gerėja.
Žinoma, visko būna ir pasitaiko, bet pakantumas ir atsargumas auga. Mes galime prisiminti, kas buvo prieš 10 metų, kiek būdavo lakstymų, lenkimų per kelkraščio juostą, autobuso stoteles ir panašiai. Mes to nebematome. Ta prasme bendra kultūra tikrai šiai dienai gerėja.
Eismo dalyviai – pėstieji
Kaip yra su pėsčiaisiais, ar situacija blogėja?
V. Grašys: Aš pasakysiu savo asmeninį pastebėjimą. Ar situacija blogėja? Ne, bet iš tikrųjų krenta į akis, kai pėstieji per mažai rodo pagarbos kitiems eismo dalyviams. Vėlgi, kirsdami važiuojamąją dalį ten, kur to daryti negalima, ir tikėdamiesi, kad vairuotojai pamatys, eidami per pėsčiųjų perėją degant leidžiam šviesoforo signalui įnyksta į mobilųjį įrenginį ir visiškai nemato, kas darosi aplinkui. Kartais net išeina degant raudonam, draudžiamam šviesoforo signalui.
Vėlgi, šioje vietoje, aš manau, kad turėtumėme kalbėti apie pagrindinį dalyką – švietimą. Kad vairuotų transporto priemonę, asmuo privalo baigti tam tikrus mokymus, įgyti tam tikras kompetencijas, išlaikyti egzaminą. Kai tu pradedi dalyvauti eisme pėsčiojo statusu, tų taisyklių dažniausiai nežinai.
Tose pačiose mokyklose, kiek bandoma šviesti, policijos saugaus eismo klasėse kalbama apie tai, bet, turbūt, to yra per mažai. Tas pats suaugusiųjų pavyzdys vaikams. Aš ne kartą miniu tuos pavyzdžius, kai tikrai jis užsiprogramuoja ir paaugęs, savarankiškai dalyvaudamas eisme, būdamas pėsčiuoju, tas vaikas elgsis netinkamai. Šioje vietoje, kalbėdami apie saugaus eismo dieną, kalbame ir apie bendrą eismo dalyvių kultūrą.
Tai yra visi elementarūs ir paprasti dalykai: vairuodamas nesinaudok telefonu, segėk saugos diržą, važiuodamas elektrine mikrojudumo priemone, segėk šalmą, eidamas per pėsčiųjų perėją ir degant leidžiam šviesoforo signalui, dairykis ir žiūrėk, ar tikrai tave mato, nešiok atšvaitus tamsiu paros metu, šviesiu paros metu taip pat turėk atšvaitą, nes nežinai, kada grįši namo.
Tai yra bendros sąlygos, kurių absoliuti dauguma eismo dalyvių nori, kad būtų laikomasi. Atsiranda keletas išskirtinių, nedidelis kiekis asmenų, kurie to nepaiso. Šioje vietoje, geriausiu atveju, turbūt, patiria stresą arba traumas. Deja, bet turime žuvusių, ir pėsčiųjų, ir kitų asmenų Lietuvos keliuose.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
