„Lietuva jau ėmėsi tam tikrų priemonių pristabdyti degalų kainų didėjimą. Taip, galima ginčytis, ar tos priemonės yra duodančios didelį efektą ar ne, bet mes puikiai turime suprasti, kad bet kokios priemonės susijusios su mokesčiais antru galu smogia biudžetui ir didina biudžeto deficitą“, – trečiadienį žurnalistams sakė prezidentas, Vilniuje susitikęs su Estijos prezidentu Alaru Karisu.
„Todėl įvertinant tų priemonių mastą reikia įvertinti ir tai, kad konfliktas gali būti ilgesnės trukmės ir todėl radikalūs pokyčiai mokesčių sistemoje gali lemti labai didžiules pinigų sumos netektis ir sukelti tam tikrų fiskalinių problemų“, – teigė jis.
Nausėda: dėl to daugelis šalių nesiima veiksmų
G. Nausėdos teigimu, dėl šios priežasties daugelis šalių nesiima jokių veiksmų, kai kurios, tarp jų ir Lietuva, taiko riboto masto priemones, o kitos taiko itin dideles mokestines lengvatas ir dėl to „patiria didžiulę finansinę įtampą“.
Šalies vadovas pabrėžė, kad ekonominės šios krizės pasekmės gali būti ilgalaikės ir net pasibaigus konfliktui, degalų ir energetinių išteklių rinkoje kurį laiką bus juntama įtampa.
Be to, G. Nausėda pabrėžė tolesnį su šių išteklių plėtojimu susijusių projektų poreikį.
„Mes puikiai matome, kad tokiomis krizinėmis situacijomis atsinaujinančių energijos išteklių gamyba leidžia užtikrinti, kad didelės naftos ir dujų kainos nepersiduos į elektros energijos kainą, – kalbėjo prezidentas. – Tai yra geroji šito reiškinio pusė, kad galima tikėtis, kad bent jau elektros energijos generacija vyks priimtinomis sąlygomis, priimtinomis kainomis ir nemažins mūsų šalių verslo konkurencingumo.“
Estijos prezidentas: svarbiausia užtikrinti laisvą laivybą Hormuzo sąsiauriu
Savo ruožtu Estijos prezidentas akcentavo, jog svarbiausia – išspręsti šią krizę sukėlusį konfliktą ir užtikrinti laisvą laivybą Hormuzo sąsiauriu.
„Turėtume nukreipti savo jėgas tam, kad konfliktas pasibaigtų ir kad laivai galėtų ramiai praplaukti Hormuzo sąsiaurį. Taip kaip Lietuva, taip ir Estijos vyriausybė išreiškė savo pasirengimą ten būti ir padėti išspręsti šį konfliktą“, – spaudos konferencijoje sakė A. Karisas.
Kaip rašė BNS, siekiant kiek atpiginti itin smarkiai dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabrangusį dyzeliną, antradienį Seimas nusprendė dviem mėnesiams sumažinti jo akcizą – tai turėtų maždaug šešiais centais atpiginti šį kurą. Šias pataisas trečiadienį pasirašė prezidentas.
Seimas taip pat praėjusią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti G. Nausėdos siūlymą įvesti kasdienes kainų lubas ir taip kiek sumažinti dėl išaugusias degalų kainas. Pataisos bus svarstomos skubos tvarka, taip pat paprašyta Vyriausybės išvados.
