Lietuvos verslas

Seimas dabartinės Vyriausybės parengtą 2017 metų biudžeto projektą po pirmojo svarstymo grąžino tobulinti Vyriausybei. Antras jo svarstymas turi įvykti iki gruodžio 18-osios, tada Seimas paskirs biudžeto priėmimo datą - dėl to paprastai balsuojama viename iš artimiausių posėdžių. Naujojo premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, tikėtina, kiek pakoreguos projektą - daugiausia pataisų turėtų būti susiję su socialinio modelio įgyvendinimu, jeigu jis būtų atidėtas.

Valdantieji siūlys atšaukti socialiniame modelyje numatytas „Sodros“ įmokų lubas ir valdžios įsipareigojimą kasmet po 1 procentinį punktą mažinti darbdavio įmoką „Sodrai“. Tai BNS patvirtino parlamentinių Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų vadovai socialdemokratas Algirdas Sysas ir „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Daugelis šalies valdininkų iki šiol dirba didžiuliuose kabinetuose, įrengtuose senuose ir brangaus išlaikymo reikalaujančiuose pastatuose. Turto bankui atlikus pirminę Valstybės turto informacinės paieškos sistemos duomenų inventorizaciją nustatyta, kad šiuo metu vienam valstybinės įstaigos darbuotojui apytiksliai tenka apie 50 - 60 kv. m. ploto. Tai yra įprasto 2 kambarių buto dydžio patalpos. Privačiuose biuruose jis yra maždaug keturis kartus mažesnis – 15 kv.

Iš visų 19-os euro zonos centrinių bankų vadovų mažiausiai uždirba Lietuvos centrinio banko vadovas. Vito Vasiliausko metinis atlyginimas yra 83 tūkst. eurų ir sudaro tik maždaug penktadalį sumos, kurią per metus uždirba Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario‘us Draghis - jo metinis užmokestis siekia 386 tūkst. eurų. Daugiausiai euro zonoje uždirba Belgijos, kurios ekonomika yra tik aštunta pagal dydį, centrinio banko vadovas Janas Smetsas - maždaug 480 tūkst.

Kadenciją baigiančios Vyriausybės laikinoji finansų ministrė Rasa Budbergytė mano, kad Europos Komisija naująjį Lietuvos socialinį modelį gali „traktuoti kaip struktūrinę reformą“. Kitu atveju, pasak jos, šalies ekonomika patirtų smūgį, sumenktų Europos Sąjungos (ES) investicijos, nors R.Budbergytė sako nelabai tikinti tokiu scenarijumi.

Pridėtinės verstės mokesčio (PVM) surinkimas Lietuvoje kelia nerimą, sako laikinoji finansų ministrė. Rasos Budbergytės teigimu, reikia dar gerokai padirbėti, gerinant mokesčių administravimą. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas sako, PVM planas nevykdomas jau šešerius metus, todėl reikia struktūrinės mokesčių reformos. „Didžiausia problema yra PVM surinkimas“, - pareiškė ji trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, pristatydama kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Buvęs krepšininkas Arvydas Macijauskas, investuojantis į nekilnojamąjį turtą, Vilniaus senamiestyje ketina statyti viešbutį. Jis turėtų įsikurti buvusiame Higienos instituto pastate Etmonų gatvėje, šalia „Lėlės“ ir Jaunimo teatrų. A.Macijauskas BNS teigia, kad viešbutis bus šeimos verslas. „Mes svarstome tai turėti kaip šeimos verslą“, - BNS sakė A.Macijauskas, paklaustas, ar planuojama sudaryti sutartį su kuriuo nors tarptautiniu viešbučių tinklu.

Maskvos konditerijos fabrikas „Krasnyj Oktiabr“ bylinėjasi su koncerno „Achemos grupė“ valdoma Šiaulių šokolado ir saldainių gamintoja „Naujoji Rūta“ dėl saldainių, kuriuos Lietuvos fabrikas gamina Vokietijos rinkai, pakuotės dizaino. Vilniaus apygardos teismas lapkričio 18 dieną Maskvos fabriko prašymu laikinai uždraudė „Naujajai Rūtai“ žymėti šokoladinius saldainius taip pat, kaip ir Maskvos fabriko saldainiai „Miška kosolapyj“ (liet.

Sostinės Kalvarijų turguje pienu bei pieno produktais prekiaujantys pardavėjai tikina, kad smulkių ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių produkcija turguose kol kas nebrangs. „Produktų kaina turguje – lemiamas pirkėjų pasirinkimo veiksnys. Priešingai negu įprastose parduotuvėse, turguje dėl kainos galima derėtis. Todėl pirkėjai tikisi, kad turguje jie įsigis ir kokybišką, ir pigesnį produktą. To paties tikimasi ir perkant pieno produktus.

Per pastarąjį dešimtmetį investuotojai patyrė ne vieną iššūkį ‒ pasaulinė finansų sektoriaus krizė, Graikijos skolų krizė, nerimas dėl Kinijos kaistančios nekilnojamo turto rinkos ir galiausiai šiemet garsiai nuskambėjęs „Brexit“ bei ne visiems laukti JAV prezidento rinkimų rezultatai. Pastarieji įvykiai lėmė didelius akcijų rinkų svyravimus bei neretai skatino investuotojus staigiai pasitraukti iš akcijų rinkų.

JAV turi gilias protekcionizmo tradicijas. Nuo pirmojo iždo sekretoriaus Aleksanderio Hamiltono iki Abraomo Linkolno ir net Ronaldo Reigano – vidaus rinkos apsaugojimas nuo išorės konkurencijos JAV niekada nebuvo tabu. Todėl nenuostabu, kad JAV šiandien turi gerokai mažiau laisvos prekybos susitarimų nei ES.

Įmonės beveik du mėnesius pluša ir deklaruoja važtaračius el. mokesčių sistemoje (i.MAS) – projekte, milijonus jau kainavusiam ir valstybei, ir verslui. Logistikos specialistai dėsto argumentus, kad ši sistema sukurta neturint supratimo apie transporto procesą ir tik laiko klausimas, kada ją teks iš esmės keisti. VMI anksčiau tikino, kad klaidos yra taisomos.  „Nuo šiol mes turime gauti leidimą kroviniui judėti.

Atidaryti elektroninę parduotuvę tampa vis paprasčiau: nebereikia ilgų ir sudėtingų procesų, samdyti brangiai kainuojančių programuotojų ar derėtis su bankais dėl apmokėjimo būdų. Visa tai galima atlikti vos per dieną. Pasakysite, kad tai neįmanoma? Štai jums įrodymas, kaip tai galima padaryti: 1. Internetinio adreso registravimas Jeigu jau turite idėją kuo prekiauti ir turite produktus, tuomet sugalvokite pavadinimą, kuriuo turėtų vadintis jūsų elektroninė parduotuvė.

Štai jau turime naująjį premjerą, greitai bus suformuota ir naujoji vyriausybė. Bus patvirtinta Vyriausybės programa, o vėliau – ir detalus jos įgyvendinimo planas. Tai – kertiniai dokumentai, kuriais koaliciją sudarę politikai suformuluoja užduotis visose administravimo institucijose dirbantiems tarnautojams. Tik tada, parengus priemonių planą, paaiškės konkretūs ateinančiųjų ketverių metų valdžios sprendimai.

Didžiosios Britanijos namų ūkių turtas 2016 metais sumažėjo 1,5 trln. JAV dolerių (1,4 trln. eurų) ir tai lėmė svaro kurso kritimas po „Brexit“ referendumo, pareiškė antras didžiausias Šveicarijos bankas „Credit Suisse“. Vadinamojo dolerinio milijonieriaus statuso šiemet neteko 406 tūkst. britų, pažymėjo bankas savo naujausioje Pasaulio turto ataskaitoje (angl.

Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis sako, jog Darbo kodekso įsigaliojimas gali būti atidėtas pusei metų, nes reikia pasiruošti jo įgyvendinimui. Anot jo, nuo to priklausys ir kitų metų biudžeto projekto pataisos. Darbo kodekso pakeitimai, pasak Seimo pirmininko, galėtų būti priimti dar šioje Seimo sesijoje arba iki kitų metų balandžio. „Tikėtina, kad turėsime Darbo kodeksą įgyvendinimą nukelti, kad galėtume pasiruošti jo įgyvendinimui. (...) Yra įvairios datos.

  Vilniaus valdžia per teismą ketina reikalauti, kad šilumos energiją tiekianti „Vilniaus energija“ grąžintų dalį lėšų - 190 tūkst. eurų - už šildymą, kai ji pirko biokurą kur kas brangiau nei rinkoje.   Miesto taryba dėl to spręs trečiadienį. Pasak savivaldybės, ieškinio suma sieks 190 tūkst. eurų, į teismą žada kreiptis 20 įstaigų, prie jo kviečiamos prisijungti ir privačios bendrovės.

Lietuvą vis dar drasko nesustabdomi emigracijos mastai. Pagrindinis ginklas kovoje – didesni atlyginimai. Tai siūlo ir darbdaviai mainais į Darko kodeksą. Tačiau, mažinant darbo apmokestinimą neatmetama, kad gali didėti kiti mokesčiai. „Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, net jei ir kiti mokesčiai augtų, reikėtų mažinti darbo apmokestinimą – taip gyventojai matytų, kad uždirba daugiau.

Viena didžiausių problemų Lietuvos ekonomikoje – šešėlis. VMI duomenimis, kasmet milijardas eurų palieka Lietuvą, nors turėtų kaip mokesčiai sukapsėti į bendrą valstybės biudžetą. Šešėlinės schemos, anot ekspertų, slypi pirkimuose per tarpininkus. „Verslas 2017“ konferencijoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktorius, Vidaus tarnybos generolas Kęstutis Jucevičius kalbėjo, kad naudojamos schemos iš esmės gal ir nėra kriminalas, tačiau faktas tas, kad taip nuslepiami pinigai.

Latvijos nacionalinė oro bendrovė „Air Baltic“ dėl nežinomų priežasčių atšaukė antradienio skrydį iš Vilniaus į Stokholmą, o štai Vokietijos „Lufthansa“ dėl įmonės pilotų streiko atšaukė trečiadienio skrydį į Frankfurtą prie Maino. Tris Lietuvos oro uostus valdančios bendrovės Lietuvos oro uostai Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė BNS sakė, kad „Air Baltic“ skrydį atšaukė nepaaiškinusi priežasčių. Su „Air Baltic“ atstovais BNS antradienį susisiekti nepavyko.

Konkurencijos taryba pirmadienį pranešė įtarianti statybų bendroves karteliniu susitarimu dalyvaujant viešajame statybų ir įrengimo darbų konkurse. Aiškėja, kad bendrovės dalyvavo europinėmis lėšomis finansuotos kaimo turizmo sodybos projekte, o po kurio laiko konkursą nugalėjusios įmonės vadovu tapo pats paramos gavėjas ir sodybos savininkas. Konkurencijos taryba pranešė praėjusį penktadienį baigusi tyrimą dėl bendrovių „Elmis“, „Ledevila“ ir „Vortex Capital“, kurios galėjo riboti konkurenciją.

Europos Komisijos (EK) Jungtinis tyrimų centras linksta prie išvados, kad Baltijos šalių elektros energetikos sistemas su Vakarų Europa reikėtų sinchronizuoti per Lenkiją, statant antrą elektros jungtį „LitPol Link“, sako energetikos viceministras.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad valstybei reikia plataus nacionalinio susitarimo dėl svarbiausių šalies problemų sprendimų, kurį turėtų pasirašyti visos parlamentinės partijos ir svarbiausios verslo bendruomenės.

Donaldo Trumpo išrinkimas į JAV prezidentus ir darbo našumo atotrūkis nuo atlyginimų – raktiniai žodžiai lydėję aptariant galimas grėsmes Lietuvai ir kokiu keliu jai tektų žengti. „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2017” keturi Lietuvos ekonomistai pateikė savo versijas ,kur slypi problemos ir kaip jas riekėtų spręsti Vyriausybei ir verslui.

SEB grupės ekonomistai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigia, kad netikėtas „Brexit“ referendumo rezultatas ir Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu didelės neigiamos įtakos didžiausių pasaulio šalių ekonomikai bent kol kas nepadarė.

Dujų kainos buitiniams vartotojams pirmąjį 2017-ųjų pusmetį neturėtų keistis. Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ valdoma dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ kitąmet neketina keisti tarifų vartotojams. Bendrovė pranešė, kad Kainų komisijai siūlo nustatyti gyventojams tokias pat dujų kainas, kaip ir antrąjį šių metų pusmetį.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ yra finansiškai pajėgi, be to, jai gali padėti jos akcininkė, tad teismo sprendimas areštuoti beveik 20 mln. eurų įmonės lėšų neturėtų sutrikdyti šilumos tiekimo sostinėje, mano Vilniaus vicemeras. Valdas Benkunskas bei Kainų komisijos pirmininkė sako, kad įmonės akcininkė „Veolia“ galėtų padėti jai finansiškai, jei tokios pagalbos reikėtų.

Didžiuosiuose prekybos centruose jau beveik mėnuo brangsta pienas ir pieno produktai. Prekybininkai skaičiuoja, kad vidutiniškai šie produktai brango 10-14 procentų. Dėl pakilusių kainų kai kurių pieno produktų pardavimas sumažėjo, tačiau didelių pokyčių prekybos tinklai nepastebi, rašo „Lietuvos žinios“. „Pabrango pieno žaliava, pakilo pieno supirkimo kaina, ir automatiškai didėjo gamybos sąnaudos.

Vasaros pradžioje į Lietuvos rinką žengęs prekybos tinklas „Lidl“ tikrai sudrumstė vandenis. Baigiantis šiems metams, baigiasi ir pirmasis plėtros etapas. Tačiau „Lidl“ atstovai skelbia, tai tikrai ne pabaiga – parduotuvių daugės, o asortimente atsiras net kengūrienos.  Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 21 „Lidl“ parduotuvė, o artėjant šventiniui laikotarpiui, bendrovė atidarys 22-ąją parduotuvę – Panevėžyje. Kitąmet prekybos tinklas planuoja tolesnę plėtrą.

  Dėl didelio mokesčių mokėtojų srauto pirmadienį stringa nauja 3,4 mln. eurų vertės išmaniosios mokesčių sistema. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kartu su sistemos kūrėja „Atea“ ieško sprendimų, kad sistema veiktų greičiau. Pirmadienis yra paskutinė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitų-faktūrų duomenų pateikimo diena, todėl sistema naudojasi kur kas daugiau nei įprasta įmonių. „Dalis įmonių sąskaitų-faktūrų registrus nusprendė teikti paskutinėmis dienomis.

Valstybė atlygins beveik 0,4 mln. eurų žalą bankrutavusiai nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Prostinvest“ už nepavykusį daugiabučio projektą Vilniaus Žirmūnų mikrorajone. Finansų ministerija iš valstybės pasiskolintų lėšų siūlo skirti Vyriausybės kanceliarijai 367,2 tūkst. eurų priteistoms bylinėjimosi išlaidoms padengti. Dar apie 163 tūkst. eurų šių išlaidų turi sumokėti Vilniaus savivaldybė.

  Europinės geležinkelio vėžės projektui „Rail Baltica“ Lietuvoje skirta dar 180 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Bendra Baltijos valstybių įmonė „RB Rail“ su Europos Komisijos (EK) Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) pasirašė dotacijų sutartį dėl 191 mln. eurų paramos, iš kurios 180 mln.

Mokesčių reforma, naujas Darbo kodeksas ir dėmesys regionų plėtrai pagyvintų Lietuvos ekonomiką bei skatintų investicijas, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis siūlo neatidėti Darbo kodekso ir viso naujojo socialinio modelio įsigaliojimo. „Turbūt tai galėtų būti mokesčių reforma, įtraukiant vieną labai svarbų elementą, tai yra nulinį procentą reinvestuotam pelnui - tai nepaprastai svarbu, mano akimis. To paties Darbo kodekso įgyvendinimas - jo taisymas eigoje ir žiūrėjimas, kaip jis veikia.

Prokurorai kol kas netirs Vilniaus savivaldybės informacijos apie galimą kai kurių sostinės nekilnojamojo turto vystytojų piktnaudžiavimą, informacija perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai (VTPSI) ir Valstybinei Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT). Savivaldybė į Generalinę prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą kreipėsi praėjusios savaitės pradžioje.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiks su naujuoju Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu aptarti artimiausių darbų. Pasak prezidentės patarėjo Mindaugo Lingės, valstybės vadovė su parlamento vadovu kalbės apie 2017 metų biudžeto projektą, kokius pakeitimus reikėtų padaryti vasarą priimtame Darbo kodekse. „Tai pirmasis naujai išrinkto Seimo pirmininko ir prezidentės oficialus susitikimas.

Naujajai valdžiai ketinant reformuoti pensijų sistemą, nebeskiriant lėšų iš „Sodros“ privatiems pensijų fondams ir „Sodros“ skolą perkeliant į valstybės biudžetą, ekspertai nevienareikšmiškai vertina šias reformas. Kol vieni sveikina iniciatyvą spręsti įsisenėjusias problemas, kiti sako, kad šitokios permainos prives prie žmonių nusivylimo valdžia ir investuotojų nusigręžimo nuo Lietuvos. DNB banko vyr.

Nors iki Kalėdų dar daugiau nei mėnuo, prekybos centruose jau galima įsigyti kuo įvairiausių šventinių daiktų. Nuo papuošimų, žaisliukų iki didelių dovanų. Prekybininkai pastebi, kad jau lapkritį prasidedantis šventinis bumas pritraukia vis daugiau klientų. Pirkėjai spėjo priprasti, kad Kalėdoms galima pasiruošti anksčiau ir naudojasi proga išvengti eilių. „Žmonės dovanų ir papuošimo pradėjo ieškoti šiek tiek anksčiau. Praktiškai nuo tada, kai pasiūlėme.

Šeštadienio rytą trumpam buvo sutrikęs mokėjimas banko SEB mokėjimo kortelėmis. Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo teigimu, atsiskaitymas buvo sutrikęs maždaug pusvalandžiui. „Tenka apgailestauti, kad tuo metu klientai, aišku, negalėjo naudoti banko paslaugomis – išsigryninti pinigų ar atlikti mokėjimus kortelėmis“, – sakė jis LRT radijui.

Pažiūrėjus į šias nuotraukas atrodo, kad lietuviai supanašėjo su amerikiečiais, kurie garsėja, kad yra tiesiog išprotėję dėl pirkinių. Taip, lietuviai nepanašūs į lietuvius. Bent jau šį šeštadienį, kai vyksta išpardavimų akcija „Jamam“. Visos parduotuvės „Akropoliuose“ šeštadienį duris atvers 8 val. ryto ir veiks iki 22 val. vakaro, o „Maxima XXX“ parduotuvės iki 24 val. Pasak D.Šiekštelytės-Batutienės, dvi papildomos parduotuvių darbo valandos ryte leidžia pirkėjams patogiau planuotis laiką.

Akylesni pirkėjai jau pastebi parduotuvių lentynose padidėjusias pieno produktų kainas: sviesto, varškės, sūrio ir jogurto. Vidutiniškai pieno produktai jau pabrango dešimtadaliu, tačiau ar kainos į viršų nekops dar labiau? Ženklų apie pieno brangimą prekybininkai sako sulaukę jau rugsėjį, tačiau kainos tąkart nebuvo didinamos. Kai kurie pieno produktai pradėjo brangti prieš porą savaičių. Prekybininkai tikina jau dabar iš visų tiekėjų sulaukę prašymų branginti produkciją.

Naujienų portalas tv3.lt ir žurnalas TOP 500 pristato išskirtinį projektą - Lietuvos turtingiausiųjų žmonių sąrašą. Jį pradedame nuo daugiausiai turto susikrovusių ir didžiausius verslus turinčių lietuvių dvidešimtuko. Pažvelgę į pirmąjį sąrašą dvidešimtuką pamatytume įvairių verslo šakų atstovus - nuo žemės ūkio ar nekilnojamojo turto iki mažmeninės prekybos.

Naujienų portalas tv3.lt kartu su žurnalu TOP500 skelbia ne tik turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, bet ir Lietuvos multimilijonierių turtų paveldėtojus.  Šeimų verslo tradicija pasaulyje skaičiuojama dešimtmečiais, o kai kur net šimtmečiais. Tačiau Lietuvoje, kuri gyvena tik 25–uosius laisvės metus, ši tradicija – visiška naujovė. Atžalos, kurios galbūt nebūtų pasukusios į verslą, šiandien skaičiuojama milijonus vien už turimas akcijas.

Klaipėdos jūrų uostas pagal konteinerių krovos apimtis šiemet išlaiko lyderio pozicijas tarp Baltijos šalių uostų. Šių metų sausį-spalį Klaipėdos uoste perkrauta 366,7 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) - 12,8 proc. daugiau nei 2015 metų tą patį laikotarpį (325 tūkst. TEU), pranešė uosto direkcija. Rygos uoste TEU krova per metus ūgtelėjo 6,5 proc. iki 314,3 tūkst., Talino - smuko 4,9 proc. iki 167,8 tūkst., Liepojos - sumažėjo 35,6 proc. iki 1937 vienetų.

Vilniaus degalinėse šią savaitę mažėjo benzino ir dyzelino kainos, tačiau brango dujos. Benzino kaina „Lukoil“ tinkle per savaitę sumažėjo 1 centu iki 1,097 euro, „Statoil“ - 1,7 cento iki 1,099 euro, o „Orlen“ - 1 centu iki 1,106 euro. Dyzelino kaina „Lukoil“ degalinėse smuko 1 centu iki 0,997 euro, „Statoil“ tinkle - 1,7 cento iki 0,999 euro, o „Orlen“ - 1 centu iki 1,006 euro.

Seimo valdyba penktadienį priėmė sprendimą parlamento maitinimo įstaigose nebeprekiauti alkoholiu, bet oficialiuose priėmimuose jis bus leidžiamas. „Seimo restorane nebebus alkoholio, jo nevartojame ir juo neprekiaujame, toks sprendimas. Manome, kad Seimas – ne ta vieta, kur turėtų būti geriamas alkoholis, aš jau nekalbu apie stiprųjį, bet nei silpnesnio, nei stipresnio nebebus, jokio“, – po Seimo valdybos posėdžio žurnalistams sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė.

Lietuvoje į regionų infrastruktūrą investuojama, nevertinant, ar ateityje kus kam ja naudotis, mano Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Jo teigimu, prieš investuojant, reikėtų įvertinti ekonominę naudą, ko nedarė ankstesnė valdžia ir vargu ar darys naujoji. „Žmonių (regionuose - BNS) nebelieka, ten kas lieka - iš esmės pensininkai ir iš pašalpų gyvenantys asmenys (...) ir iš dalies viešajame sektoriuje dirbantys žmonės, savivaldybėse ir panašiai.

Darbdaviai skundžiasi, kad jaunimas šiais laikais turi per didelius lūkesčius ir vos tik baigę universitetus nori visko iš karto: nuostabios algos, aukštų pareigų, žinių, pripažinimo. Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalyse Ilona Lepp, 11 metų dirbusi Rusijoje, pasakė, kad tuo lietuvių jaunimas ir skiriasi nuo rusų – anie esą yra pasirengę dirbti sunkiai, ir jų lūkesčiai atitinka kvalifikaciją. „Aš dirbau Estijoje, Kazachstane, 11 metų dirbau Rusijoje.

Jei bus įgyvendinti naujųjų valdančiųjų valstiečių ir žaliųjų priešrinkiminiai pažadai – draudimas gali dar labiau pabrangti. Vyriausybės programos projekte rašoma, kad Lietuvoje turi būti įvesti pajamų mokesčiai draudimo sektoriuje, kokius turi daugelis ES valstybių. Kokius tiksliai mokesčius numato, būsimasis premjeras dar neatskleidžia.   „Pažiūrės visi būsimi ministrai, kabinetas kaip visuma į visas priemones, kas susiję su mokestinės aplinkos keitimu.

Seimui pateiktas kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis prakalbo apie idėją kviesti gyventojus savanoriškai legalizuoti „šėšėlyje“ sukauptą turtą. Tačiau jis pabrėžia, kad apie šiuos planus dar tik diskutuojama. „Tai tik diskusija - dėl savanoriško pasitraukimo iš „šešėlio“, - ketvirtadienį Seimo konservatorių frakcijoje pareiškė S.Skvernelis.