Ligoninės, įkalinimo įstaigos, oro uostas, intensyvios Vilniaus gatvės. Šiose vietose per visą Lietuvą dabar išsibarstę kiek daugiau nei 600 veikiančių taksofonų, iš kurių vien Vilniuje yra 75. 527 iš jų aptarnauja „Telia Lietuva“, dar iki šimto taksofonų, esančių įkalinimo įstaigose, yra kitų bendrovių atsakomybėje. Tokie skaičiai – kone du kartus mažesni nei prieš ketverius metus, kai Lietuvoje veikė 1171 taksofonas.
„Šios paslaugos teikimas jau daugiau nei dešimtmetį yra nuostolingas, tačiau kol kas esame įpareigoti išlaikyti taksofonus pagal galiojantį Elektroninių ryšių įstatymą. Vienas iš svarbiausių argumentų, kodėl neskubama visiškai atsisakyti taksofonų prievolės, yra galimybė paskambinti jais bendrosios pagalbos telefonu 112.
Visgi, mūsų statistika rodo, kad skambučiai iš taksofonų pagalbos numeriu 112 per metus yra tik pavieniai. Be to, iš taksofonų skambučių neįmanoma identifikuoti, todėl dažnai pasitaiko melagingų pranešimų, kurie trikdo BPC darbą“, – aiškino „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.
Jo teigimu, net šeštadalis taksofonų yra visiškai nenaudojami – jais per metus nebuvo atliktas nė vienas skambutis, išskyrus techninius skambučius, kuriais kontroliuojamas taksofono veikimas. Iš daugiau kaip 200 taksofonų 2018 metais buvo atlikta tik nuo 1 iki 10 skambučių.
„Bendrai taksofonais atliktų skambučių vidutinė trukmė siekia vos 52 sekundes. Net jei kalbame apie pagalbos skambučius, BPC yra informavęs, kad pranešti būtiną informaciją reikalinga bent 1 minutės pokalbio trukmė“, – pažymėjo A. Stasiulaitis.
Nuteistieji nespjauna
Kaip tv3.lt teigė Ryšių reguliavimo tarnybos Tarptautinių ryšių ir visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Ribinskienė, 2017 m. atliktas tyrimas parodė, kad taksofonais naudojasi mažiau nei 1 proc. žmonių.
„Pagrindinė nesinaudojimo taksofonais priežastis – galimybė paslaugas, analogiškas paslaugoms, teikiamoms taksofonu, gauti kitais būdais. Įvertinusi šiuo argumentus, tarnyba nustatė, jog nuo 2018 m. gegužės mėnesio „Telia Lietuva“ privalo užtikrinti, kad taksofonų ar kitų viešai prieinamų viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo vietų Lietuvoje būtų ne mažiau nei 527“, – pažymėjo G. Ribinskienė.
Pasak pašnekovės, prieš kelerius metus daugiausia buvo skambinama iš taksofonų, kurie veikė kalėjimuose, tardymo izoliatoriuose bei pataisos namuose.
Nors specialias korteles, su kuriomis galima skambinti iš taksofonų, ne visi jaunesnės kartos gyventojai prisimena, bet, pasirodo, jos tebeegzistuoja. A. Stasiulaitis sako, kad jas ir šiandien galima įsigyti spaudos kioskuose, pašte, maisto prekių parduotuvėse.
„Tačiau pasibaigus dabar turimoms kortelėms, dabartinius taksofonus gali tekti perdaryti ar pakeisti, nes tokių kortelių gamintojų pasaulyje jau nebeliko. Tai būtų didelė ir labai brangi investicija, tačiau tikimės, kad kortelių dar kuriam laikus užteks, kol bus prievolė išlaikyti taksofonus“, – vylėsi „Telia Lietuva“ atstovas.
Vilties, kad taksofonų perdaryti gali ir neprireikti, įmonei suteikia ir praėjusių metų gruodį Europos Komisijos patvirtintas elektroninių ryšių kodeksas. Jame universaliąja paslauga įvardinta plačiajuostė interneto prieigos paslauga, o ne taksofonai.
Valstybės narės šias nuostatas į nacionalinę teisę turės perkelti iki 2020 m. pabaigos. Tada ir bus įvertintas poreikis dėl taksofonų egzistavimo.
