Apie tai susimąsto ne visi: paskolos punktas kainuoja tūkstančius

Nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje nesiskundžiant pirkėjų trūkumu, didelė dalis apie nuosavą pastogę svajojančių lietuvių priversti imti būsto paskolą. O vienas svarbiausių klausimų, į kurį tuomet jie privalo atsakyti, yra susijęs su palūkanomis: rinktis fiksuotas ar kintamas? Nuo to, kokį sprendimą priimsite, galite išlošti ar prarasti tūkstančius eurų.

Anot Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto Virgilijaus Rutkausko, šiuo metu 98 proc. naujų būsto paskolų yra išduodamos su kintamomis palūkanomis, t.y tokiomis, kurių palūkanų normos fiksuotos iki 1 metų. To priežastis – didžiulis skirtumas tarp abiejų palūkanų dydžių.

Štai 2018 m. pabaigoje kintamų palūkanų norma Lietuvoje sudarė 2,3 proc., fiksuotų – net 5 proc.

„Didžiausias fiksuotų palūkanų normų privalumas yra savotiškas apsidraudimas nuo galimų palūkanų normų svyravimų ateityje. Įprasta, kad draudimo paslaugos kainuoja, taigi skirtumas tarp trumpalaikių ir ilgalaikių palūkanų normų neturėtų stebinti“, – aiškina V. Rutkauskas.

Jo teigimu, imantieji būsto paskolas turėtų įvertinti, kad jos reiškia ilgalaikį įsipareigojimą, o neapibrėžtumas dėl situacijos ekonomikoje per tokį laikotarpį yra labai didelis. Būtent šį neapibrėžtumą fiksuotos, o kartu ir didesnės, palūkanų normos sumažina.

„Pačios įmokos paskolos gavimo metu bus didesnės. Bet ilguoju laikotarpiu, tarpbankinėms palūkanų normoms ėmus sparčiau didėti, periodinės įmokos už paskolą gali tapti mažesnėmis negu tuo metu esančios kintamos palūkanų normos“, – apie tai, ką paskolas pasiėmusiųjų piniginėms gali reikšti fiksuotos palūkanos, aiškina V.Rutkauskas.

Be to, anot SEB banko valdybos nario Vaido Žagūnio, renkantis palūkanų rūšį svarbu atsižvelgti ir į asmens finansinę padėtį, įvertinti, kaip jam gali atsiliepti palūkanų didėjimas ateityje, ar jis turi imtis papildomų apsaugos priemonių.

REKLAMA

„Fiksuotąsias palūkanas vertėtų rinktis tiems asmenims, kurie paskolos įmokoms turi skirti didelę savo pajamų dalį ir nesitiki pajamų augimo ateityje, taip pat tiems asmenims, kurių pajamos nepastovios, kurie neturi santaupų ar turi kitų finansinių įsipareigojimų“, – teigia V. Žagūnis.

Dvidešimčiai metų neužfiksuos

Tiesa, net ir pasiryžusieji didesnes, fiksuotas palūkanas mokėti visą paskolos laikotarpį, ne visada turės tokią galimybę. Štai SEB bankas fiksuotas palūkanas siūlo tik ne ilgesnei nei dešimties metų trukmės paskolai.

„2017 m. įsigaliojusiame su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme buvo perkelta Europos direktyva. Nors pačioje direktyvoje nėra apibrėžta, kas yra fiksuotosios palūkanos, tačiau įstatymo leidėjas Lietuvoje nustatė, kad fiksuotosios palūkanos yra tik tos, kurios nekinta visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį.

Po šio įstatymo įsigaliojimo fiksuotąją kredito palūkanų normą SEB banke klientai gali rinktis tuomet, jei kredito sutartis pasirašoma ne ilgesniam negu dešimties metų laikotarpiui. Kitaip tariant, jeigu klientas būsto paskolą ima 10 metų laikotarpiui, palūkanos gali būti fiksuojamos dešimčiai metų, jei būsto paskolą ima 5 metų laikotarpiui, atitinkamai palūkanos gali fiksuojamos penkeriems metams“, – sprendimą komentavo V. Žagūnis.

Tiesa, jis pridūrė, kad dešimties metų neviršijančių būsto paskolų SEB banke išduodama nedaug – mažiau negu dešimtadalis.

Vidutinis naujai suteikiamų būsto paskolų terminas šiuo metu yra 23 metai.

Kaip pastebi finansinių konsultacijų bendrovės „M Capital“ konsultantė Jelena Šulžickienė, oficialiai šiuo metu fiksuotomis palūkanomis galima vadinti tik tokias, kurios nekis visą paskolos sutarties laikotarpį, todėl būsto kreditavimo atveju tokių pasirinkimų itin reta.

„Tiesiog skolinantis būstui, sutarties terminas dažniausiai yra 20 ar 30 metų. Tokiam laikotarpiui vertindami palūkanų augimo riziką, bankai arba nesiūlo fiksuotų palūkanų, arba jų dydis būna nekonkurencingas kintamoms, nebent paskolos laikotarpį pasirinkus tikrai trumpą.

REKLAMA

Iš kitos pusės, palūkanas kintančias tarkim, kas 5 metus, bankai gali suteikti jas pervadinę į ilgalaikes kintamas palūkanas. Bet kokiu atveju, pasirinkimas fiksuoti palūkanas ilgesniam ar visam paskolos laikotarpiui reiškia, kad kreditą išduodanti įstaiga vertins savo ateities riziką ir todėl palūkanų norma bus aukštesnė. Tokio fiksavimo privalumas – saugumas, kad paskolos įmokos nekis“,  – aiškina J. Šulžickienė.

Persigalvojimas kainuoja

Vis dėlto, jeigu paskolą fiksuotomis palūkanomis paėmęs žmogus vėliau dėl to gailisi, teoriškai jis gali jas pakeisti į kintamąsias. Tačiau tai jam kainuos. Anot V. Žagūnio, SEB banke jam tai kainuotų 1,5 proc. dydžio kredito likučio, jeigu iki paskolos pabaigos likę iki 5 metų. Jeigu metų daugiau, tuomet mokestis siekia apie 3 proc. kredito likučio. Bet kuriuo atveju, mokestis negali būti mažesnis nei 250 eurų.


Rašyti komentarą...
B
Bankai
2019-03-28 07:15:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kisa fiksuotas palukanas, nes is ju uzdirba papildomai
Atsakyti
-1

p
palukana
2021-01-20 01:37:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
dziaukis, kad tik yra galimybe paimti fixuotas mulki tu
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų