Lietuvos verslas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. Sutaupyti pavyko nepaisant to, kad nuslūgus 2008 metų ekonominei ir finansų krizei Lietuvos namų ūkiai sudėtingiems laikams akivaizdžiai nesiruošė.

Kauno Laisvosios ekonominės zonos vadovas Vytautas Petružis sako, kad Kaune statomoje atliekų deginimoje jėgainėje šiukšlėmis bus atsikratoma švariau, nei jas kaupiant sąvartynuose. „Išrūšiuotų atliekų deginimo projektas šiuo metu yra statybų stadijoje, mes jo nebijome, nes visų pirma, tai yra suomiška technogija.

2016 metų pabaigoje bankas „Swedbank“ pirmasis Lietuvoje pristatė naują atsiskaitymų technologiją – bekontaktes mokėjimų korteles. Atsiskaitant už mažiau nei 25 eurų sumą, tokią kortelę pakanka tik priglausti prie kortelių skaitytuvo, neįvedant PIN kodo. AB „Swedbank“ atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus teigimu, tokie greitesni atsiskaitymai prekybos vietose padeda mažinti eiles, o prekybininkams leidžia padidinti klientų srautų pralaidumą.

Valdžia ieško būdų, kaip pensijų bei investicijų fondus, draudimo įmones priversti investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje. Du Seimo komitetai rugsėjo pabaigoje aiškinsis, kaip Lietuvai susigrąžinti „emigravusias“ šių fondų lėšas. Parlamentiniai Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai bus supažindinti su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei „Kurk Lietuvos“ tyrimais – jų metu suskaičiuota, kad tik penktadalis iš 6 mlrd. eurų fondų ir draudimo įmonių turto investuojama Lietuvoje.

Per ketverius metus dėl mokesčio lengvatos į Lietuvą pritraukta 24,4 mln. eurų užsienio filmų gamintojų investicijų, suskaičiavo Belgijos konsultacijų įmonės specialistai. Iš viso mokestine lengvata pasinaudojo 68 filmų gamintojai, iš jų 23 – užsienio kompanijų filmai.

Praėjus lygiai 10 metų nuo vieno didžiausių pasaulio investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties, ekonomistai mato vis daugiau krizės ženklų pasaulio ekonomikoje. Anot Nerijaus Mačiulio, pasaulis visuomet gyvena nuo krizės iki krizės, tačiau šįkart ekonomistas įvardijo, koks politinis veikėjas dėl ekonominių neramumų gali prisiimti atsakomybę. „Pasaulis juda nuo vienos krizės prie kitos nuolat.

Vienos didžiausių pasaulyje JAV privataus kapitalo fondų valdymo bendrovių „Blackstone“ sprendimas investuoti 1 mlrd. eurų į Skandinavijos kapitalo Baltijos šalyse veikiantį banką „Luminor“ turėtų padidinti Jungtinių Valstijų administracijos dėmesį Baltijos šalims, taip pat gali pritraukti daugiau šios šalies investuotojų, teigia BNS kalbinti politologai.

Grynųjų bankomate sumanęs išsiimti vyras liko nemato nustebintas – didžiulė pinigų suma ne tik įstrigo bankomate, bet ir liks ten 10 dienų. Su portalu tv3.lt susiekė nemalonią situaciją su vienu Vilniaus bankomatu patyręs vilnietis – vyro pinigai paprasčiausiai įstrigo prekybos centre „Panorama“ esančiame „Swedbank“ bankomate. „Sugalvojau išsigryninti nemažą sumą – 500 eurų.

Valdantiesiems užsiminus apie norą kovoti su kainomis – sekmadieniais drausti dirbti didiesiems prekybos centrams, įsteigti valstybines alkoholio parduotuves – smulkieji verslininkai skuba piktintis, kad tokios iniciatyvos juos sužlugdys. Vietoj to verslas pateikia savo receptą, kaip galima jiems padėti – užtektų mokesčių lengvatų. Neseniai nutekėjo valdžios „kovos su kainomis“ planas.

Neoficialiomis žiniomis, jau kitos savaitės pradžioje Europos Parlamento (EP) pranešėja Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo finansavimo klausimais Rebecca Harms pateiks projektą po 2020 metų uždarymo programą finansuoti maždaug trečdaliu dosniau, nei pasiūlė Europos Komisija (EK).  R. Harms, susitikusi su Lietuvos energetikos strategais, su AE vadovais, specialistais, tarptautiniais ekspertais, įsitikino, kad Lietuvos prašoma 780 mln.

Briuselyje penktadienį pritarus Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa scenarijui, Lietuvos energetikos ministras teigia, kad Lietuva, Latvija ir Estija pasiekė ilgai ieškoto sutarimo, leidžiančio toliau vystyti svarbų regionui energetikos projektą. „Apibūdinčiau kaip dešimtmečio sprendimą.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel pakvietė į Lietuvą ateiti Vokietijos prekybos tinklą „Kaufland“. „Premjeras susitikime pasakė, kad „Lidl“ atėjimas padidino konkurenciją tarp prekybos centrų, o tai sudaro prielaidas kainoms mažėti, tad jei ateitų ir „Kaufland“, Lietuvai būtų dar naudingiau“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. „Lidl“ pirmąsias parduotuves Lietuvoje atidarė 2016 metais.

Pralaimėjusi ginčus teismuose, Estijos geležinkelio paslaugų ir investicijų grupė „Skinest Rail“, Lietuvoje valdanti bendrovę „Skinest Baltija“, reiškia pretenzijas Lietuvai dėl dvišalės investicijų skatinimo sutarties pažeidimo. Vyriausybė turėtų įgalioti Susisiekimo ministeriją atstovauti Lietuvai, sprendžiant visus galimus ginčus su „Skinest Rail“, nurodoma viešai paskelbtame nutarimo projekte. Su „Skinest Baltijos“ vadovu Valdu Rasimu BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Briuselyje penktadienį uždegta „žalia šviesa“ įgyvendinti Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa projektą, pranešė Vyriausybė. Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė, kurioje yra trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai, pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui, kurį parengė Lenkijos energetikos instituto Gdansko mokslininkai.

„Swedbank“ saugumo ekspertai pastebi, kad šiais metais padaugėjo skambučių, kuomet gyventojai viliojami pelningais investavimo pasiūlymais. Šie skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies, o pašnekovo dėmesį bandoma patraukti itin pelningu investavimo pasiūlymu. Investuoti žmogus kviečiamas, pervedant atitinkamą pinigų sumą į nurodytą sąskaitą arba suteikiant skambinančiajam prisijungimo duomenis prie interneto banko paskyros.

Lietuvoje šiemet išaugus didmeninei elektros kainai ir kai kuriems analitikams prognozuojant jos brangimą buitiniams vartotojams, energetikos ministras sako, kad žemų kainų laikas energetikoje baigiasi. „Reikia pripažinti, kad tas žemų kainų periodas energetikoje apskritai baigiasi ir jis praktiškai baigėsi jau praeitais metais, ir tie rezervai kainai nedidinti arba išlaikyti tuo lygiu, kuris yra, jie labai riboti“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį paragino gamintojus neklaidinti vartotojų ir užtikrinti, kad nesiskirtų to paties prekės ženklo produktų, parduodamų su panašia etikete, kokybė ir sudėtis.

Prisidurti papildomų pajamų po miestą vežiojant žmones Lietuvoje gali tapti sunkiau. Mat Seimo taikiklyje atsidūrė pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės. Anot konservatoriaus Jurgio Razmos, dėl nevienodų reikalavimų šiuo metu taksi verslas nepajėgia konkuruoti su pavėžėjais. Razma siūlo pavėžėjams nustatyti minimalų vairavimo stažą, neleisti dirbti su grynaisiais pinigais bei vairuoti svetimus automobilius. Apsaugos sistemų programuotojas Gytis sostinėje dirba pavėžėju.

Seimas pradėjo svarstyti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ pertvarką. Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Geležinkelių transporto kodekso pataisas, numatančias pokyčius „Lietuvos geležinkeliuose“ . „Strateginė Lietuvos įmonė neabejotinai išliks valstybės rankose, tačiau taps skaidresnė, finansiškai stabili ir lengviau valdoma.

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos pasibaigus aktyviam atostogų sezonui įmonės turi spręsti, kaip užtikrinti produktyvų darbą, kai prasideda šaltojo sezono nedarbingumo lapelių bumas. Oficiali statistika patvirtina, kad nedarbingumo pažymėjimų skaičius Lietuvoje šokteli kiekvieną rudenį.

Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Kauno prekybos centro „Mega“ valdytoja susitarė dėl Islandijos plento Kaune rekonstrukcijos. Pastaroji nebetęs ir bylinėjimosi. „Megą“ valdanti bendrovė „Baltic Shopping Centers“, priklausanti Rakauskų šeimai, pranešė suderinusi pozicijas su Kelių direkcija, kad numatoma kelio rekonstrukcija neapsunkintų judėjimo mieste bei prekybos centro veiklos.

Vidutinį darbo užmokestį gaunantis darbuotojas Lietuvoje lizingu šiemet galėtų įsigyti 10,9 tūkst. eurų vertės automobilį – 800 eurų brangesnį nei pernai, rodo SEB banko tyrimas. SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko teigimu, tam didžiausios įtakos turėjo antrąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, 9,5 proc. paaugęs darbo užmokestis (po mokesčių). Vis dėlto, pasak jo, Latvijos ir Estijos pavyti nepavyksta.

Vaistinės neprivalės parduoti daugiau pigesnių – generinių, o ne patentinių – kompensuojamųjų vaistų. Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti Farmacijos įstatymo pataisų, kurias parengė „valstietė“ Agnė Širinskienė: už jų svarstymą balsavo 44 Seimo nariai, prieš – 36 , o susilaikė 12. Kitu balsavimu pataisas Seimas jų autorei grąžino tobulinti. A. Širinskienė tikino, kad pataisos mažintų generinių vaistų kainas, didintų konkurenciją tarp gamintojų.

JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ vadovaujamam konsorciumui perkant kontrolinį Baltijos šalyse veikiančio banko „Luminor“ akcijų paketą, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas teigia, kad pokyčių vartotojams bent šiuo metu tikėtis nevertėtų. Pasak Kęstučio Kupšio, kol kas nekalbama apie reikšmingus pasikeitimus „Luminor“ vadovų struktūroje, tad, sandoriui įvykus, jis santūriai vertintų naujų paslaugų ar kokybinio šuolio galimybę.

JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ sprendimas įsigyti trečio pagal dydį Baltijos šalių komercinio banko „Luminor Bank“ kontrolinį akcijų paketą rodo pasitikėjimą Baltijos šalių bankininkystės sistema ir gali paskatinti dar aktyvesnį stambių privataus kapitalo fondų susidomėjimą investicijomis regione, teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. „Visų pirma, rinkoje pagaliau baigsis įvairios spekuliacijos, kada ir kas „Luminor“ banką įsigis.

Didžiausia privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė „The Blackstone Group“ ir jos vadovaujamas konsorciumas perka 60 proc. vieno didžiausių trijose Baltijos šalyse veikiančio banko „Luminor“ akcijų paketą ir valdys banką kartu su dabartiniais akcininkais „Nordea Bank“ ir DNB. Sandorio vertė siekia 1 mlrd. eurų, pranešė „Luminor“. Po sandorio „Nordea“ ir DNB išlaikys atitinkamai po 20 proc.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis grįžo į pirmąjį potencialių kandidatų kitų metų prezidento rinkimuose trejetą, rodo ketvirtadienį skelbiama delfi.lt užsakyta gyventojų apklausa. Jos duomenimis, už premjerą balsuotų 10,7 proc. žmonių. Gyventojų apklausų lyderis tarp svarstomų kandidatų į prezidentus išlieka ekonomistas Gitanas Nausėda – už jį balsuotų 19,7 proc. žmonių. Kauno merą Visvaldą Matijošaitį palaikytų 14,4 proc. respondentų.

Skaitmeninės svarstyklės ir kasos aparatai, galimybė atsiskaityti banko kortele, vėdinamos modernios patalpos, gausybė šaldytuvų – apie tokį lietuviško turgaus portretą prieš du dešimtmečius galėjome tik pasvajoti. Ir jei prieš 20 metų higienistai piktinosi itin prasta turgaus produkcijos kokybe ir plintančiomis ligomis, dabar specialistai ramina – galite čia apsipirkti drąsiai.

Kultūros ir meno darbuotojai reiškia nepasitenkinimą dėl pernelyg lėtai kylančių atlyginimų ir kitą savaitę Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų, rengia piketą. Pasak Trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkės Vidos Garunkštytės, piketas rengiamas, nes Kultūros ministerija neatsižvelgė į reikalavimus kelti sektoriaus darbuotojų atlyginimus po 150 eurų jau kitąmet, ministerija įsipareigojo juos padidinti vidutiniškai po 21 eurą, tam skirdama 3,5 mln. eurų.

Finansų ministerija gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad ateityje šalies ūkio augimas turės labiau remtis vidaus paklausa. „Gera žinia ta, kad ekonomika šiemet auga sparčiau nei prognozavome. Stiprėja vidaus paklausa, sparčiai auga atlyginimai, investicijos, užimtumas. Stiprybės šiemet semiamės labiau iš vidaus, ir tai yra vienas esminių ekonomikos variklių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V. Šapoka.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu sudaryta darbo užmokesčio monitoringo darbo grupė išanalizavo duomenis, kaip kito medikų atlyginimai nuo gegužės 1 dienos, kai darbo užmokesčio fondas buvo padidintas beveik 100 mln. eurų. Duomenys rodo, kad gegužės ir birželio mėnesiais medikų atlyginimams buvo panaudota 83 procentais visų šiam laikotarpiui iš PSDF biudžeto skirtų lėšų. „Tai yra ganėtinai neblogas rezultatas – dauguma įstaigų sąžiningai panaudojo papildomas lėšas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, analizuojantis aplinkybes, lėmusias 2009–2010 metų krizę Lietuvoje, trečiadienį apsispręs, ką kvies liudyti parlamentiniame tyrime. Pasak komiteto vadovo Stasio Jakeliūno, ketinama kviesti ne tik Finansų ministerijos ir Lietuvos banko pareigūnus, bet ir komercinių bankų atstovus – ekonomistus Gitaną Nausėdą ir Nerijų Mačiulį.

Lietuvos rezultatai kovojant su tarptautiniu papirkinėjimu kol kas yra kuklūs, bet šalis ėmėsi reikšmingų žingsnių kurdama galimybes šiai kovai pagerinti, sako tyrimą atlikę ekspertai. Su korupcija kovojanti nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ vertino, kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalys įgyvendina konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose.

Susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui antradienį pareiškus, kad kelios neįvardijamos bendrovės duomenis iš Registrų centro gaudavo išskirtinėmis sąlygomis, itin daug duomenų iš centro tiesiogiai ar per tarpininkus perkančio kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas sako, jog centro įkainiai verslui yra per dideli. „Creditinfo Lietuvos“ vadovas Andrius Bogdanovičius tikina, kad visos biuro sutartys dėl duomenų pirkimo yra teisėtos.

Europos Parlamentas pritarė sprendimui skirti 16,9 mln. eurų Solidarumo fondo lėšų Lietuvai, siekiant iš dalies kompensuoti pernai vasarą ir rudenį užklupusių potvynių nuostolius. Antradienį sprendimui skirti paramą pritarė 652 europarlamentarai, nepritarė 26, o susilaikė 4, pranešė Europos parlamentas. Pernai vasarą ir rudenį Lietuva nukentėjo nuo ilgalaikių liūčių, dėl kurių visiškai įmirkęs dirvožemis negalėjo sugerti vandens pertekliaus.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) dėl Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) vadovų viešų pasisakymų apie jos prezidentą Valdą Sutkų kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko patarėja Gintarė Vosyliūtė BNS patvirtino, kad rugsėjo 6 dieną teisme gautas LVK ir Valdo Sutkaus ieškinys dėl garbės,orumo ir dalykinės reputacijos pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Seimas nutarė nesikišti į vaistinių rinką – įstatymu nebus nustatyta, kiek to paties tinklo vaistinių gali veikti miestuose. Parlamentarai antradienį nepradėjo svarstyti Povilo Urbšio siūlymo miestuose leisti veikti tik iki penkių to paties tinklo vaistinių. Už tai Farmacijos įstatymo pataisos svarstymą balsavo 12, prieš – 21, o susilaikė 74 parlamentarai.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pareiškė, kad kelios neįvardijamos bendrovės duomenis iš Registrų centro gaudavo išskirtinėmis sąlygomis. Preliminariais skaičiavimais, centras per trejus metus kai kurioms įmonėms galėjo suteikti duomenų už 200 mln. eurų, tuo metu realiai jų gavo tik apie 300 tūkst. eurų. Ministro teigimu, auditas padės nustatyti įmonei padarytą žalą bei atsakingus asmenis.

Konkurencijos taryba (KT) įspėjo Rusijos kapitalo įmonę „Yandex. Taxi“ dėl klaidinančios reklamos, nes ši prisistatinėjo kaip taksi paslaugų teikėja. Mobiliąją pavežėjimo programėlę administruojanti bendrovė teigia, kad praėjusią savaitę pabaigta reklamos kampanija žmonių neklaidino. Tarybos antradienį BNS persiųstame komentare rašoma, kad „Yandex. Taxi“ iš esmės teikia pavežėjimo paslaugą, nors reklamavosi esanti taksi bendrove.

Vyriausybei planuojant imtis priemonių mažinti maisto kainas ir suvaržyti didžiųjų prekybos tinklų dominavimą, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje (ES). „Kryžiaus žygiai“ prieš aukštas kainas ir infliaciją – prieš tai, ko nėra. Nes infliacijos nėra, 2 proc. infliacija yra labai sveika, esant tokiam atlyginimų augimui.

Opozicinė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS - LKD) sąjungos frakcija ragina švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę svarstyti apie atsistatydinimą. Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija prašo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) įvertinti ministrės vyro įmonės laimėtus pirkimus. „Manome, kad ši situacija turi būti vertinama politiškai.

Ankstesnės ekonominės krizės savaime neleidžia prognozuoti artėjančių kataklizmų, tačiau esama grėsmių, jog pastarąjį dešimtmetį trunkantis ekonomikos ciklas pasibaigs šiurkščiai, teigia „Swedbank“ analitikas. Kaip vieną didžiausių neigiamų faktorių Nerijus Mačiulis akcentuoja neišmintingą ekonominę politiką.

Du Lietuvos komerciniai bankai – SEB ir „Swedbank“ – kuria bendrą momentinių mokėjimų apdorojimo sistemą ir ketina dalį naujovių pristatyti jau šiemet, rašo „Verslo žinios“. Tuo metu „Luminor“ kol kas dar nežino konkrečios datos, kada bus pasiūlyti momentiniai mokėjimai. „Šiuo metu vyksta intensyvios derybos tarp bankų, kad būtų sukurta mobiliųjų mokėjimų infrastruktūra, kuri leistų atlikti mokėjimus žinant tiktai gavėjo telefono numerį.

Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė kartelį tarp Ignalinos atominės elektrinės (IAE) radioaktyvaus vario metalo laužo pardavimo aukciono dalyvių – bendrovių „Norvesta“ ir „Sypra“ – ir skyrė joms sankcijas, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė Vokietijos bendrovės „Sypra“ skundą kaip nepagrįstą. Pernai gruodį taryba „Norvestai“ ir „Syprai“ skyrė atitinkamai 27,5 tūkst. ir 27,1 tūkst. eurų baudas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje išlieka mažiausia Baltijos valstybėse, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Vartojimo prekės ir paslaugos kainos per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu) Lietuvoje pakilo 2,1 proc., Latvijoje - 2,8 proc., Estijoje - 3,6 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje pabrango 1,6 proc., paslaugos - 3,3 proc., Latvijoje - vienodai 2,8 proc., Estijoje - atitinkamai 3,1 proc. ir 4,4 procento.

Į Klaipėdos uosto infrastruktūrą per artimiausius trejus metus numatyta investuoti 407 mln. eurų, iš jų beveik ketvirtadalis – 94 mln. eurų – Europos Sąjungos parama. Didžioji dalis investicijų – 293 mln. eurų – bus skiriama krantinių statybai ir rekonstrukcijai, skelbia uosto direkcija. Uosto vadovas Arvydas Vaitkus sako, jog šiemet numatoma atnaujinti išorinius uosto vartus, išplėsti kanalą ir išgilinti akvatoriją.

Elektra buitiniams vartotojams, pastaruosius kelerius metus pigusi, kitąmet neišvengiamai brangs bent keliais procentais, prognozuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, žmonės šią žinią neabejotinai sutiks neigiamai. Dauguma vartotojų, pasirinkę ESO siūlomą standartinį planą, už elektrą šiemet moka 11,3 cento už kilovatvalandę, iš jų trečdalis, arba 3,4 cento, yra didmeninės kainos dalis.

2 miškų urėdijas į vieną valstybės įmonę apjungusi Valstybinių miškų urėdija (VMU) nuo kitų metų sausio gali netekti dar apie 150 specialistų. Lietuvos darbo birža BNS informavo rugpjūtį sulaukusi VMU pranešimo apie numatomą 157 darbuotojų atleidimą visuose šalies regionuose. VMU atstovė spaudai Vilija Railaitė BNS paaiškino, kad reorganizuojant įmonę ir peržiūrint padalinių funkcijas, jų specialistams rugpjūtį pasiūlyta keisti darbo sutartis.

Nauji mokslo metai jau prasidėjo, tačiau ne viena Lietuvos mokykla vis dar neturi pakankamai mokytojų. Pedagogai važinėja mokyti net per kelias mokyklas, kad tik mokiniai neliktų be pamokų iš viso. Pastebima ir tai, kad su bėda bandoma kovoti priimant dirbti nekvalifikuotus mokytojus. Naujausiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugsėjo 1 d. šalyje užregistruotos 133 laisvos darbo vietos mokytojams. Labiausiai trūksta anglų ir pradinio ugdymo mokytojų.