Lietuvos būsto rinka: perkame, nes taip daro kaimynai

Lietuviai į nekilnojamąjį turtą investuoja pašėlusiais tempais, o dažnai tai lemia paprasčiausias noras neatsilikti nuo savus butus jau turinčių kaimynų. Taip ketvirtadienį vykusioje Lietuvos ekonomikos konferencijoje tikino NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ atstovas Mindaugas Kulbokas. Ekspertas prisipažino, kad pastaruoju metu išryškėjęs tautiečių noras viską turėti čia ir dabar, jį kiek gąsdina.

107

Pasak M. Kulboko, tikėtis būsto pigimo artimiausiu metu Lietuvoje tikrai nereikėtų. Nuolat ir stabiliai kylančios gyventojų pajamos bei aukštas užimtumo lygis darbo rinkoje yra veiksniai, neteikiantys vilties, kad įvyks NT kainų korekcija į mažesnę pusę.

(107 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Lietuvos ekonomikos konferencija 2019

„Žmonės turi pinigų, ir žmonės perka. Praėjusiais metais Lietuvos gyvenamojo būsto segmente įvyko sandorių už 1,9 mlrd. eurų. Tai įspūdingas skaičius ir jei pažiūrėtume į kitą statistiką, kiek Lietuvos bankai skolino šiame segmente, tai pamatytume, kad bankų išduotų paskolų dydis išaugo 600 mln. eurų“, – teigė „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione M. Kulbokas.

Ekonomikos konferencijos pranešėjas sakė, kad kiekvienais metais vis didėjantis aktyvumas Lietuvos NT rinkoje nenustoja stebinęs. Tačiau vienas dalykas šioje tendencijoje jam kelia nerimą.

„Gąsdina pirkėjų neatsargumas ir noras turėti čia ir dabar. Analizuojant tai, kas vyksta, kartais matome, kad būstas perkamas, nes kaimynas jį jau nusipirko, tai ir aš nenoriu atsilikti. Kodėl tai darau? Nežinau, nes kaimynas nusipirko. Mados elementas neabejotinai egzistuoja“, – tikino M. Kulbokas.

NT rinkos ekspertas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu lietuviai turi daug lūkesčių, o jų įgyvendinimui yra pinigų.

„Kodėl tuomet lūkesčių nerealizavus? Būtent tai dabar ir vyksta rinkoje. Ir na tai kelia tam tikrą susimąstymą ir lengvai visi sako, kad kažkas negerai. Bet fundamentiškai pažiūrėjus, kas vyksta Lietuvoje, jokio pagrindo mąstyti, kad kažkas čia turi atsitikti, nėra“, – sakė M. Kulbokas.

REKLAMA

Įvardijo naujos krizės pradžią 

Mintis, kad tiek lietuvių, tiek kitų šalių gyventojų lūkesčiai pastaraisiais metais ypač smarkiai išaugo, konferencijoje skambėjo ne kartą.

Štai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad šiuo metu gyvename amžiuje, kuomet pinigų nėra kur dėti ir jie labai pigūs. Todėl jie nukreipiami į pačias įvairiausias sritis, pradedant kriptovaliutomis, baigiant meno dirbinių rinka.

„Šiuo metu situacija Lietuvoje stabili, nieko panašaus, kas buvo prieš 2008 m., nepastebima. Būsto įperkamumas yra istorinėse aukštumose visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Fiksuojamas augimas yra tvarus, nors atlyginimai ir auga sparčiau už produktyvumą“, – sakė N. Mačiulis.

Vis dėlto kita ekonomikos konferencijos dalyvė, investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga tikino, kad iki naujos krizės beliko metai, ar dveji.

Pasak J. Jurgos, 65 proc. pasaulio ekonomistų mano, kad nauja krizė mus aplankys 2020 m. pabaigoje. 10 proc. galvoja, kad tai atsitiks šių metų pabaigoje. O 25 proc. linkę krizės pradžią prognozuoti 2021 m.

Tiesa, ji ramino, kad tokio masto krizės, kurią pasaulis jautė 2007 – 2008 m., tikriausiai mūsų karta jau neišvys.

„Tokios krizės kaip 2007 m. krizė, kaip Didžioji depresija, pasikartoja kartą per 80 metų. Todėl mūsų karta gali jau neišvysti tokio masto krizės. Bet mažesnės krizės, recesijos pasikartoja kas dešimt metų. Tokiu pavyzdžiui galėtų būti vadinamasis „dot com“ burbulo sprogimas 2000 m.“, – tikino J. Jurga.

Pasak J. Jurgos, didesnė krizė galėtų ištikti apie 2025 metus. Tiesa, dar kartą pabrėžta, kad ji nebus tokia kaip 2007 m.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų