Švediški bankai vėl užkliuvo: jei niekas nesikeis, bėdas pajusime visi

Švediško kapitalo bankų vyravimas Lietuvoje darysis vis opesniu klausimu, tikina Robertas Dargis. Anot jo, europinei paramai ateityje mažėsiant, gali kilti problemų užtikrinant pinigų kiekį rinkoje. Esą kaip parodė 2008 m. krizė, minėti bankai gali staigiai užsukti pinigų kranelį ir taip pridaryti nemenkų bėdų lietuviškam verslui.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento (LPK) R. Dargio, tai, kad mūsų šalies finansų kapitalo rinkose bankai užima ypač daug vietos, yra problema.

„Jei palygintume finansų kapitalo rinkas įvairiose šalyse, tai matytume, kad Lietuvoje dominuoja bankai. Kuomet JAV, pavyzdžiui, bankai užima tik per 35 proc. finansavimo rinkos. Ten aktyviai veikia privataus kapitalo fondai, rizikos fondai, draudimo fondai, pensijų fondai. Dėl to rinkoje yra daugiau instrumentų, kuriais galima subalansuoti finansinį kapitalą“, – sako R. Dargis.

Pašnekovo teigimu, neramina ir tai, kad Lietuvoje šiandien turime tik du bankus, užimančius didžiausią rinkos dalį ir esančius to paties, švediško, kapitalo: SEB ir „Swedbank“.

„Pas mus per didelė vienos šalies bankų koncentracija. Kaip parodė 2008 m. krizė, kuomet prasidėjo stiprūs sukrėtimai finansų rinkose, bankai pradėjo elgtis atsargiai, nors iki tol vykdė agresyvią plėtrą.

Staiga buvo užtraukti rankiniai stabdžiai ir iš įmonių pradėta reikalauti grąžintų išduotas paskolas, imtos nutraukinėti sutartys. Jau tada pajautėme, kaip gali staigiai viskas pasikeisti ir turėti pasekmes rinkai“, – prisimena R. Dargis.

Jis įsitikinęs, kad jeigu bankuose prasidėtų problemos, jie gali keisti finansavimo politiką, o alternatyvių instrumentų šiuo metu nelabai yra.

„Dėl to jau šiandien jaučiame, kad įmonės negali lengvai prieiti prie pinigų. O įmonėse mes jau dabar turime įtampų dėl technologinės plėtros, robotizacijos. Šiems pertvarkymams reikia pinigų, kad galėtume suspėti su technologiniais pokyčiais“, – pažymi LPK vadovas.

Laiko liko nedaug 

R. Dargis įsitikinęs, kad šalies verslo finansavimo klausimas ateityje vis aštrės. Tai lems ir mažėjanti ES struktūrinių fondų parama.

REKLAMA

„Turime galvoti, kaip turėti alternatyvius finansavimo šaltinius, nebūti priklausomais nuo dominuojančių vienos valstybės bankų. O laiko neturime tiek daug, per metus ar dvejus turime išspręsti šią situaciją, nes tai svarbus dalykas visos Lietuvos ekonomikos ateičiai. Manau, vyriausybė šią problemą supranta, žino, kad reikia imtis veiksmų“, – įsitikinęs R. Dargis.

Tačiau pasakymai apie pernelyg didelę švediško kapitalo koncentracija bankų sektoriuje įtikina ne visus. Pasak Lietuvos bankų asociacijai vadovaujančio Manto Zalatoriaus, tokios kalbos yra labiau hipotetinės.

„Realybėje turime tvarią ir gerai kapitalizuotą bankinę sistemą, kurios sisteminius dalyvius prižiūri Europos Centrinis bankas bei Lietuvos bankas. Manome, kad faktas, jog Lietuvoje du iš trijų didžiausių bankų priklauso Švedijos patronuojančioms bendrovėms, reikšmingos rizikos nei Lietuvos ekonomikai, nei bankinei sistemai nekelia“, – sako M. Zalatorius.

Jis pažymėjo, kad tikslingiau būtų kalbėti ne apie skirtingiems dalyviams tenkančias kapitalo rinkos dalis, bet apie bendrą kapitalo rinkos dydį. Esą finansų rinkų išsivystymas tiesiogiai susijęs su valstybės ekonomikos plėtra.

„Priemonės, skatinančios kapitalo rinkos plėtrą, neabejotinai prisidėtų prie šalies ūkio plėtros. Lietuvos kapitalo rinka yra santykinai maža ir dėl mūsų valstybės ekonomikos dydžio potencialo beribiam augimui neturi.

Tai geriausiai iliustruoja „Vilniaus prekybos“ ir „Lietuvos energijos“ pavyzdžiai finansuojantis veiklą užsienio kapitalo rinkose. Rūpinantis mūsų šalies kapitalo rinkos plėtra, būtų prasminga integruotis į europines ir pasaulines finansų rinkas. Realiausią kapitalo rinkų plėtrą galėtų paskatinti pensijų fondai, tačiau dėl nuolatinių jų pertvarkų tikėtis greitų pokyčių kol kas yra sudėtinga“, – įsitikinęs LBA prezidentas.

Švedams dėkoja už stabilumą 

Savo ruožtu Finansų ministerija atkerta, kad alternatyvūs verslo finansavimo modeliai šalyje vystomi. Ministerijos atstovai tikina esą pastaruoju metu buvo parengti ir priimti kapitalo rinkų plėtrą skatinantys teisės aktų projektai, inicijuoti techniniai projektai, skirti alternatyvių finansavimo instrumentų sukūrimui Lietuvoje.

REKLAMA

„Vyriausybė ir Lietuvos bankas atidžiai stebi ir vertina tendencijas finansų sektoriuje ir savo veiksmais bei sprendimais siekia, kad didėtų konkurencija sektoriuje.Teigiamas tendencijas matome mokėjimų paslaugų srityje – mokėjimo įstaigų aktyvi veikla sudaro sąlygas sveikai konkurencijai, o vartotojams geras galimybes pasirinkti paslaugų teikėją.


Rašyti komentarą...
A
Arunas
2019-03-25 09:04:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nesuprantu ir niekad nesuprasiu kodėl lietuvos gyventojas ar.įmonė turi naudotis būtent švedų bankais???!!! Juk ten brangu, jie nemoka valstybei mokesčių, korumpuoti politikoje, dar savo preziką nori turėti...Valstybinės įstaigos tik ten turi sąskaitas, kodėl???!!!
Atsakyti
-6

P
PP
2019-03-25 09:30:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Be didelių mokslų aišku ,kad užsienio bankai atėjo į Lietuvą pasipelnyti ,o ne ubagų šelpti. Nuo" darbo"V. Vasiliauskas toliau tunka...
Atsakyti
-4

N
Nu jo
2019-03-25 09:41:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kaip Kubilas džiaugėsi švedų bankais. Katučiu plojo, lietuviškus nureideriavo, žadėjo parašyti vadovėlį... Neišpasakytai krištolianiai bankai juk negali kiaulės pakišti - rusai puola...
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų