Lietuvos verslas

Lietuvos valdžia žengia pirmuosius žingsnius, sudarant sąlygas mobiliojo ryšio operatoriams nuo 2022 metų vidurio diegti naujos kartos 5G ryšį. Vyriausybė šią savaitę nusprendė atlaisvinti šiam ryšiui reikalingą 700 megahercų (MHz) radijo dažnių juostą, kurioje dabar veikia skaitmeninė televizija. Savo ruožtu Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) iki 2022 metų žada suorganizuoti radijo dažnių aukcioną.

Tiek Palangos, tiek ir Neringos verslininkai sako, jog praėjusi vasara buvo išskirtinė. Tokia, kaip prieš 10 metų: orai lepino, poilsiautojų netrūko. Rudens pradžiai verslininkai taip pat pasiruošę: į pajūrį svečius vilioja žemomis kainomis. Neringos verslininkai teigia, kad didesnei turistų grupei rasti nakvynę vis dar - iššūkis.  Neringos savivaldybės duomenimis birželio – rugpjūčio mėnesiais į Neringą atvyko daugiau nei 95 000 transporto priemonių.

Žiniasklaidoje daug kalbama apie verslo įtaką politikai, bet nutylima apie politikos įtaką verslui. Be to, žiniasklaidoje formuojama nuomonė, kad darbo vietas kuriantys verslininkai yra nepatikimi, visuomenė bandoma nuteikti prieš verslą, mano „Kesko Senukai“ įkūrėjas ir akcininkas Augustinas Rakauskas.

Vilniuje sparčiai kyla gyvenamieji namai, tačiau mokyklos ar darželiai taip sparčiai šalia neatsiranda. Gyventojams tenka vaikus vežioti toliau, o taip didėja ir spūstys mieste. Nekilnojamojo turto analitikas teigia, kad patys statytojai daugiau turėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo, o investuotojų atstovas – kad ir taip projektų vystytojai prisideda, tačiau surinktas lėšas Vilniaus miesto savivaldybė nukreipia ne ten.

Už valstybės informacinių išteklių valdymą atsakingas ūkio viceministras Elijus Čivilis sako, kad didžiausia problema, su kuria susiduria Lietuva, siekdama skatinti skaitmeninę visuomenę, yra talentų trūkumas. „Europos Sąjungos kasmet sudaromame skaitmeninės visuomenės indekse mes nekylame į viršų, nes mes nesivystome taip sparčiai kaip kitos šalys. Pagrindinė problema yra talentų trūkumas – mes neturime pakankamai žmonių, kurie dirbtų skaitmeniniame pasaulyje.

Verslas inicijuoja pataisas, kad būtų atšaukti du alkoholio prekybos draudimai. Vienas – jau galiojanti prievolė: tomis valandomis, kai alkoholio neparduoda parduotuvėse, jį kavinėse, baruose ir restoranuose parduoti tik išpilstytą, kad, nespėjus išgerti, nebūtų galima išsinešti. Kita verslo siekiama įteisinti pataisa – atšaukti nuo 2020-ųjų turintį įsigalioti draudimą prekiauti alkoholiu tose lauko kavinėse, kurios su alkoholio licencija veikia tik vasarą, skelbia lrt.lt.

Beveik tūkstančiui jaunų šeimų pageidaujant valstybės finansinės paramos pirmam būstui įsigyti provincijoje, valdžia dar šiemet žada rasti lėšų padidinti subsidijas, kurioms šiuo metu skirta 2 mln. eurų. Kai kurie parlamentarai kritikuoja subsidijų dalybas įtardami, kad jos neskaidrios. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad nuosavo būsto įsigijimo finansavimas dar šiais metais bus didinimas.

Vienas didžiausių košmarų keleiviui – atvykimo terminale paskutiniam laukiant savo bagažo pamažu suprasti, kad jo... nėra. Arba nuo bagažo juostos nusikelti apdaužytą kaip kiaušinį naują lagaminą.

Valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad reikia dar vieno tyrimo, kuris atsakytų į klausimą, ar sprendimai dėl "Snoro" ir Ūkio bankų bankrotų aplinkybių buvo tik ekonominiai ir kieno tai buvo interesas, jei buvo, praneša lr.lt. Pasak Valstiečių žaliųjų lyderio, tokia mintis jam kilo pakalbėjus su savo partijos deleguotu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Stasiu Jakeliūnu.

Vienai didžiausių Lietuvos kelių ir tiltų statybos bendrovių "Kauno tiltai" ir antrinei "Lietuvos geležinkelių" įmonei Geležinkelio tiesimo centras (GTC) teisme nepavyko užginčyti beveik 55 mln. eurų vertės europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" atkarpos nuo Kauno iki Palemono statybos rangovo konkurso rezultatų.

Turto bankas už maždaug 7 mln. eurų ketina rekonstruoti buvusio Geologijos instituto pastatą Vilniaus Naujamiestyje. Numatoma, kad jame po daugiau nei dvejų metų įsikurs valstybės institucijos. Turto banko atstovė ryšiams su visuomene Aldona Grinienė sako, jog rangovo konkursą numatoma paskelbti šių metų pabaigoje, o darbus baigti 2020 metų pabaigoje. „Šiuo metu patvirtinta projekto vertė yra 7 mln.

Vienos valandos darbo sąnaudos šalies pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 9,8 proc., o vien verslo įmonėse – 10,1 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per metus vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos augo visų veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, labiausiai žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigose (15,1 proc.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–liepos mėnesiais siekė 15,838 mlrd. eurų, importas – 17,472 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8 proc. ir 8,4 proc. daugiau nei per septynis 2017-ųjų mėnesius. Lietuvos užsienio prekybos deficitas šiemet sudarė 1,634 mlrd. eurų ir buvo 12,3 proc. didesnis nei prieš metus (1,455 mlrd. eurų), negalutinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (4,5 proc.), įvairių chemijos produktų (56,1 proc.

Kriptoturto segmentas toliau auga, o tai reiškia, kad vis dažniau ir plačiau taikomos itin rizikingos finansinės priemonės, galinčios lemti tiek didelius laimėjimus, tiek ir itin reikšmingus nuostolius. Esant tokiai situacijai, būtinas aiškus sektoriaus reglamentavimas, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

 Vyriausybėje dėl taršos Klaipėdoje rengiamas pasitarimas – penktadienį į Vilnių iškviestas Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras liberalas Artūras Šulcas. Kaip BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, priešpiet surengtame pasitarime dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento atstovai.

Energetikos grupės „Lietuvos energija“ dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) vienai didžiausių dujų prekybos bendrovių pasaulyje Nyderlandų „Shell“ pardavė dalį suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinio. „LDT susitarė su „Shell Western LNG“ dėl mažos apimties SGD perkrovų Klaipėdoje iš „Independence“ laivo-saugyklos. Pirmoji perkrova vyks rugsėjį į šiuo metu atvykstantį „Coral Methane“ dujovežį“, – BNS atsiųstame komentare teigė LDT generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas.

Elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje rugpjūtį augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir pasiekė rekordines aukštumas. Palyginti su liepa, ji padidėjo 8 proc. iki 59,03 Eur/MWh – paskutinį kartą panaši kaina užfiksuota 2015 metais. Kainos augimą lėmė elektros importo iš Švedijos apribojimas dėl prasidėjusio planinio „NordBalt“ jungties su Švedija remonto. Vidutinė elektros energijos kaina šiemet Lietuvoje didėja nuo balandžio mėnesio.

Koncerno „Icor“ valdoma nekilnojamojo turto priežiūros grupė „City Service“ plečiasi į Ispanijos pietus. „City Service“ valdoma „Grupo Aresi de Inversiones“ Ispanijoje pradės veiklą Malagos regione, kuriame iki šiol neteikė paslaugų. Rugpjūčio pradžioje įsigyti paslaugų portfeliai Marbėjoje, Nueva Andalūzijoje ir Manilvoje.

Mėsos perdirbėjų nuomonės dėl firminių savo parduotuvių skiriasi – vienos bendrovės sutinka, kad tai geras papildomas pardavimo kanalas, tačiau savo parduotuvių skaičių mažina, tačiau kitos, priešingai, renkasi lojalių pirkėjų auditoriją ir planuoja savo parduotuvių tinklus plėsti, rašo „Verslo žinios“. Kalbėdami apie firminių parduotuvių pliusus, gamintojai dažniausiai mini artimą kontaktą su vartotojais ir greitesnę pinigų apyvartą.

Vyriausybės parengtą priemonių planą, kaip padidinti žmonių perkamąją galią bei neleisti prekybininkams pasiimti dalies didėsiančių jų pajamų, patys prekybininkais ir kai kurie ekspertai vertina skirtingai. Smulkieji verslininkai sako, kad su didžiąja dalimi siūlymų sutiktų, tuo metu stambiųjų prekybos tinklų atstovai tikina, kad siūlymai iškraipo rinką.

Prekybininkus ketinama įpareigoti savo plėtrą derinti su savivalda, todėl Seimui siūloma nustatyti teritorinį dominuojančios padėties apibrėžimą. Kooperatyvų sąjungos, vienijančios daugiau kaip 300 parduotuvių, generalinis direktorius Raimondas Koreiva BNS abejojo, ar prekybos centrų plėtros derinimas su savivalda duos naudos, nes, pasak jo, prekybos tinklai plėtrą yra beveik baigę.

Anksti prasidėjusi, karšta ir rugsėjį vis dar nesibaigianti vasara pakoregavo smulkesnių kojinių gamintojų apyvartą – kai kurių Lietuvos rinkai produkciją gaminančių įmonių pardavimo mastas sumažėjo per pusę. Nesidžiaugia ir užsienio rinkas užkariavę gamintojai – čia juntami besiartinančios krizės požymiai ir gerokai sumažėjęs vaitojimas, rašo „Lietuvos žinios“. Kaune veikianti šeimos įmonė „Virūla“ produkcijos pardavė beveik 60 proc. mažiau, apie 90 proc.

Rusijoje atsiradusios finansinės piramidės atgarsiai persikėlė į Lietuvos teismo salę – Vilniaus apygardos teismas nagrinėja bylą dėl galbūt apgaule užvaldytų didelių pinigų sumų. Ikiteisminis tyrimas dėl vertimosi neteisėta finansine veikla Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas dar 2012 metų kovą, gavus Lietuvos banko pareiškimą.

Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovybė, siekianti, kad būtų panaikintas 5 proc. medienos apyvartos mokestis, tai aptars su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Seimo vadovas penktadienį Kaune susitiks su asociacijos valdyba ir dalyvaus jos posėdyje su parlamentarais, biokuro gamintojais bei mokslininkais. Asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis sako, kad pusė Lietuvos miškų priklauso privatiems savininkams ir juose jau ketvirti metai iškertama mažiau medienos.

Lietuva ir dar penkios Europos šalys sutarė bendradarbiauti, įgyvendinant svarbius transporto projektus – europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, tarptautines automagistrales „Via Baltica“ ir „Via Carpatia“. Ekonomikos forume Lenkijoje, Krynicoje, šešių šalių – Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Ukrainos ir Vengrijos – transporto ministrai pasirašė tai numatančią bendrą deklaraciją, pranešė Susisiekimo ministerija.

Vieno didžiausių Lietuvos bankų „Luminor“ analitikai nekeičia šalies ekonomikos augimo prognozių – šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 3,3 proc., tačiau 2019 ir 2020 metais ekonomikos plėtra sulėtės atitinkamai iki 3 proc. ir 2,5 procento.

Kainų komisija ketvirtadienį suderino centralizuotai šilumą tiekiančių Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) investicijų projektus, kurių bendra vertė – 3,1 mln. eurų. Bendrovė 2018-2019 metais planuoja daugiabučių prijungimą prie tinklų bei papildomos šilumos trasos į Pilaitę statybą.

Lietuvoje per aštuonis šių metų mėnesius iš viso parduota 81,15 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 1,4 proc. mažiau nei pernai sausį–rugpjūtį, kai jų parduota 82,3 tūkstančio. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, vien rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu, NT rinkos aktyvumas ūgtelėjo 0,9 proc. iki 11,3 tūkstančio. Butų pardavimai šiemet ūgtelėjo 0,6 proc. iki 22,3 tūkst., individualių namų – 1,2 proc. iki 7 tūkstančių.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus vandenys“ iš nuotekų vežėjų nepagrįstai surinko 81 tūkst. eurų ir šią sumą turės grąžinti, nurodo Kainų komisija. Šie vežėjai nuotekas surenka iš gyventojų ir atveža bendrovei tvarkyti. Komisija neplaninio patikrinimo metu vertino nuo 2014 metų gegužės iki 2018 metų sausio nuotekų vežėjams taikytas kainas ir nustatė, kad jiems buvo taikoma neteisinga kaina.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ su įmonės savininkais susijusiai bendrovei „Samogitija“ pardavė 32 proc. susijusios Latvijos įmonės „Muižas piens“ akcijų.

Dainų šventės maisto tiekėjams bendrovei „Bruneros“ Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) skyrė per 100 tūkst. eurų baudų, nustačius sutarties pažeidimų. Kaip BNS sakė šventę organizavusio LNKC direktorius Saulius Liausa, bendrovė su baudomis nesutinka ir sprendimą skųs. „Jie duoda ieškinį nesutikdami su baudomis ir išskaičiavimais, prasideda juridiniai dalykai.

Pramonei skaitmeninti prašoma beveik 67 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų paramos, iš viso Lietuvos įmonės pateikė 119 paraiškų, preliminarius duomenis skelbia „Verslo žinios“. „Tikėjomės dar daugiau paraiškų. Iš pradžių manėme, kad ES finansavimas bus skiriamas vien tik projektams, kuriuose įranga bus integruota į bendrą gamybos sistemą, bet paaiškėjo, kad galima pirkti vien įrangą.

Lietuvos premjerui Sauliui Skverneliui trečiadienį pareiškus, kad Lenkija planuoja gerokai didinti krovinių importą iš naftos koncerno „Orlen“ valdomos Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sako, jog „Orlen“ žada pervežti iki pusės milijono tonų naftos produktų per metus. „Turėtų artimiausiu metu prasidėti srautų didėjimas Lenkijos kryptimi.

Pajūrio regioninis parkas ketina kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir paprašyti pinigų jūriniam tiltui prie Karklės kaimo įrengti, ketvirtadienį rašo „Lietuvos žinios“. Tiltas būtų statomas prie Cypos upelio žiočių, kur jau dabar yra vadinamasis slipas priekrantės žvejų laiveliams į jūrą nuleisti. „Žvejai vargsta norėdami iškrauti ir pakrauti laimikį, nes jiems tenka iki juosmens bristi į vandenį.

Centralizuotai šilumą tiekiantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) per dvejus metus ketina investuoti 3,1 mln. eurų į daugiabučių prijungimą prie tinklų bei papildomos šilumos trasos į Pilaitę statybą. Kainų komisija ketvirtadienį spręs dėl VŠT investicijų 2018-2019 metais. Pasak komisijos specialistų, Pilaitėje vyksta naujos statybos, rajonas plečiasi, o nutrūkus dabartinei magistralei, būtų sutrikdytas šilumos tiekimas.

Lenkija yra artimiausia Lietuvos strateginė partnerė regione, teigia premjeras Saulius Skvernelis, Lenkijoje susitikęs su šios šalies ministru pirmininku. Krynicoje, kur vyksta ekonomikos forumas, surengtame susitikime su Mateuszu Morawieckiu S. Skvernelis aptarė dvišalius santykius, strateginius transporto, energetikos projektus, švietimo, kitus aktualius klausimus. „Siekiame visus klausimus spręsti remiantis konstruktyviu bendradarbiavimu ir abipusiu pasitikėjimu.

Nors mokslo metai jau prasidėjo ir mokytojai puolė į darbus, jie vis dar nėra tikri, ką išvys algalapyje mėnesio pabaigoje. Vieni skaičiuoja, kad atlyginimas bus beveik toks pat, kiti – kad mažesnis. Mokytojai neslepia nusivylimo: tenka pasirašinėti sutikimus dirbti ant kurių nenurodytos algos ir laukti spalio mėnesio.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) šiemet valstybei sumokėjo 202,4 mln. eurų dividendų, pelno bei kitų įmokų – 35,2 proc. daugiau nei 2016 metais (150 mln. eurų), skelbiama Stebėsenos ir prognozių agentūros ataskaitoje. Vien pelno įmokos bei dividendai siekė 172,9 mln. eurų, dar 22,5 mln. eurų – urėdijų sumokėtas žaliavos mokestis už iškirstą ir parduotą medieną, 4,4 mln. eurų – jų pelno įmokos. VVĮ pajamos pernai, palyginti su 2016 metais, ūgtelėjo 2 proc. iki 2,549 mlrd.

Lietuvoje egzistuoja nekilnojamojo turto mokestis, tačiau, kaip analitikai pasakytų, jis veikiau parodomasis nei realiai veikiantis. Mat ir jį mokančiųjų gali būti daugiau nei iš tiesų yra. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė informuoja, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinami tie gyventojai, kuriems priklausančių įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio ir pan.

Europos Sąjungos (ES) didžiuosius komercinius bankus, net jei jie nėra įsikūrę euro zonoje, turėtų prižiūrėti Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su vietos priežiūros institucijomis, tvirtina ECB valdančiosios tarybos narys, Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vilniaus apskrities policija skelbia dėl internetinės parduotuvės Telemaxi.lt veiklos atliekanti ikiteisminį tyrimą. „Atliekamas ikiteisminis dėl to, kad, pasinaudojus fiktyvios elektroninės parduotuvės www.telemaxi.lt svetaine, apgaule UAB „Erinvestus“ vardu buvo įgytas fizinių ir juridinių asmenų turtas“, – rašoma trečiadienį išplatintame Vilniaus apskrities policijos pranešime spaudai. Nustatyta, kad įvairūs asmenys į svetainėje www.telemaxi.

Baltarusijai pareiškus apie neva vykstančias derybas su kaimynais dėl statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros pardavimo, Lietuvos energetikos ministerija dar kartą pareiškė nesideranti su Baltarusija, o draudimas šalyje parduoti Astravo AE pagamintą elektrą yra įtvirtintas įstatymu.

Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio traukinio reisai, kuriais keleiviai rugsėjo 29 d. iš Vilniaus ar Šiaulių geležinkelio stočių galės vykti į Rygą, Minską arba Kijevą.

Latvijos geležinkeliai ir jos antrinė įmonė „LDz Cargo“ iš „Lietuvos geležinkelių“ iš viso reikalauja 82,32 mln. eurų kompensacijos dėl prieš dešimtmetį išardyto geležinkelio ruožo iš Mažeikių į Latvijoje esančią Rengę. „Lietuvos geležinkeliai“ pirmadienį pranešė sulaukę Latvijos geležinkelių reikalavimo padengti 57 mln. eurų nuostolius. „Latvijas dzelzcelš“ teigimu, audito bendrovė „Ernst & Young“ paskaičiavo, jog Latvijos geležinkelių nuostoliai, patirti 2009–2017 metais, siekė 56,92 mln.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad jam buvo netikėtas Latvijos geležinkelių ir jų antrinės įmonės reikalavimas „Lietuvos geležinkeliams“ sumokėti daugiau kaip 82 mln. eurų už prieš dešimtmetį išardytą Rengės ruožą. „Tai parodo labai agresyvų stilių, net, sakyčiau, tai galima pavadinti dūriu į nugarą. Dažniausiai prieš kalbant apie sumas yra vedamos derybos, diskusijos, pristatomos pozicijos, išgirstama kita pusė.

Valdžiai sugriežtinus alkoholio prekybą, prekybos tinklai „Norfa“ bei „Rimi“ trumpina darbo laiką sekmadieniais. „Norfa“ dar trumpiau dirbs nuo lapkričio, o „Rimi“ taip dirba nuo vasaros pradžios. Kiti didieji prekybos tinklai – „Maxima“, „Lidl“ ir „Iki“ – šiuo pavyzdžiu sekti neplanuoja. Didžiosios „Norfos“ parduotuvės sekmadieniais dirbs 2 valandom trumpiau – nuo 10 iki 20 val., o mažesnės – viena valanda – nuo 10 iki 16 val.

Sveikatos apsaugos ministerijai siūlant naujas priemones riboti tabako gaminių prieinamumą, tabako gamintojus vienijančios asociacijos atstovas sako, kad geriausiai šį tikslą pasiekti padeda akcizų didinimas. „Jau dabar veikiančios priemonės yra pakankamai veiksmingos.

  Vyriausybė antradienį maždaug 335 tūkst. eurų sumažino Bažnyčiai skiriamus pinigus popiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje organizuoti.   Maksimalios valstybės išlaidos popiežiaus vizitui apskritai mažėja nuo 1,75 mln. eurų iki 1,45 mln. eurų, pranešė Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis. Pirmadienį darbą baigė jo vadovaujama grupė, patvirtinusi papildomų asignavimų gavėjų preliminarias sąmatas. „Dabar siūloma į Vyriausybės nutarimą įdėti 1,45 mln. eurų.

Valstybės turtą valdantis Turto bankas Kauno rajone, Nemuno kilpos šlaite parduoda dvi buvusias sanatorijas ir du ten esančius žemės sklypus. Bankas pranešė, kad pietvakariniame Dubravos miško pakraštyje, šalia Kauno marių pakrančių miškų, kairiajame Nemuno krante, Sietyno kaime esanti 2,5 tūkst. kv. metrų ploto sanatorija ir 1,7 hektaro žemės sklypas parduodamas už pradinę 192,6 tūkst. eurų kainą.