Lietuvos verslas

Išsiilgę šviežumo žmonės šluoja parduotuvėse daržovių lentynas. Ypač – lietuviškas. Tačiau ar iš tiesų mūsų vietinės daržovės nurungia atvežtines? Paklausti, kas svarbiausia renkantis daržoves, žmonės atvirauja, kad jiems svarbu, kad daržovės būtų lietuviškos, kai kurie sako, kad geriau mažiau, bet skaniau. „Labai žiūriu, kad gerai atrodytų, kad gera kaina būtų. Svarbiausi mano kriterijai“, – atviravo pirkėja.

Lietuvos gretutinių teisių asociacijai AGATA iš telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ nepavyko prisiteisti beveik 242 tūkst. eurų už muzikos retransliavimą. Lietuvos apeliacinis teismas kovo 7 dieną atmetė AGATA skundą. Teismas paliko galioti tokią pat Vilniaus apygardos teismo 2018 metų kovo 22 dienos nutartį.

2026 metais, nutiesus europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, traukiniai iš Talino į Vilnių kursuos keturis kartus per dieną, o dar po 10 metų išaugs – šešis kartus. Tuo metu iš Vilniaus į Varšuvą per Kauną kursuos iki 10 traukinių.

Privatus kaupimas pensijai yra savarankiškas asmens sprendimas, tačiau atnaujinta antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema pasižymi 4-iomis konkrečiomis naudomis kaupiančiam žmogui, rašoma socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai. Pirmiausia valstybė į kiekvieno 3 proc. pensijai atidedančio asmens „kaupimo sąskaitą“ šįmet skiria 196 eurus per metus. Be to, nuo šių metų 1,55 proc.

Aplinkos ministerija planuoja skirti apie 30 mln. eurų išmokoms už taršių automobilių atsisakymą, rašo „Lietuvos žinios“. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys dienraščiui tvirtino, kad finansinė paskata numatoma asmenims, atidavusiems nustatytą laiką Lietuvoje eksploatuotą taršų lengvąjį automobilį kaip eksploatuoti netinkamą transporto priemonę.

Per 29-erius Nepriklausomybės metus vidutinės lietuvių algos ir pensijos išaugo šimtus kartų. Tiesa, šie palyginimai tik apytiksliai, pabrėžia specialistai, nes tuomet šalis žengė pirmus žingsnius iš planinės ekonomikos į laisvąją rinką. Vis dėlto to meto lietuvių pajamų dydžiai žiūrint iš šiandienos tikrai glumina. 921 eurai prieš ir 718 eurų po mokesčių. Toks yra vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje šiuo metu, skelbia Statistikos departamentas.

Mada kavinėse ir restoranuose vaišinti senjorus nemokama kava plinta po visą Lietuvą. Sostinės ir Klaipėdos gražiu pavyzdžiu seka Gargždai. Trys kavinės kartą per mėnesį senjorus vaišins kava, kvies bendrauti ir drąsiau praverti duris, kurias įprastai varsto jaunimas. Gargždiškės Jovita ir Angelė skanauja kavą, šįkart – nemokamą, mat Gargžduose gražią akciją nemokamai senjorus vaišinti kava pradėjo net trys kavinės.

Estetiška išvaizda kartais verslui gali pakišti koją. Tuo įsitikinę daugiau nei metus sostinėje veikiančio „Benedikto turgaus“ atstovai ir nuomininkai. Jie kone vienbalsiai tikina, kad kainos čia beveik nesiskiria nuo kitų Vilniaus turgaviečių, o kartais būna ir mažesnės. Nepaisant to, tradiciniam turgui nebūdinga aplinka kai kuriems pirkėjams sudaro įvaizdį, kad čia viskas išskirtinai brangu, todėl ir užsukti neverta.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybės per metus labiausiai pakilo Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje vasarį buvo 2,1 proc., Latvijoje – 2,9 proc., Estijoje – 2,0 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 1,2 proc., paslaugos – 4,4 proc., Latvijoje – po 2,9 proc., Estijoje – atitinkamai 1,2 proc. ir 3,3 procento. Vasarį Lietuvoje užfiksuota 0,1 proc., Latvijoje – taip pat 0,1 proc., Estijoje – 0,2 proc.

Susidurdamas su nuolatiniu kasininkų ir kitų parduotuvių darbuotojų trūkumu, prekybos tinklas „Iki" šią problemą nusprendė spręsti atidarydamas mokymų centrą. Įmonė skelbia, kad per metus jame planuojama apmokyti iki 1000 darbuotojų. Tikimasi, kad tai padės užtikrinti sklandesnį naujokų įvedimą į darbo procesus, o ilgalaikėje perspektyvoje – sustiprins jų lojalumą. Lig šiol visi nauji darbuotojai, atėję dirbti į „Iki", būdavo apmokomi darbo vietoje.

Euro zonos ekonomikos augimo, kurio prognozę Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažino net 0,6 punkto iki 1,1 proc., sulėtėjimas neturėtų būti ilgalaikis ir jau 2020 bei 2021 metais turėtų vėl paspartėti, teigia ECB valdančiosios tarybos posėdyje ketvirtadienį dalyvavęs Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas.

„Sodra“ į pensijų kaupime dalyvaujančių gyventojų sąskaitas pervedė jų įmokas ir valstybės paskatas. Iš valstybės biudžeto pensiją kaupiantiems gyventojams už sausį pervesta 9,35 mln. eurų, tai yra 1,78 mln. eurų daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus. Iš viso į gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas pervesti 34,1 mln. eurų, arba 4,17 mln. eurų daugiau nei prieš metus, teigiama „Sodros“ pranešime. „Nuo šių metų pradžios visi gyventojai, dalyvaujantys pensijų kaupime, gauna ir valstybės paskatą.

Lietuvos centrinis bankas aktyviai bendradarbiaus su užsienio šalių priežiūros institucijomis, tirdamas galimus pinigų plovimo atvejus, kuriuose dalyvavo ir Baltijos šalyse veikiantys bankai. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, būtų naivu tikėtis, kad į šias operacijas nebuvo įtraukti ir Lietuvos bankai.

Vyrai vidutiniškai uždirba 9 proc. daugiau nei toje pačioje pozicijoje dirbančios moterys. O tokį skirtumą nemaža dalimi lemia ir sąmoningi pačių moterų pasirinkimai.  Tarptautinio darbo užmokesčio portalo „Paylab“ duomenimis, dažniausiai vyrai uždirba daugiau, nes vaikų susilaukusios moterys linkusios vėlesniam laikui atidėti savo profesinės veiklos siekius.

Prekybos tinklui „Maxima“ per 2018 metus beveik pavyko susigrąžinti prarastas pozicijas, kai, į Lietuvą atėjus „Lidl“, neteko dalies pirkėjų, praneša „Verslo žinios“. 2015 metais „Maximą“ kaip pagrindinę apsipirkimo vietą buvo linkę nurodyti net 57 proc. vartotojų, 2016 metais, atėjus „Lidl“, – jau tik 47 proc. Antroje pozicijoje pastarasis prekybos tinklas ir pagal rodiklį, kiek vartotojų nurodo jį kaip savo pagrindinę apsipirkimo vietą (2018 metais 16 proc.

Dėl kovo 1 d. įsigaliojusios kiek lengvesnės užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarkos Lietuvos pigi darbo jėga neužtvindys. Bent jau taip teigia įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių atstovai. Savo ruožtu profesinės sąjungos sako, kad jeigu įdarbinimo tvarka griežtinama nebus, iš darbo rinkos bus išstumta vis daugiau Lietuvos piliečių.

Atsižvelgęs į įvairius neapibrėžtumą skatinančius veiksnius, kurie daro spaudimą euro zonos ekonomikai, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pablogino bendros valiutos bloko ūkio augimo šiais ir kitais metais prognozes. Euro zonos centrinis bankas dabar numato, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 1,1 proc., nors anksčiau prognozavo, kad ūkio prieaugis 2019-aisiais sieks 1,7 procento. 2020 metų augimo prognozė buvo apkarpyta kur kas mažiau – nuo 1,7 iki 1,6 procento.

Lietuvoje įtvirtinta žaliavinio pieno supirkimo tvarka, draudžianti mokėti skirtingą kainą tos pačios grupės tiekėjams bei mažinti ją daugiau kaip 3 proc. be rinkos priežiūros institucijos leidimo, prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei, paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo teismo (ESTT) generalinis advokatas.

Komunikacijos agentūra „Bosanova“ keičia struktūrą – ilgametis jos vadovas ir vienintelis akcininkas Kristinas Taukačikas perleidžia vadovo pareigas ir dalį akcijų darbuotojams, be to, įmonė planuoja teikti naujų paslaugų. K. Taukačikas BNS sakė, kad tokiu būdu jis norėjo motyvuoti ilgai agentūroje dirbančius žmones. „Ilgamečiai darbuotojai ilgai dirbo agentūroje, todėl sudarėme sąlygas, kad jie taptų partneriais, o ne tik samdomais darbuotojais.

Bendrovė „K2 LT“, Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje valdanti pirmąjį šalyje krematoriumą bei ritualinių laidojimo paslaugų teikėją „Rekviem“, Kaune įsigijo sklypą, kuriame statys laidojimo namus. Sklypo Jonavos gatvėje įsigijimo sandoris užbaigtas kovo 6 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Plėsdami ne tik paslaugų spektrą, plečiame ir geografiją – pradėję Kėdainiuose, planuojame tolesnę veiklą Vilniuje ir Kaune“, – pranešime teigė „K2 LT“ direktorius Bernardas Vilkelis.

Metų pradžioje išaugusi elektros kaina vasarį ėmė kristi ir pasiekė žemiausią lygį per 9 mėnesius. Ryškų kainų pokytį lėmė regione kilusi oro temperatūra, praneša elektros prekybos bei tiekimo bendrovė „Energijos tiekimas“. Vidutinė vasario kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su sausiu, krito 16,9 proc.

Tarptautinė pavėžėjimo paslaugų platforma „Taxify“ keičia pavadinimą į „Bolt“. Bendrovė skelbia plėtros Lietuvoje planus, kurioje veikia nuo 2014-ųjų. „Bolt“, jau veikianti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, žada, kad netrukus paslaugos bus pasiūlytos ir Alytaus, Jonavos, Marijampolės, Utenos, Mažeikių ir kitų miestų gyventojams. Įmonės vadovai pabrėžia, jog naujasis prekės ženklas atspindės kitą verslo plėtros etapą – platesnę transporto priemonių pasiūlą.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis realiu ir įgyvendinamu vadina pasiūlymą Baltarusijai konvertuoti Astravo atominę elektrinę (AE) į dujų jėgainę, o kritikus kaltina neveiklumu. Pasak premjero, per paskutinį dešimtmetį Lietuvos pareigūnai nesiėmė realių žingsnių stabdyti projektą. „Šita alternatyva, kurią pateikėme, yra reali, įgyvendinama ir parodytų gerą Baltarusijos pusės valią“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas leidžia jiems orientuotis, tvarkant kasdienius finansus, tačiau ekonominiai dalykai jiems nėra lengvai suprantami, itin prastos ir pensijos planavimo žinios, atskleidė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas. Mokslininkai ir sociologai nustatė, kad visuomenės finansinio raštingumo indeksas šiuo metu siekia 43. Tai reiškia, kad šalies gyventojų žinios yra bazinės.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ne pirmus metus naudojamas būstų nuomos skelbimų stebėjimo algoritmas parodė, kad iš pernai atrinktų 143 mokesčių nemokėjusių būsto nuomotojų 49 paslaugas siūlė tarptautinėse trumpalaikės nuomos platformose „Booking.com“ ir „Airbnb“, rašo „Verslo žinios“. Dėl „nuomos skenerio" NT nuoma besiverčiantys asmenys ar įmonės pernai papildomai turėjo deklaruoti 36,5 tūkst. eurų mokesčių nuo šešėlyje gautų pajamų, iš kurių 30,5 tūkst.

Žuvų prigrūstus kruvinus akvariumus, iš kibirų traukiamas ir pardavinėjamas leisgyves žuvis teigia užfiksavusi organizacija „Tušti narvai“. Pažeidimai, gyvūnų teisių gynėjų teigimu, nufilmuoti sostinės „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvėse. „Aptikome, kad žuvys yra parduodamos tiesiog parduotuvėse iš kibirų su kruvinu vandeniu, parduodamos iš dėžių, to daryti negalima, jos turi būt parduodamos iš akvariumo.

Šiemet uždrausta parduoti beveik 46 tūkst. kilogramų nekokybiškos ar nelegalios mėsos ir jos gaminių. Maisto ir veterinarijos tarnyba sausį-vasarį atliko per 400 patikrų ir įvertino apie 900 tonų įvairios mėsos produkcijos, patikrino daugiau nei pusšimtį skelbimų internete apie parduodamą šviežią mėsą ar jos gaminius. Dažniausiai nustatyti higienos, tinkamumo vartoti terminų pažeidimai, produktų laikymo netinkamomis sąlygomis atvejai, skelbia tarnyba.

Vasario mėnesį nekilnojamo turto rinka išlaikė aktyvumo tempą, o Vilniuje ir Kaune butų pardavimai buvo rekordiniai. Preliminariais Registrų centro duomenimis, antrąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais iš viso perleista beveik 8,9 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų – 12,5 proc. daugiau nei 2018 metų vasarį (7,9 tūkst.), tačiau 5,3 proc. mažiau nei šių metų sausį (9,4 tūkst.). Butų pardavimai per metus – šių metų vasarį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, – išaugo 20,3 proc.

Vokietijos mažmeninės prekybos milžinės „Rewe“ valdomas didžiausias Lietuvoje prekybos tinklas „Iki“ per trejus metus ketina atidaryti 20 naujų parduotuvių, o vien šiemet – atnaujinti apie 30 prekybos vietų, sako „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ vadovas.

Metinis prekybos augimas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus – sausį, palyginti su pernai sausiu, mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 5,9 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Sparčiau prekyba augo tik Rumunijoje (6,7 proc.), Airijoje (8,1 proc.) ir Slovėnijoje (11 proc.). Latvijoje per metus prekyba augo 1,2 proc., Estijoje – 5,5 procento.

Gyventojams, dalyvaujantiems pensijų kaupime, kyla klausimų, kaip, kada ir kur pervedamos jų kaupiamos lėšos, pateikiami prašymai. "Sodra" pateikia atsakymus: - Mano įmoka į pensijų fondą jau nuskaičiuota nuo darbo užmokesčio.

Prieš savaitę užminęs mįslę dėl taip vadinamojo „plano chuligano“ Baltarusijoje statomai Astravo atominei elektrinei – į Airiją išskridęs premjeras atskleidė siūlysiantis baltarusiams statomą atominę elektrinę perdaryti į dujinę. Esą ir Lietuva būtų saugi, ir baltarusiai iš Klaipėdoje esančio SGD terminalo galėtų dujų prireikus nusipirkti. Vis dėlto premjero planas kol kas atrodo ne tik miglotai, bet energetikos ekspertams ir juokingai.

Rusijoje besislapstančio verslininko Vladimiro Romanovo valdytas žlugęs Ūkio bankas dalyvavo daugiau nei 6 mlrd. eurų pinigų plovimo schemoje, kurią sukūrė armėnų kilmės multimilijonieriaus Rubeno Vardaniano valdytas didžiausias privatus investicinis bankas Rusijoje „Troika Dialog“, pirmadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt.

Lietuvos apeliacinis teismas buvusį didžiausios šalyje vandens tiekimo įmonės „Vilniaus vandenys“ vadovą Darių Norkų pripažino kaltu dėl kyšio reikalavimo ir paėmimo. Iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 14 tūkst. 336 eurai – konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Pirmajame savivaldos rinkimų ture pergalę iškovojus 19-kai merų, kurių didžioji dalis yra dabartiniai miestų ir rajonų vadovai, ekonomistai tai aiškina tuo, jog gyventojai dažnai balsuoja už plika akimi pastebimus darbus – infrastruktūrą, mokyklų ir darželių statybas, tuo metu užkulisinės veiklos jie dažnai nežino ir nevertina.

Panevėžio teismui perduota byla, kurioje verslininkė kaltinama dėl nusikalstamo vadovaujamos bendrovės bankroto. Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), anksčiau už finansinius nusikaltimus jau teista gyvulius superkančios bendrovės vadovė kaltinama per septynerius metus pasisavinusi bendrovei priklausančius daugiau kaip 167 tūkst. eurų ir nulėmusi įmonės nusikalstamą bankrotą.

Užsitraukti dūmą ar išlenkti taurelę nuo kovo jau yra brangiau – mat didinami akcizai ir stipriajam alkoholiui, ir cigaretėms. Beje, pirmą kartą akcizo mokestis pritaikomas ir elektroninių cigarečių skysčiui. Jo rūkaliai skaičiuoja, kad nuo šiol jis brangesnis bus kone šešis kart. Alkoholio gamintojai perspėja, kad dėl didinamų kainų Lietuva praras dešimtis milijonų eurų, mat lietuvių eilės lenkiškose parduotuvėse tik ilgės. O štai pigesnio alkoholio traukti į Latviją jau nebeapsimokės. „Blogai.

Pirmą kartą nuo euro įvedimo Lietuvoje stabilizavosi maisto kainos. Anot ekonomistų, porą metų užsitęsęs spartus jų augimas pagaliau baigėsi. Pastaruosius 2 mėnesius maistas šiek tiek net pigo. Kas stabilizavo maisto kainas ir kiek tęsis ši tendencija? Vilnietė pensininkė Vida su vyru apsiperka vienoje iš sostinės parduotuvių. Pora stengiasi taupyti ir medžioja kiekvieną nuolaidą. Vida sako, kad seka maisto produktų kainas. Anot moters, jos iš lėto kyla kone kiekvieną mėnesį.

Karšta ir ilga vasara 2018 m. pristabdė Lietuvos alaus rinkos mažėjimą, tikina aludariai. Tačiau jie pripažįsta, kad mažėjantis gyventojų skaičius alaus rinkai kasmet vis stipriau kiša koją. Pastebima ir dar viena nauja tendencija: pirkėjų akys Lietuvoje vis dažniau krypsta į alų be laipsnių. „Lietuvos alaus rinka traukiasi jau daug metų. Visų pirma dėl to, kad mažėja gyventojų.

Pirmą kartą akcizai pasiekė rūkančius ne paprastas cigaretes, o elektroninių cigarečių skystį garinančius lietuvius. Mat nuo kovo 1-osios šiems skysčiams taikomas mokestis. Elektroninių cigarečių pardavėjai ir vartotojai skaičiuoja, kad jiems įprotis patraukti pypkutę su skysčiu gali pabrangti net 6 kartus. O valdžia aiškina, kad elektroninės cigaretės mažai skiriasi nuo paprastų, dėl to nuolaidų daryti jų skysčiams negalima. Vilnietis Antonas elektroninę cigaretę naudoja 5-erius metus.

Nuo tūkstančio iki dešimčių tūkstančių eurų. Pasirodo, tokiomis pinigų sumomis savo kišenes neretai papildo į Lietuvą grįžtantys emigrantai. Minėtosios sumos – kitose šalyse permokėti pajamų mokesčiai, kuriuos turi teisę atgauti kiekvienas legaliai dirbęs tautietis. Kaip tv3.lt teigė mokesčių grąžinimu užsiimančios įmonės „RT Tax“ atstovė Gintarė Paplauskaitė, paskaičiuota, kad vidutiniškai vienam į Lietuvą grįžusiam buvusiam emigrantui sugrąžinami 804 eurai.

Šiuo metu yra išduota netoli pusantro milijono galiojančių vairuotojo pažymėjimų. Taigi, beveik kas antras Lietuvos gyventojas turi šį dokumentą. Į 5 dažniausiai užduodamus klausimus apie vairuotojo pažymėjimą atsako „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. 1. Ką daryti pametus vairuotojo pažymėjimą? Jei pametėte vairuotojo pažymėjimą, pirmiausia apie tai praneškite „Regitrai“ Vairuotojų portale (https://www.eregitra.lt/vepp-web/) arba atvykę į padalinį.

Lietuva ekonomikos augimo sparta pernai nusileido kitoms dviem Baltijos valstybėms. Nacionalinių statistikos tarnybų negalutiniais duomenimis, kuriuos skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba, Lietuvos ūkis 2018-aisiais, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, ūgtelėjo 3,5 proc., Latvijos – 4,8 proc., Estijos – 3,9 procento. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, siekė 3,9 proc.

Dar vienas Lietuvoje veikiantis komercinis bankas nusprendė atsisakyti daugeliui vartotojų įprastu tapusio dalyko – kodų kortelių. Tokį žingsnį pradėjo žengti SEB bankas, kurio klientai šią savaitę jau pradėjo gauti perspėjimus apie netrukus nustosiančią veikti identifikavimo priemonę. Kaip tv3.lt patvirtino SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė, planuojama, kad visos kodų kortelės nustos veikti apie 2020 metų pradžią.

Lietuvos bankas pareiškė, kad prekybininkų ar paslaugų teikėjų atsisakymas priimti grynuosius eurus yra teisėtas. Pasak centrinio banko, grynieji ir negrynieji eurai – mokėjimo kortelės, elektroniniai pinigai ir kita – yra vienodai tinkamos priemonės atsiskaityti. LB teigia neteikiantis pirmenybės nė vienai iš šių atsiskaitymo priemonių ir siekiantis didinti rinkos konkurencingumą.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino mažesnes kauniečiams tiekiamo geriamojo vandens kainas. Jos mažėja 5 centais. Vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas bute, VKEKK suderino 1,24 euro už kub. m (be PVM) bazinę geriamojo vandens tiekimo kainą. Ji mažėja 5 centais. Kauno savivaldybės administracijos vadovas Vilius Šiliauskas išskyrė vieną iš pagrindinių priežasčių, leidusių sumažinti vandens kainą: „2015 metais bendrovėje „Kauno vandenys“ dirbo 509 darbuotojai.

Nors duonos rinka Lietuvoje traukiasi, kai kurie šio produkto gamintojai teigia, kad jų rezultatams tai didelės įtakos neturi. „Vilniaus duona“ penktadienį paskelbė per praėjusius metus turėjusi 34,8 mln. eurų apyvartą – 1 proc. didesnę nei 2017 m. Be to, įmonė primena apie šįmet jos laukiančias milijonines investicijas, po kurių Lietuvoje pagaminta duona plūs ant Latvijos ir Estijos parduotuvių lentynų.

Nuo kovo 1 d. didėjantis akcizas stipriajam alkoholiui ir tabako gaminiams paplonins žalingus įpročius turinčių pirkėjų kišenes. Gėrimų importuotojai tikina, kad dėl mokestinių pokyčių stiprusis alkoholis parduotuvių lentynose pabrangs nuo 5 iki 10 procentų. Kaip tv3.lt paaiškino Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Erika Bogusevičiūtė, dėl išaugusių akcizų 20 vnt.

Pernai rinkai uždrausta tiekti 957 tonas nesaugių ar nekokybiškų maisto produktų ir 6,87 tūkst. litrų nealkoholinių gėrimų. Gamybos įmonėse dėl nustatytų maisto saugos pažeidimų neleista tiekti rinkai daugiau kaip 10 tonų daržovių, 7 tonų maltų produktų, 3 tonų vaisių, riešutų ir kitų produktų, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.