Lietuvos verslas

Artėjant pavasario šventei, Velykoms, prekybininkai skelbia, kaip dirbs parduotuvės balandžio 20–22 dienomis.  Didieji prekybos tinklai „Rimi“, „Norfa“, „Lidl“ ir „Akropolis“ paskelbė, kaip dirbs per Velykas – dalis jų nusprendė sutrumpinti darbo laiką arba šventiniu laikotarpiu apskritai nedirbti, o štai „Iki“ parduotuvių tinklo atstovai sako, kad permainų per Velykas nebus.

Artėjant Velykoms parduotuvių lentynose padaugėjo pigesnių ukrainietiškų kiaušinių. Lietuvos paukštininkystės verslas skundžiasi, kad jie nesugeba konkuruoti su produkcija iš trečiųjų šalių. Mat ukrainietiški kiaušiniai dedami fermose, kuriose negalioja Europos Sąjungos reikalavimai. Vištos Ukrainoje gyvena mažesniuose narvuose, dėl to ir auginti jas pigiau nei Lietuvoje.

Lietuvos centriniam bankui (LB) per 2008–2009 metų finansų krizę vadovavęs Reinoldijus Šarkinas tvirtina, kad krizės metais finansų rinkos priežiūra buvo tinkama. „Tinkamai buvo prižiūrima“, – pirmadienį sakė R. Šarkinas, pabrėžęs neįžvelgiantis nei savo, nei tuometinių LB darbuotojų netinkamų veiksmų. Buvęs ilgametis LB vadovas taip pat ramiai vertino Vyriausybės sprendimą prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę.

Pastaruoju metu viešumoje dažnai minimas kelių raidžių junginys daugeliui skamba ir reiškia ne daugiau nei magiškas „mutabor“. Tačiau net menkiausias EURIBOR pasikeitimas tūkstančiams Lietuvos šeimų lemia, ar jos liks prie suskilusios geldos, ar gyvens „ilgai ir laimingai“ (bent jau pagal turimų eurų kiekį). Gyventojai iki šiol prisimena kosmines būsto paskolų palūkanas, kurias teko mokėti prieš dešimtmetį.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybai pernai aptikus beveik tris kartus daugiau Lietuvoje parduodamų nesaugių ne maisto produktų, jos atstovas sako, kad į šalį nėra įvežama daugiau tokių produktų – pernai tiesiog pavyko jų daugiau patikrinti. „Didžiajai daliai produktų turime atlikti bandymus. (...) Pernai sugebėjome atlikti daugiau nemokamų bandymų per Europos Sąjungos programas, dėl to tie skaičiai taip ir pašoko“, – BNS sakė tarnybos Produktų saugos ir kokybės departamento vadovas Arvydas Naina.

Neseniai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gerokai padidino kasos kvitų loterijos laimėtojų skaičių, prizinį fondą ir galinčių dalyvauti prekybos vietų kiekį. Kartu išaugo ir žaidimo dalyvių skaičius, tačiau tūkstančių laimėtų eurų niekas neatsiima. Vasario pabaigoje VMI pranešė, 10 kartų, iki 100, padidino laimingųjų savaitinio kvitų žaidimo dalyvių, kurie laimi po 50 Eur. Kiekvieną mėnesį ir toliau vienam laimingajam atitenka 5 tūkst. Eur.

Bendrovės „Klasco“ taršos išvarginti klaipėdiečiai fiksuoja naujus raudonų dulkių debesis, kurie kyla perkraunant geležies rūdą. Gyventojai sako, kad didžiausia tarša – savaitgaliais ir naktimis. Visuomenės sveikatos centras užverstas skundais – jų sulaukė per 100. Švyturio gatvės gyventojai užfiksavo vaizdą sekmadienį ryte: matyti, kaip kompanijos „Klasco“ teritorijoje raudonai dulka perkraunama geležies rūda.

Balandį turguose ant prekystalių ir močiučių pintinėse atsiranda vis daugiau žalumynų. Kėdainių Gedimino gatvėje esančioje turgavietėje sekmadienį buvo gausu ne tik kėdainietiškų agurkų, bet ir šviežių krapų, salotų, svogūnų laiškų. Jau buvo galima įsigyti ir kėdainietiškų pomidorų bei atvežtinių braškių.

Šiais metais kelių priežiūrai ir plėtrai skiriama per 563 mln. eurų, skelbė Susisiekimo ministerija. Kaip teigia ministerija, 2018 metais ne tik užbaigta daugiau projektų, bet ir sutaupyta 70 mln. eurų.  Visgi, dar vasario viduryje valstybinės reikšmės keliuose buvo išjungti 139 momentiniai greičio matuokliai, o nutraukta sutartis su paslaugos tiekėjais iki šiol neatnaujinta.

Lietuva ryžtingai sieks 5G ryšio plėtros įgyvendinimo, per susitikimą su JAV Prekybos departamento Nacionalinės telekomunikacijos ir informacijos administracijos pareigūnais žadėjo susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Su „Volkswagen Group of America“ ir „Audi of America“ atstovais kalbėjosi dėl autonominių automobilių technologijos ir infrastruktūros plėtros. „Skatiname Lietuvos rinkoje veikiančius mobiliojo ryšio operatorius kuo greičiau pradėti diegti šią sistemą.

Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje įregistruota 43,5 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 12,1 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą. Vidutinis jų amžius siekė 11,6 metų, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“, remdamasi „Regitros“ duomenimis. Dyzelinių automobilių dalis šiemet sudarė 72,2 proc. (2018 metų sausį–vasarį –74,9 proc). Šiemet 56,3 tūkst. naudotų automobilių buvo perregistruoti, pasikeitus jų savininkams (9,9 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojų skaičius padidėjo net aštuoniose savivaldybėse, o labiausiai – Vilniaus mieste. Be to, Vilnius buvo vienintelis iš didmiesčių, kur išaugo naujagimių skaičius. Tuo metu Kauno rajonas išsiskiria tuo, kad čia vaikų ir jaunimo iki 18 metų dalis yra didžiausia. Šias tendencijas stebi Registrų centras, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusių metų pabaigoje gamyklą Vilniaus Naujamiestyje pardavusi kojinių gamybos įmonė „Sparta“ atleis beveik visus 153 darbuotojus. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą įmonė pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenimis, „Spartoje“ šiuo metu dirba 154 darbuotojai. Pernai skelbta, kad „Sparta“ parduoda pastatus Vilniaus Naujamiestyje, nes gamyba šioje vietoje pasidarė per brangi. Tuomet teigta, kad įmonė gamybą iškels kitur.

Ar norėtumėte susigrąžinti dalį pinigų, kurių netekote per krizę ir po jos išaugus paskolų palūkanoms? Tokią viltį mėgina suteikti valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis ragina teisme laimę pamėginti. Lietuvos banko vadovas tokios galimybės neatmeta. Tuo metu komerciniai bankai ragina politikus atvėsti ir nustoti politikuoti žmonėms itin jautriomis finansinėmis temomis. Artėjant rinkimams valdantieji toliau kaitina atmosferą.

Santūriau vertinamos euro zonos raidos perspektyvos nėra gera žinia Lietuvai, kadangi padėtį šalies ūkyje lemia ekonominė situacijos šalyse, su kuriomis sieja prekybos ryšiai, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „TVF pasaulio ekonomikos augimo prognozės yra mažesnės nei skelbtos šių metų pradžioje, ir tai bent iš dalies galima sieti su vis dar esama tarptautinės prekybos įtampa. Santūriau vertinamos ir euro zonos raidos perspektyvos.

Baltijos šalių bankas „Luminor“, į kurį neseniai apsijungė Baltijos šalių „Nordea“ ir DNB bankai, ne tik atsisako dalies darbuotojų ir padalinių, bet ir imasi pertvarkų ir su bankomatais, rašo „Verslo žinios“. „Luminor“ seka „Danske Bank“ pėdomis ir nuo birželio nebedalyvaus bendrame bankomatų tinkle su Šiaulių, „Danske bank“ ir „Citadele“ bankais, kuriame dabar yra 194 bankomatai.

Nors Seimas atmetė siūlymą mažinti PVM maisto produktams, Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys svarsto, gal verta nukopijuoti broliukus latvius ir įvesti PVM lengvatą lietuviškiems vaisiams bei daržovėms. Teigiama, esą atpigus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms, tautiečiai imtų jų daugiau vartoti. Tačiau tuo abejoja net patys ūkininkai – pasak jų, daržovių ir vaisių kainas lemia derliaus gausumas, o ne PVM dydis.

Nuo sausio mėnesio remontuota Vilniaus prekybos centro parduotuvė „Maxima“ vėl atidaryta vartotojams. Verslininkai teigia, kad tai yra didžiausia maisto prekių parduotuvė Baltijos šalyse. Atnaujintoje ir keturiais „X“ pažymėtoje parduotuvėje, be kita ko, pirkėjai kainas matys ne įprastose, bet elektroninėse etiketėse. Tikimasi, kad tai padės eliminuoti galimus netikslumus keičiant kainas. Per 6,5 tūkst.

Vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje 2018 metais buvo vienas žemiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Pernai valandinis darbo užmokestis versle – įmonėse, turinčiose bent 10 darbuotojų, išskyrus žemės ūkio ir viešojo administravimo sektorius, siekė 9 eurus ir buvo 10,4 proc. didesnis nei 2017-aisiais (8,1 euro), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Druskininkų savivaldybė, ketinanti perimti ir už europinius pinigus statytą pramogų kompleksą „Snow Arena“ iš jį stačiusios ir administravusios Alytaus bendrovės „Stamita“, pati jo valdyti neketina ir jau artimiausiu metu skelbs naujo operatoriaus konkursą, patvirtino Druskininkų meras. „Perimame laikinai, kol bus surastas kitas valdytojas (...) Dabartinis valdytojas turi planų vykdyti savo veiklą užsienyje, ne visus juos aš ir žinau. Jis pats kurį laiką ieškojo naujo valdytojo, tačiau nerado.

Praėjusių metų protekcionizmo banga nepraėjo be pėdsakų − daugelis pasaulio didžiųjų ekonomikų šių metų pradžioje toliau rodė išsikvėpimo ar net nuosmukio ženklus. „Swedbank“ ekonomistai sumažino šių metų JAV, Vokietijos ir visos euro zonos augimo prognozes. Nepaisant to, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikų perspektyvos kol kas išlieka geros, o Lietuvos BVP augimo prognozę „Swedbank“ didina nuo 2,7 iki 3 procentų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, jog gyventojai ir įmonės iki liepos 1 d. vis dar gali pasinaudoti ta vienintele galimybe prisiminti 2014 – 2018 m. pamirštus mokesčius ir juos sumokėti be jokių delspinigių ir baudų. Vien praėjusią savaitę mokesčių mokėtojai sudarė 41 grafiką 316,5 tūkst. eurų pamirštų mokesčių sumai sumokėti, rašoma VMI pranešime.

Seime Lietuvos finansinės krizės, Lietuvos banko ir komercinių bankų klausimus eskaluojantis valstietis Stasys Jakeliūnas atmeta galimybę Seime inicijuoti „Snoro“ banko ir jo darbuotojų veiklos tyrimą. Jis neigia, kad tai susiję su tuo, jog šiemet per savivaldos rinkimus Vilniaus savivaldybės tarybos nariu kartu su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašu tapo ir anksčiau banko „Snoras“ valdyboje dirbęs Romasis Vaitekūnas.

 Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, trečiadienį Vyriausybėje pareiškė centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Mūsų pokalbyje 2013 metų rudenį, kuriame kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą, taip pat jis (S. Jakeliūnas – BNS) užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie Lietuvos banko kolektyvo.

Tarpbankinių paskolų litais vidutinių palūkanų rodiklio Vilibor, nuo kurio priklauso ir gyventojų bei verslo paskolų litais palūkanos, šuolį 2009-2010 metų ekonominės krizės metu lėmė tuometinės ekonominės ir finansinės aplinkybės, teigia analitikai.

Vyriausybė trečiadienį atidėjo siūlymo anuliuoti emigrantų nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčių svarstymą. Tokį siūlymą teikė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis siūlė, kad asmenims, išvykusiems gyventi į kitas šalis ir ten mokantiems socialinio draudimo įmokas, nesikauptų įsiskolinimai.

Kitąmet sostinės Iešmininkų gatvėje bus pastatyta pirmoji požeminė pėsčiųjų perėja po geležinkeliu – šiandien miesto Taryba pritarė tokio tunelio projektui. Planuojama, kad statybos darbai prasidės dar šiais metais. Tai bus pirmasis pėsčiųjų tunelis po geležinkeliu sostinėje, rašome pranešime spaudai. Projektui įgyvendinti skirta 789 tūkst. eurų ES ir savivaldybės lėšų.

Latvijos parlamentui priėmus įstatymų pataisų paketą, kuris draudžia mažmeninės prekybos vietose nuo 2020 m. demonstruoti tabako gaminius bei elektroninius rūkymo prietaisus ir jų priedus, panašius įstatymo pakeitimus žada ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija. Pagal planuojamą projektą siekiama mažinti tabako gaminių prieinamumą ir tokiu būdu pažaboti rūkančiųjų skaičių šalyje.

2009-2010 metų krizės aplinkybes tiriančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas pareiškė, jog iš Lietuvos banko (LB) gavo prieštaringą informaciją dėl tarpbankinių palūkanų normos Vilibor pokyčių 2008-2009 metais. Todėl, pasak „valstiečio“ Stasio Jakeliūno, komitetas dar kartą centrinio banko prašo oficialiai pateikti visų tyrimų dėl Vilibor medžiagą.

Daugelis žino, kad iki gegužės 1 d. privalu deklaruoti praėjusių metų pajamas ir prireikus sumokėti gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką. Tačiau ne vienas pamiršta iki tos pačios datos privalu sumokėti ir įmokas „Sodrai“. To nepadariusiems gresia nemalonumai ir sąskaitų blokavimas.

Didžiosios Britanijos startuolis „Revolut” pateikė oficialų kreipimąsi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai, prašydami trečią kartą įvertinti bendrovės atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas trečiadienį Vyriausybei pristatys savo poziciją dėl Lietuvos banko vadovybės elgesio, laikinajai Seimo komisijai atliekant parlamentinį tyrimą dėl 2009-ųjų ekonominės krizės. Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę svarstė, kad susipažinus su informacija gali būti kreiptasi į prokurorus dėl viešojo intereso gynimo. S. Jakeliūnas teigia, kad centrinis bankas nepagrįstai atsisakė bendradarbiauti su Seimo laikinąja komisija.

Dėl lėtėjančių Europos ir pasaulio ekonomikos apsukų Lietuvos Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę. Kol parlamentai mato grėsmę, kad į Lietuvą atsiris nekilnojamojo turto burbulo banga, ekonomistai ramina, kad kol kas tokio pavojaus nėra, o lietuviai gali džiaugtis rekordiniu būsto įperkamumu. Kovo pabaigoje Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę šiems metams. 2018 m. pabaigoje planuota, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,8 proc.

Jau pusmetį tūkstančiai Kauno centrinės dalies gyventojų ir biurų darbuotojų kas dieną mato tą patį vaizdą – iš čiaupo bėga juodas vanduo. Savivaldybė ir „Kauno vandenys“ turi užtikrinti kokybiško vandens tiekimą, tačiau teisinasi negalinčios to padaryti dėl vandentiekio rekonstrukcijos. Dar daugiau, už juodą vandenį prašo mokėti kaip už kokybišką. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi kaunietė Aušra (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), gyvenanti pačioje Kauno širdyje – Vilniaus gatvės 11 name.

Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės prekybos grupės „Maxima grupė“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką Dalių Misiūną keičia Justas Riauba. Jis išrinktas ir bendrovės valdybos pirmininku. Sprendimas dėl „Maxima grupės“ vadovo keitimo priimtas abipusiu susitarimu, išsiskyrus požiūriui su „Vilniaus prekyba“ dėl tolesnio įmonės veiklos vystymo. Sutarta, kad tokiomis aplinkybėmis „Maxima grupės“ vairą turėtų perimti naujas vadovas, pranešė bendrovė.

Greitojo maisto restoranų tinklas pradėjo akciją Klaipėdoje, kurios metu klientams su gėrimais paprastai neduos vienkartinių plastikinių šiaudelių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Planuojama nuo birželio pradžios šią akciją „Šiaudeliai tik paprašius“ plėtoti ir kituose šalies restoranuose.

Iki Velykų likus mažiau nei dviems savaitėms, tautiečiai ruošiasi gerokai pasipildyti kiaušinių atsargas. Prekybos centrai žada, kad šventės simbolio nepritrūks – sandėliai ruošiami keliskart didesniems kiaušinių kiekiams. Šiemet bus siūloma marginti baltuosius iš Ukrainos, mažuosius putpelių ir net 1,5 kg sveriančius ir keliasdešimt eurų kainuojančius stručių kiaušinius. Verslininkai tikina, kad įprastų kiaušinių kainos išliks tokios kaip ir pernai.

Švedijos banką „Swedbank“ pastaruoju metu purto skandalai. Kovo pabaigoje įmonės būstinėje Stokholme atliktos kratos, atleista įmonės vykdomoji direktorė. Ne ką mažiau įtempta situacija komerciniams bankams klostosi ir Lietuvoje – Seimo narys Stasys Jakeliūnas kaltina komercinius bankus dėl krizės.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pajamas iš individualios veiklos už 2018 metus jau deklaravo daugiau nei 61,4 tūkst. gyventojų. Deklaracijas iki gegužės 2 dienos už minėtą laikotarpį dar turi pateikti beveik 181,6 tūkst. savarankiškai dirbusių gyventojų. „Atkreipiame dėmesį, kad deklaracijas pateikti gyventojams privalu net ir tuo atveju, jeigu iš vykdomos individualios veiklos nebuvo gauta pajamų. VMI dar laukia didžiosios dalies, apie 75 proc.

Privačioje įmonėje atlyginimas nustatomas darbuotojo ir darbdavio sutarimu. Valstybės tarnyboje visų algos susietos su baziniu dydžiu. Tačiau Lietuvos banko (LB) vadovų darbo užmokestis išskirtinis ne tik dėl nustatymo tvarkos, bet ir dėl dydžio. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nežino, dėl kokios priežasties ar kokiu tikslu prieš daugelį metų nustatyta tokia darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Esą toks yra įstatymas ir viskas.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybės per metus labiausiai padidėjo Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje kovą buvo 2,6 proc., Latvijoje – 2,8 proc., Estijoje – 2,3 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 2,0 proc., paslaugos – 4,3 proc., Latvijoje – atitinkamai 2,7 proc. ir 2,9 proc., Estijoje – 1,3 proc. ir 3,3 procento. Kovą Lietuvoje užfiksuota 0,9 proc., Latvijoje – 1,1 proc., Estijoje – 0,3 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad šią savaitę Kalvarijų turgaus ir Gariūnų verslo parko prekybininkai sulauks ypatingo VMI specialistų dėmesio – kol vieni specialistai Kalvarijų turgavietėje ir Gariūnų verslo parke padės pildyti deklaracijas, kiti mokins išmaniai tvarkyti apskaitą, naudojant vieną iš naujausių e. VMI paslaugų – virtualų buhalterį i.APS.

Skrydžių valdymo centrus Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Šiauliuose ateityje numatoma valdyti nuotoliniu būdu iš centro Vilniuje. Oro navigacijos paslaugas teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“ planuoja nuo 2020 metų pabaigos nuotoliniu būdu valdyti skrydžius iš Kauno ir Palangos. Vėliau, jei toks valdymas pasiteisins, bus prijungti ir Šiaulių bei Vilniaus oro uostai. Centralizavus skrydžių valdymą, įmonė tikisi efektyvesnio resursų panaudojimo.

Apie dvidešimt metų – maždaug tiek laiko daugelio lietuvių piniginėse buvo galima rasti banko išduotą kortelę su keliolika skaičių kombinacijų. Jos buvo naudojamos prisijungti prie elektroninės bankininkystės, atlikti pinigų perlaidas, apsipirkti internete. Tačiau kodų kortelių era baigiasi. Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti, kaip atsirado ši bankų saugumo priemonė, kokie buvo jos privalumai ir trūkumai, kada korteles bus galima visiškai išmesti ir kuo jas pakeisti.

Darbo užmokesčio apmokestinimas diskusijų klausimu neretai tampa ne tik tarp dirbančių gyventojų. Šalį naujoms investicijoms besirenkantys investuotojai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kiek ir kokie mokesčiai mokami nuo darbuotojų atlyginimo. Kaip Lietuvoje taikomus darbo apmokestinimo sistemą vertina užsienio investuotojai ir kaip šalis atrodo konkurencinėje kovoje dėl užsienio investicijų, tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja Investuotojų forumo ir „Investuok Lietuvoje“ atstovai.

Prisijungimui prie internetinės bankininkystės paslaugų skirtos kodų kortelės netrukus taps praeitimi. Motyvuodami saugumo reikalavimais ir patogumu, didžiausi šalies bankai siūlo naujus klientų identifikavimo būdus. „Swedbank“ ir „Luminor“ kodų kortelių atsisako jau rugsėjį Bent du komerciniai bankai – „Swedbank“ ir „Luminor“ – teigia, kad kodų arba slaptažodžių kortelės nebebus naudojamos jau nuo rudens.

Kokiais darbais Lietuvoje domisi kandidatai iš užsienio, panagrinėjo darbo paieškos tinklalapį cvonline.lt valdanti bendrovė. Pastebima, kad pastaraisiais metais keitėsi tinklapio lankytojai pagal vietovę ir darbai, kuriais jie domisi Lietuvoje. 2018 metų užsienio šalių lankytojų TOP 10 sąrašas ir jų pasirinkimai skelbiami įmonės pranešime spaudai:  1. Jungtinė Karalystė.

Lietuvoje penktadienį viešintis Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pažadėjo, kad didžiausio šalies naftos koncerno „Orlen“ įmonė plėsis Lietuvoje. „Orlen Lietuva“ valdomą naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose apžiūrėjęs premjeras kol kas nedetalizavo visų konkrečių planų, bet patikino, kad ketinimai orientuoti į plėtrą, įskaitant tolesnes investicijas į gamyklą.

  Klaipėdos uoste laukiama atplaukiant mažos apimties suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) dujovežio „Coral Anthelia“. Pasak SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“, šis laivas žymi naują terminalo veiklos istorijos puslapį.   „Po planuotos ilgalaikės patikros kovo pabaigoje atnaujinęs veiklą Klaipėdos terminalas dirba dideliu pajėgumu. Visi terminalo naudotojai padidino užsakomų pajėgumų kiekius.