Lietuvos verslas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ragina Finansų ministeriją greičiau apsispręsti dėl pridėtinės vertės (PVM) lengvatos restoranams ir viešbučiams, kuri baigia galioti šių metų pabaigoje.  Finansų viceministras teigia, jog bendrą poziciją dėl PVM lengvatos Vyriausybė turėtų pristatyti kartu su kitų metų biudžeto projektu.

Lietuvoje nuo 2013 metų kovo, kai šalyje įsigaliojo Fizinių asmenų bankroto įstatymas, bankrutavo 1054 gyventojai. Daugiau nei pusė jų yra vyrai, dažniausiai – 45–55 metų amžiaus, o jų skolų skaičius bei vidutinis jų dydis per 10 metų mažėjo.   Nuo 2019 metų, supaprastinus bankroto paskelbimą, kasmet Lietuvoje bankrutuoja daugiau kaip po 200 žmonių.

Įgyvendinant bendrą Estijos, Latvijos ir Lietuvos projektą, antradienį ryte iš Estijos Muugos stoties išvykęs bandomasis Baltijos šalių intermodalinis traukinys „Amber Train“ trečiadienį ryte turėtų pasiekti Kauną. Taip dedamas pamatas geležinkelio krovinių gabenimo koridoriui tarp Šiaurės ir Vakarų Europos per Baltijos šalis. Planuojama, kad traukinys maršrutu Muuga-Kaunas-Muuga važiuos du kartus per savaitę, o tikslus grafikas priklausys nuo bandomojo važiavimo.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Finansų ministerijos siūlymą taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Skaičiuojama, kad valstybės biudžetas per dvejus metus neteks apie 111 mln. eurų.

Sankcijų suvaržyta ir laikinojo administratoriaus prižiūrima Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ trečiadienį antrą kartą šiemet laikinai stabdo gamybą. Įmonė skelbia, kad tai lėmė vienos pagrindinių žaliavų – amoniako – trūkumas bei smarkiai išaugusios gamtinių dujų kainos.  Planuojama, jog pavykus susitarti su amoniako tiekėjais dėl būtino jo kiekio įmonė veiklą atnaujintų lapkritį.

Vyriausybė yra linkusi ir toliau taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centralizuotai teikiamai šilumai ir karštam vandeniui. Panašią lengvatą tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai siūlo taikyti ir elektros energijai, kuriai išlaidos taip pat gerokai išaugo. Tačiau Finansų ministerija nelinkusi pritarti tokiam pasiūlymui. Pridėtinės vertės mokestį (PVM) moka kiekvienas galutinis vartotojas, mokėdamas už prekes ir paslaugas. Įprastinis PVM tarifas yra 21 proc.

Gyventojai jau gali teikti paraiškas Lietuvos energetikos agentūros paskelbtam pirmajam 6,2  mln. eurų kvietimui nuosavoms elektromobilių įkrovos stotelėms įsirengti. Iš viso tam iki 2026 m. I ketvirčio pabaigos bus skirta 45 mln. eurų.

Opozicijos narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis dabartine Vyriausybe pavadino „beviltiškai neįgalia“. Kalbėdamas apie elektros liberalizacijos procesą, tikina, kad trečiąjį etapą vertėtų atidėti, taip pat griebtis papildomų veiksmų, siekiant suvaldyti elektros kainų šuolius. Laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad sprendimai į iškilusias krizes yra pavėluoti.

Lietuvoje Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertai dvi savaites tikrins mėsos įmones ir vertins ar įmonės, eksportuojančios mėsą į JAV, ir toliau atitinka JAV reikalavimus ir gali tęsti eksportą.  Amerikiečiai lankysis visose patvirtinimą eksportuoti į JAV turinčiose įmonėse: „Orka food“, „Krekenavos agrofirma“ ir „Biovela-Utenos mėsa“. Pirminės audito išvados bus paskelbtos šio rugsėjo pabaigoje, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo traukiniais bendrovė „LTG Link“ vasarą pervežė daugiau kaip 1,3 mln. žmonių – 8,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku pernai.  Daugiausiai – 0,5 mln. – žmonių traukiniais keliavo rugpjūtį. Didžiausias jų srautų augimas buvo maršrutu Klaipėda–Šilutė, kuriuo vasarą keliavo 43 tūkst. žmonių –  50 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu aptarė Rusijos karo Ukrainoje eigą, paramą Kyjivui, situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje ir galimus Europos Sąjungos (ES) veiksmus didėjančių energijos kainų problemai spręsti. Pokalbyje dalyvavo ir Estijos premjerė Kaja Kallas, apie tai Lietuvos Prezidentūros pranešime neminima.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad Seimo socialdemokratų jam inicijuota interpeliacija yra pastarąjį dešimtmetį dirbusių dviejų vyriausybių neveikimo vystant elektros gamybos pajėgumus pasekmė.  „Nuo 2010 metų mes nepadarėme nieko, kad pasistatytume reikiamą generaciją. Todėl šiandien ir turime situaciją, kuomet importuojama 80 proc.

Lietuvos banko (LB) vadovas mano, kad Vyriausybės 2023 metais numatomos mokėti kompensacijos gyventojams už elektrą ir dujas nustatant kainos ribą „žibalo į infliacijos laužą neįpils“, tačiau, anot Gedimino Šimkaus, svarbu, kam ir kaip jos bus mokamos.  „Priemonė dėl lubų (elektros kainų – BNS) svarstytina. Klausimas tik, kur bus tos lubos, biudžetas juk ne guminis“, – antradienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.

Europos Komisijai (EK) svarstant, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, ir siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių jėgainių viršpelnius, Lietuva derasi dėl išimčių ir kompensacijų, sako energetikos ministras. Dainius Kreivys sako tikintis, kad su Briuseliu pavyks susiderėti.  „Dar viena (EK siūloma – BNS) priemonė – kaip uždėti lubas generatoriams, kurie yra pigesni nei dujos, o gauna kainą kaip už dujas.

Naują Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą už 50,2 mln. eurų (su PVM) statys konkursą laimėjusi bendrovė „Eikos statyba“, pranešė Lietuvos oro uostai. Bendrovė buvo laimėjusi ir anksčiau skelbtą konkursą, tačiau tuomet beveik 46 mln. eurų vertės (su PVM) sutartis nebuvo pasirašyta dėl smarkiai išaugusių kainų. „Eikos statyba“ įsipareigojo iki 2024 metų pabaigos pastatyti  daugiau nei 14 tūkst. kv. metrų ploto terminalą bei pertvarkyti 34 tūkst. kv. metrų oro uosto prieigų.

Antradienį Trišalė taryba nenusprendė, kokia minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir valandinis atlygis turės būti mokamas tūkstančiams darbuotojų nuo kitų metų pradžios. Dabartinė lietuviška minimali alga yra tris kartus mažesnė už mokamą Liuksemburge, tačiau dvigubai didesnė nei Bulgarijoje. Lietuvos bankas siūlė, kad kitais MMA sudarytų beveik 888 eurus, tačiau didinimas galėtų susidėti iš dviejų žingsnių.

Seimas svarstys siūlymą leisti mokėjimų ir elektroninių pinigų įstaigoms tvarkyti specialius asmens duomenis. Taip siekiama Lietuvos banko licenciją turinčioms įstaigoms leisti atidaryti klientų lėšų apsaugos sąskaitas Lietuvoje. Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį Seimui pristatė tai numatančias Mokėjimo įstatymo pataisas.

Lietuvos oro uostai baigė vykdyti viešąjį pirkimą, kurio metu atrinktas rangovas, statysiantis naują Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą. Juo tapo kompanija „Eikos statyba“. Naujasis terminalas bus statomas tarp VIP terminalo su konferencijų centru ir senojo keleivių terminalo. Bendra pirkimo vertė – 41,5 mln.

Vidutinį darbo užmokestį gaunančio ir kitų finansinių įsipareigojimų neturinčio Lietuvos gyventojo lizingu įperkamo automobilio vertė per metus padidėjo 1,7 tūkst. eurų ir pasiekė 16,2 tūkst. eurų, rodo SEB banko apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas. Dviejų asmenų šeima šiemet lizingu galėtų įsigyti 32 tūkst. eurų vertės automobilį – 3 tūkst. eurų daugiau negu prieš metus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikoms teks atlaikyti nemažai sunkumų, o energetikos krizė skaudžiausiai smogs Lietuvai, kuri yra itin priklausoma nuo energijos šaltinių importo, naujausioje apžvalgoje teigia „Luminor“ banko ekspertai. Šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. siekiantį ūkio augimą, tačiau jau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Tiesa, krytis bus neilgas – 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis net 5,5 proc.

Lietuvoje vidutinė elektros kaina rugpjūčio mėnesį buvo 57 proc. didesnė nei liepą ir siekė 480,4 euro už megavatvalandę (MWh). Baltijos šalyse valandinė elektros kaina svyravo nuo 0,44 euro iki visų laikų aukščiausios 4 tūkst. eurų, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, tokį kainų augimą lėmė „Nord Pool“ biržos regione per mėnesį 16 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba, 37 proc.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms  ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kitąmet reikšmingo kainų sumažėjimo nesitikima. „Kai kuriuose segmentuose gali būti kritimas. Kainų augimo spartaus nebus, bet didelio kritimo irgi neturtų būti, nes fundamentaliai pajamų lygis yra pakilęs pakankamai ženkliai“, – naujausių „Luminor“ ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas.

Banko „Luminor“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. ūkio augimą, tačiau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Visgi 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis 5,5 proc., naujausias prognozes antradienį pristatė bankas.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako tikinti, kad darbdaviai ir darbuotojai antradienį Trišalėje taryboje ras bendrą sutarimą, kiek nuo kitų metų turėtų augti minimali mėnesio alga (MMA). Ji kartojo, kad MMA ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų augti panašiu tempu.  Darbuotojų atstovams siūlant MMA didinti mažiausiai 19 proc.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) kitąmet turėtų augti ne mažiau kaip 100 eurų – iki  640 eurų, teigia prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Vyriausybė elektros kainas buitiniams vartotojams iki kitų metų liepos turėtų įšaldyti ties 24 centų riba, kitaip ji nuo sausio jiems pabrangs 40 proc., o per visus metus – 80 proc., sako prezidento atstovė. „Jeigu mes neužšaldome kainų šiame lygyje (24 centų už kilovatvalandę – BNS), tai reiškia, kad elektrą nuo sausio branginame 40 proc. ir dar 40 proc. – nuo liepos.

Veiklą rugpjūtį po kelių mėnesių pertraukos atnaujinusi sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamintoja „Lifosa“ gamybą vėl stabdys trečiadienį, rugsėjo 14 dieną, BNS informavo įmonės administratoriaus atstovas.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ praėjusią savaitę supirko 222 tūkst. arba 0,53 proc. savų akcijų.  Bendrovė už akcijas sumokėjo 388,5 tūkst. eurų arba 1,75 euro už vieną akciją, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Žemaitijos pienas“. Akcijų supirkimo metu galėjo būti supirkta iki 570 tūkst. akcijų. „Žemaitijos pieno“ akcijos kotiruojamos biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad siekiant amortizuoti išaugusias energijos kainas verslui pagalba galėtų būti teikiama per lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą bei įvairias subsidijas smulkiajam verslui – jos galėtų būti skiriamos ir atsižvelgiant į energetikos išteklių sunaudojimą.  Be to, anot jo, reikėtų įvertinti ir elektros kainos subsidijas verslui.  G. Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Nuo jame numatomų dydžių priklauso, kiek bus indeksuojamos arba didinamos gyventojams mokamos „Sodros“ pensijos.

Finansų ministerijai 2023 metais prognozuojant bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 1,4 proc., jos parengti du rizikos scenarijai, jei padėtis prastėtų, numato, jog šalies ūkis kitąmet galėtų trauktis 0,6-2,8 procento. Pagal pirmąjį scenarijų, remiantis Tarptautinio valiutos fondo prielaida, kad Europos Sąjungos BVP pokytis bus artimas nuliui, prognozuojama, kad Lietuvos BVP susitrauks 0,6 proc.

Taivane pirmadienį lankosi ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis su Lietuvos verslo delegacija, pranešė šios salos užsienio reikalų ministerija. Vizitas vyksta prieš Vilniui atidarant savo atstovybę Taibėjuje. Kaip BNS informavo Lietuvos Inovacijų agentūra, kartu su jos atstovais verslo misijai į Taivaną išvyko 17 įmonių, jos atstovauja lazerių bei biotechnologijų sektorius.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tęs diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Profsąjungos ir darbdaviai savo pozicijos kol kas nekeičia: darbuotojų atstovai teigia, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, tuo metu pramonininkai  sutiktų ją didinti 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Vyriausybei per daugiau nei vienerius metus planuojant įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse skirti beveik 1 mlrd. eurų paramos, verslo atstovai tikisi, kas lėšos bus paskirstytos greitai.  Tuo metu pramonininkai sako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planą reikia koreguoti, daugiau lėšų skiriant energetiniam efektyvumui didinti, žaliosios energijos gamybai ir gamybos skaitmeninimui.

Užimtumo tarnyba šiemet gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – pagal juos numatoma atleisti per 4,4 tūkst. žmonių – beveik dukart daugiau nei pernai (2,3 tūkst.). Pasak tarnybos, tai lėmė įtempta geopolitinė situacija pasaulyje bei energetikos krizė.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir toliau mažėjo. Lietuvoje kaina krito 29 proc. ir siekė 351,06 Eur/MWh, Latvijoje elektra pigo 21 proc., pasiekdama 347,78 Eur/MWh lygį. Estijoje mažėjimas buvo nežymus, 2 proc., iki 298,47 Eur/MWh, rašoma pranešime spaudai. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę taip pat nežymiai mažėjo – 3 proc. iki 307,84 Eur/MWh. „Elektros kainų mažėjimą praėjusią savaitę daugiausia lėmė 15 proc.

Valstybės galimybės mokėti subsidijas verslui dėl aukštų energijos kainų priklausys nuo 2023 metų biudžeto galimybių, tačiau jos tik laikinai pristabdytų krizę ir neišspręstų augančių elektros ir dujų kainų problemos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Mums reikia daugiau elektros generacijos. Subsidijomis mes tik laikinai pristabdytume krizinę situaciją ir elektros energijos generavimo mes negautume iš to“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Užimtumo tarnybai pranešus apie šiemet beveik dukart išaugusį įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė nemananti, kad tai yra didelė problema. Vis dėlto ministrė tikisi, kad situacija stabilizuotis.  „Šiuo metu nemanau, kad tai yra reikšminga problema, bet tikimės, kad kažkaip ta situacija stabilizuosis. Nesinorėtų, kad didėtų atleidimų skaičius“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Armonaitė.  „Viskas yra susiję.

Finansų ministerija išlaiko birželį skelbtą Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir teigia, jog nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet sieks 1,6 procento.  Kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas, pirmadienį naujausias makroekonomikos prognozes pranešė ministerija. Birželį prognozuota, jog ekonomika 2023 metais augs 2,1 procento.

Grynųjų pinigų perlaidų bendrovės „Western Union“ valdomai įmonei „Western Union Processing Lithuania“ vadovaus Sergėjus Sidorovas. Jis pakeis įmonei nuo pernai birželio vadovavusią Jūratę Stanišauskienę. Kartu su komanda sieksiu, kad per efektyvią veiklą, finansinį lankstumą, skaitmeninius sprendimus ir inovacijas „Western Union“ finansinių paslaugų ekosistema kokybiškai atlieptų mūsų klientų visame pasaulyje poreikius“, – pranešime sakė S. Sidorovas.

Siekdamas sudaryti palankiausių kainų pasiūlymus prekybos tinklas „Iki“ pristato antiinfliacinę kampaniją. Kiekvieną savaitę „Iki“ fizinėse ir elektroninėje parduotuvėje bus užtikrinami nuolaidų pasiūlymai už ypač mažą kainą populiariausiems maisto produktams ir kitoms būtiniausioms prekėms.

Užimtumo tarnyba šiemet gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – pagal juos numatoma atleisti per 4,4 tūkst. žmonių – beveik dukart daugiau nei pernai (2,3 tūkst.). Pasak tarnybos, tai lėmė įtempta geopolitinė situacija pasaulyje bei energetikos krizė. Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis sako, kad jei ekonominė situacija dėl energetikos išteklių krizės nesikeis, pranešimų apie atleidimus skaičius gali augti.

Lietuvos ekonomikos stiprinimui ir pastaraisiais metais kylančių iššūkių įveikimui Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 metų pabaigos planuoja paleisti priemonių, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažino, kad šiuo atveju iššūkių kyla dėl karo Ukrainoje, išaugusių energetikos kainų ir po pandemijos dar neatsikūrusių tiekimo grandinių. Pasak ministrės, kol kas nenumatoma įmonėms skirti negrąžinamų subsidijų.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-rugpjūtį gavo 153,61 mln. eurų pajamų – 65,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Vien rugpjūtį konsoliduotos pardavimų pajamos buvo 21,08 mln. eurų – 58,3 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas siūlo verslui ir valstybei pasidalinti riziką įmonėms ilgam laikui užfiksuojant dabartinę elektros kainą, jei ji ateityje nukristų. Vidmantas Janulevičius, be to, tikisi, kad valstybė jau netrukus pasiūlys verslui maždaug 700 mln. eurų lengvatinių paskolų savo elektros gamybos šaltiniams įsirengti.

Lietuvos miesteliuose, kur iki šiol nebuvo bankomatų, įrengta 100 naujų pinigų išgryninimo įrenginių. Juos anksčiau žadėta įrengti iki liepos, tačiau procesas užtruko ilgiau dėl vis dar stringančių tiekimo grandinių bei poreikio kai kuriose vietose stiprinti mobilųjį ryšį.  250 tūkst.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė vadovas sako, kad dėl 4,5 karto šiemet išaugusių išlaidų elektrai įmonė kol kas nemažina gamybos – padidėjusi našta gula ant įmonės ir žaliavos tiekėjų pečių, tačiau ateityje svarstoma dalį elektros gamintis patiems. Anot Gintaro Bertašiaus, šiemet rugpjūtį, palyginti su liepa, „Vilvi group“ sąnaudos už elektrą išaugo 250 tūkst. eurų, o palyginti su praėjusiais metais – apie 4,5 karto, arba 10 mln. eurų daugiau.

Dujų ir elektros kainos yra rekordinėse aukštumose visoje Europoje. Tačiau Lietuva pati pasigamina daug mažiau elektros nei kitos Europos Sąjungos (ES) šalys ir yra priversta didelę dalį jos importuoti. Dėl to priėmus Europos Komisijos siūlomas priemones spręsti bendrijos energetikos problemas, mūsų šalis gali nukentėti labiausiai iš visų.