Lietuvos verslas

Valdantieji jau paskelbė planą, kaip ketina padėti gyventojams susitvarkyti su išaugusiomis elektros ir dujų sąskaitomis, tačiau tame plane vietos verslui – nedaug. Naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ apsilankęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad pinigų verslui buvo skirta ir šių metų biudžete, tačiau kur jie – neaišku. Kartu su A. Romanovskiu laidoje diskutavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.

Kepyklų atstovai pripažįsta, kad šiemet jau kelis kartus kėlę duonos kainą, tikėtina, rudenį ją dar labiau didins. Jie prašo valdžios kompensacijų, subsidijų ar bent jau neleisti į Lietuvą įvežti pigios produkcijos iš Lenkijos ar kitų šalių. Kitu atveju kepyklos esą mažins arba stabdys gamybą, nes vartojimas krenta. Rokiškyje įsikūrusios kepyklos „Lašų duona“ vadovė Iveta Aukštuolienė tikino, kad šiuo metu Lietuvoje visi jaučia iššūkius dėl išaugusių energetikos kainų.

Skirtingų profesijų darbuotojų skiriasi darbo pobūdis, laikas ir žinoma, atlyginimas. Vis tik kenksmingomis sąlygomis dirbantys Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbuotojai skundžiasi, kad jų alga beveik nedidėja. O 130 eurų mėnesinis priedas, už darbą kenksmingomis sąlygomis, pasak jų, yra gerokai per mažas. Tuo metu elektrinės atstovė siūlo patikrinti atlyginimus kitose įmonėse, anot jos, kitur jie dar mažesni.

Rudenį tiek darbdaviai ieško naujų darbuotojų, tiek patys darbuotojai domisi naujomis karjeros perspektyvomis. Artėjant sunkmečiui, gyventojai dairosi geriau apmokamo darbo, o specialistai skaičiuoja, kad jau trečdalis darbuotojų šiemet pakeitė darbą. Tačiau darbdavių situacija prastėja: nors darbo pasiūlymų daugėja, atlyginimai siūlomi mažesni nei prieš mėnesį.

Nedarbo išmoka išduodama vertinant gyventojo užimtumo būklę ir statusą, o ne gaunamas pajamas. Jei žmogus vykdo savarankišką veiklą ar įsteigia juridinį asmenį, bet negauna jokių pajamų – jis nelaikomas bedarbiu ir nebegali pretenduoti į išmoką. Pašnekovai įspėja, kad savarankišką veiklą pradedantis asmuo turi įvertinti visas rizikas ir suprasti, kad verslas taip greitai pajamų neatneš. Todėl tenka rinktis – išmoka ar bandymas užsidirbti savarankiškai.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

600 eurų sąskaitą už elektrą gavęs muzikos prodiuseris Stano liko šokiruotas. Sako, kad jam šiuo metu važinėti su kolekciniu „Cadilac“ pigiau nei elektromobiliu. O prezidentas Gitanas Nausėda pila pažadus Lietuvos gyventojams – esą valdžia bandys suderinti du tikslus: ir kompensuoti dalį elektros kainos, ir nepersistengti su biudžeto deficitu. Pasak ekonomistų, jei Seimas pradės švaistytis pinigais, valstybė gali atsidurti pavojuje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad siūlymai verslui kompensuoti elektros ir dujų kainų augimą būtų nepakeliama našta valstybės biudžetui. Pasak jos, dauguma Europos Sąjungos šalių remia tik gyventojus.

Europiniai sprendimai, kaip skubiai sumažinti sparčiai augančias energijos kainas, gali būti priimti dar rugsėjį, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Tai jis teigė po penktadienį Briuselyje vykusio neeilinio Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdžio, kur aptartos skubios priemonės mažinti sparčiai augančias elektros ir dujų kainas.

Lietuvos ekonomikos augimas artimuoju laikotarpiu bus lėtesnis, ne taip sparčiai augs darbuotojų atlyginimai, tačiau recesijos nebus, lėtės ir infliacijos tempas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Nepaisant Klaipėdos uoste šiemet apie 60 proc. išaugusios konteinerių krovos, situacija rinkoje lieka neapibrėžta – pastebimas tokiu būdu gabenamų krovinių mažėjimas, sako bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) vadovas Vaidotas Šileika. Tuo metu Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigia, jog uostas stengiasi suaktyvinti konteinerių krovą ir ji didėja.  „Konteinerių krova išgyvena tam tikrą neapibrėžtumo laikotarpį.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams penktadienį pasiekus politinį sutarimą dėl 5 mlrd. eurų paramos Ukrainai, finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuva yra pasiruošusi skubiai suteikti garantiją Europos Komisijai siekiant, kad parama Ukrainą pasiektų kuo greičiau. „Turime bendromis pajėgomis užtikrinti, kad tęsiantis karui būtų išlaikytas Ukrainos makroekonominis stabilumas.

Per pastarąją savaitę tiek benzinas, tiek ir dyzelinas atpigo Lietuvoje, Latvijoje benzino kainos sumenko, dyzelino – pakilo, o Estijoje degalų kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,779 iki 1,739 euro, Rygoje – nuo 1,834 iki 1,764 euro, Taline – nepakito – 1,899 euro.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą dar labiau padidėjo vilkikų eilė Medininkų pasienio kontrolės punkte, didelės eilės išlieka ir Šalčininkų bei Raigardo punktuose. Padidėjo ir įvažiavimo į Rusijos Karaliaučiaus sritį Kybartuose patikros laukiančių vilkikų skaičius. Baltarusijos pusėje eilių beveik nėra. Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, Medininkų punkte, kur dėl rekonstrukcijos darbų pentadienį ryte nėra elektros, 9 val.

Privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas įsigijo leidyklą „Alma Littera“, knygynų tinklą „Pegasas“ ir logistikos bendrovę „ALG logistika“. Knygų leidybos ir prekybos įmonių grupė „AL Holdingas“ pasirašė sutartį dėl įmonių pardavimo su fondu „BaltCap Private Equity Fund III“, penktadienį pranešė grupė. Tam dar turės pritarti Konkurencijos taryba.

Opozicinės Darbo partijos atstovai Seime teigia, kad valdžia privalo buitiniams vartotojams užtikrinti ne didesnę kaip 24 centų, o verslui – 25 centų (be pridėtinės vertės mokesčio) kainą už elektros kilovatvalandę. „Vyriausybė nepadarė namų darbų ir vėluoja su tinkama reakcija į energetinių išteklių šuolius.

Elektroninių pinigų įstaigai „Paysera LT“ Lietuvos bankas skyrė 100 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji nevisiškai ištaisė 2020 metais nustatytus pinigų plovimo prevencijos pažeidimus. Lietuvos bankas įpareigojo bendrovę iki šių metų pabaigos pašalinti pažeidimus.

Bendram Lietuvos eksportui liepą toliau augus, vieni ekonomistai sako, kad eksportas jau spalį pradės stagnuoti ar net trauktis, kiti mano, jog šalies ekonominė sveikata vis dar yra gera, o išsprendus energetinių išteklių problemą vien tik lietuviškų prekių eksporto srautai vėl sugrįš į buvusias apimtis.  Ekonomistas Aleksandras Izgorinas sako, kad liepos duomenys jau nebeatspindi dabartinės situacijos.

Vartojimo kredito davėjai „Esto“ Lietuvos bankas skyrė 15 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji netinkamai vertino klientų kreditingumą prieš sudarydama sutartis. Lietuvos banko teigimu, bendrovė pažeidė Vartojimo kredito įstatymą. Be to, kai kuriais atvejais bendrovė nustatydavo vartotojams nepalankią bendrą vartojimo kredito kainą, taip pažeisdama jų interesus. Bendrovė pripažino padarytus teisės aktų pažeidimus ir juos ištaisė.

Pirmadienį dėl pabrangusių energetikos išteklių gamybą sustabdžiusi „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ vėl ketina ją atnaujinti kitą penktadienį, BNS patvirtino įmonės vadovas. „Planas dabar yra toks: dvi savaitės, rugsėjo 16 dieną fabriką leidžiame, nes turime gaminti produkciją“, – BNS sakė įmonės generalinis direktorius Tomas Eikinas.  Pasak jo, pastarųjų mėnesių įmonės sąskaitos už elektrą, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, padidėjo apie 12 kartų.

Veiklą šiemet antrą kartą stabdančios sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamintojos „Lifosa“ administracija neieško amoniako pirkimo alternatyvų Vakaruose, o bendrauja tik su Rusijos tiekėju ir neįvardijama sankcionuota Latvijos įmone, sako įmonės administratoriaus atstovas. Tai Rimvydas Vaštakas teigė konfidencialiame laiške, kurio kopiją gavo portalas 15min.lt.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), rugpjūčio mėnesį buvo 14,6 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – rugpjūtį, palyginti su 2021 metų rugpjūčiu – infliacija siekė 21,1 proc., pagal VKI – 22,4 procento.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ inicijavo Baltarusijoje turimos įmonės „Rail Lab“ likvidavimo procedūras. Šios bendrovės akcininke „LTG Cargo“ tapo pernai balandį, kai įsigijo Vilniaus lokomotyvų remonto depo verslą. Pasak „LTG Cargo“ atstovės Kotrynos Dzikaraitės, toks sprendimas priimtas reaguojant į Baltarusijos paramą Rusijos karinei invazijai Ukrainoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Briuselyje vykstančiame neeiliniame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje kartu su kitais už energetiką atsakingais Bendrijos ministrais aptars skubias priemones mažinti sparčiai augančios energijos kainas.  Europos Komisija trečiadienį pasiūlė virtinę priemonių, kuriomis siekiama kontroliuoti elektros ir dujų kainas Europoje. Viena jų – viršutinė riba rusiškų dujų kainai.

Verslas kritikuoja valdžios sprendimą išaugusias dujų, elektros kainas kompensuoti tik gyventojams. Anot jų, jeigu valdžia nieko nesiims, netrukus pinigų gyventojams iš valstybės reikės dar daugiau, nes įmonės sustabdys veiklą, o darbuotojai praras darbus. Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos rinkose vysta nesąžininga verslų kova, nes vienos valstybės remia savo verslus, o kitos, kaip Lietuva – ne.

Europos centrinis bankas padidino palūkanų normas – ir dabar jau rekordiškai. Jas pakėlė 75 baziniais punktais. Dėl to vėl brangsta paskolos – tiek naujos, tiek ir tos, kurias žmonės ar verslai paėmė gerokai anksčiau. Vidutinė šeimos paskola tik dėl šio sprendimo per metus pabrangs 600-tais eurų. Centrinis bankas tikisi, kad tai padės suvaldyti infliaciją euro zonoje. Bet tai reiškia, kad daliai gyventojų ir verslų teks dar labiau taupyti.

Per pastarąją savaitę mažėjo nepriklausomų elektros tiekėjų „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ siūlomos kainos, tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Elektrum Lietuvos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, mažėjo 15,3 euro iki 82,25 euro, „Igničio“ – 11,85 euro iki 88,5 euro. Tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė ir liko 101,61 euro.

  Ketvirtadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje daugelį žemės ūkio bendrovių valdančios ir šimtus milijonų eurų pajamų gaunančios „Linas Agro“ grupės vadovas Darius Zubas guodėsi, kad be mokesčių mokėtojų pagalbos, Lietuvos verslas susidurs su didelėmis problemomis. D. Zubas tikino, kad jo vadovaujamos grupės valdomos įmonės itin priklauso nuo energetikos išteklių, kurie šiuo metu labai pabrangę. „Ypatingai kritinė situacija yra susidariusi paukštininkystėje.

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Jeigu šitaip išaugus elektros ir dujų kainoms Vyriausybė nepasiskolins ir neduos mokesčių mokėtojų pinigų verslui, tuomet jis stabdys veiklą ir atleis darbuotojus. Dėl to valstybės biudžetas turės dar daugiau problemų. Taip yra įsitikinęs SBA grupės prezidentas Arūnas Martinkevičius. Ketvirtadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje jis sakė nematantis kitos išeities, kaip tik paremti verslą dėl pabrangusių energetikos išteklių.

Estijos energetikos holdingo „Eesti energia“ valdoma elektros gamintoja „Enefit Green“ Akmenės rajone stato 75 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. Investicijos į jį sieks apie  85 mln. eurų. Parko galia siekia apie 10 proc. visų Lietuvos sausumos vėjo parkų galios, rašo portalas vz.lt. Ketvirtadienį į vieną iš 14 naujų turbinų pamatų įmūrytas kertinis akmuo. Vienos turbinos galia sieks 5,3–5,5 MW.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį bazines palūkanų normas padidinus 75 baziniais punktais, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad toks žingsnis rinkos dalyvių nenustebimo – esant dabartiniam infliacijos lygiui akivaizdu, jog reikia ambicingų sprendimų. „ECB pagrindinis tikslas yra kainų stabilumas ir šiuo metu euro zonoje infliacija yra gerokai atitrūkusi nuo pagrindinio tikslo.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį iškėlė restruktūrizavimo bylą milijoninių skolų slegiamai Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomai vienintelei Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovei „Snaigė“. Teismas nustatė, kad egzistuoja visos sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti ir nėra sąlygų, draudžiančių tą padaryti, pranešė teismas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje ir Estijoje rugpjūtį toliau augo, o Latvijoje – išliko liepą pasiektame lygyje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis infliacijos rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 21,6 proc. liepą iki 22,4 proc., Estijoje – nuo 22,8 proc. iki 24,8 procento. Latvijoje metų infliacija per mėnesį nepakito – 21,5 procento. Mėnesio infliacija rugpjūtį Lietuvoje sudarė 1,0 proc. (liepą – 1,2 proc.), Latvijoje – 0,4 proc. (2,2 proc.

Šių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiau nei 573 tūkst. keleivių –  54 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, įvyko beveik 5 tūkst. skrydžių – 25 proc. daugiau, skelbia tris šalies oro uostus valdanti bendrovė.  Be to, pergabenta apie 1,8 tūkst. tonų krovinių – 20 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį.  Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas teigė, jog vasarą pavyko atstatyti 92 proc. priešpandeminio keleivių srauto ir 86 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienio posėdyje visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidino 75 baziniais punktais, skelbiama banko pranešime spaudai. Remiantis pranešimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didėja atitinkamai iki 1,25, 1,50 ir 0,75 proc., o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.

Valstybės paskirto administratoriaus prižiūrimai Kėdainių fosforo trąšų gamintojai „Lifosa“ vėl ketinant stabdyti veiklą, įmonės profesinės sąjungos pirmininkas teigia vadovų buvęs patikintas, jog darbuotojų atleisti neplanuojama.  „Apie atleidimus tikrai kalbos tokios nebuvo. Kiek kalbėjau (su vadovais – BNS), tikrai nėra tokių planų“, – BNS ketvirtadienį sakė „Lifosos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstas Šlama.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ketvirtadienį paragino Lietuvą didinti aplinkosaugos mokesčius, tačiau tuo pačiu mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Taip jis kalbėjo Europos Komisijai (EK) pristačius naująją aplinkosaugos nuostatų įgyvendinimo apžvalgą. Lietuvos deleguoto eurokomisaro teigimu, aplinkosaugos mokesčiai šalyje, lyginant su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP), yra vieni mažiausių Bendrijoje.

Susisiekimo ministerijai planuojant švelninti sudėties reikalavimus nacionalinės įgulos laivuose, Lietuvos jūrininkų sąjunga sako, jog šalies laivuose gali nebelikti dirbančių lietuvių, kai tuo metu kai kuriose Europos šalyse įgula šimtu procentų privalo būti nacionalinė.  „Jūrininkų sąjunga turi baimės, jog iškils grėsmė, kad lietuviškuose laivuose gali nelikti lietuvių jūrininkų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai siūlo naikinti 25 proc. priemoką už garantinį elektros tiekimą arba apskritai jo atsisakyti. Valstiečiai taip pat siūlo didinti reikalavimus nepriklausomiems elektros tiekėjams, taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šilumos ir elektros gamybos įrenginiuose naudojamam kurui bei leisti visiems vartotojams sugrįžti į visuomeninį tiekimą.

Vokietija sieks suteikti pilietybę užsieniečiams, kurie yra ypač gerai integruoti į šalies gyvenimą, vos per trejus metus, mėgindama užpildyti maždaug ketvirtadalio milijono darbuotojų spragą iki 2026 metų. Pagal planą, kurį trečiadienį pristatė Užimtumo ministerija, didžiausia Europos ekonomika taip pat siekia, kad darbuotojai būtų labiau suinterestuoti persikvalifikuoti arba įgyti tolesnį išsilavinimą.  Maždaug 80 mln.

Veiklą rugpjūtį po kelių mėnesių pertraukos atnaujinusiai Kėdainių fosforo trąšų gamintojai „Lifosa“ vėl stabdant veiklą, įmonės atstovas sako, kad dalis darbuotojų liks dirbti ir atliks remontus, o kai kuriuos planuojama išleisti į prastovas.

  Lietuvos verslui prašant Vyriausybės pagalbos elektros ir dujų kainoms pakilus į rekordines aukštumas ir įmonėms patiriant didelių nuostolių, energetikos viceministrė sako, jog valstybė gali reguliuoti tik mažmenines elektros kainas, tuo metu subsidijuojant elektros gamintojus pinigai atitektų ne tik vietos, bet ir kitų Baltijos šalių gamintojams.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos liepą sulaukė 479 tūkst. klientų, neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių – 26 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį, ketvirtadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) jų padaugėjo 42 procentais. Vien tik užsieniečių skaičius per mėnesį augo 53 proc., per metus – 2,7 karto iki 229 tūkstančių. Kita vertus, jų sulaukta 30 proc. mažiau nei ikipandeminių 2019-ųjų liepą.

Registruotas nedarbas Lietuvoje rugpjūtį siekė 8,6 proc. – 0,5 proc. punkto mažiau nei liepą, skelbia Užimtumo tarnyba.  Jos duomenimis, 57 iš 60 savivaldybių nedarbas sumažėjo, o dviejose – nekito. Rugsėjo 1 dieną iš viso registruota 150 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Darbdaviai rugpjūtį įregistravo 27,4 tūkst. laisvų darbo vietų šalyje – 9 tūkst. daugiau nei liepą. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis  iš 36 tūkst. darbo pasiūlymų.

Kėdainiuose įsikūrusi viena didžiausių trąšų gamintojų „Lifosa“ vėl planuoja stabdyti veiklą. Ji esą stabdoma dėl išaugusios dujų kainos ir amoniako, iš kurio gaminamos trąšos, trūkumo. Portalui tv3.lt tai patvirtino gamyklos laikinojo administratoriaus bendrovės „Finance Guru“ atstovas Rimvydas Vaštakas. „Gavome iš „Lifosos“ administracijos vakar apie 15 val. oficialų raštą, kad įmonės gamyba gali būti stabdoma rugsėjo 13, 14 arba 15 d.“ – pasakojo R. Vaštakas.

Susisiekimo ministerija inicijuoja lankstesnį laivų įgulų sudėties reguliavimą – tai svarbu šalies jūrų laivų registre siekiant įregistruoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą–saugyklą „Independence“. Ministerija siūlo Lietuvos laivuose sumažinti arba atsisakyti privalomos Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių dalies.

Jeigu Vyriausybė nesiims jokių priemonių dėl augančių energetikos išteklių kainų, Lietuvos verslas susidurs su rimtomis problemomis. Dėl išaugusių sąnaudų sustabdžius įmones ir atleidus darbuotojus, šalis gali susidurti su didelėmis problemomis. Be to, kad padaugės bedarbių, dar daugiau gali išaugti maisto produktų kainos, o kai kurių produktų gali iš viso nelikti lentynose. Ketvirtadienį verslo atstovai apie tai diskutavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.

Infliacija pasiekė piką, o rugsėjo mėnesį ji turėtų mažėti, sako ekonomistai. Vis dėlto banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kitą mėnesį metinė infliacija dar gali siekti arba viršyti 20 proc.  „Tikėtina, kad jau yra pikas, nes praėjusiais metais rugsėjo mėnesį infliacija šoktelėjo labai ženkliai. Tai dėl palyginamosios bazės tiesiog ji bus mažesnė, bet dar gali viršyti 20 procentų ir rugsėjo mėnesį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.