Sprendžiant iš parduodamų NT skelbimų, šiuo metų pigiausiai būstą Lietuvos didmiestyje galima įsigyti už beveik 25 tūkst. eurų, o brangiausiam įsigyti neužteks ir 1 mln. eurų.
Nemaža dalis naujo būsto perkama imant paskolas. Jų palūkanos itin išaugo, o tai gali paveikti tiek pirkėjų, tiek ir pardavėjų elgseną nustatant NT kainas.
Didesnių pokyčių teks palaukti?
Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje į naujausius būsto kainų pokyčius dėmesį atkreipė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pasak jo, norint atsakyti, ar būstas jau pinga, reikėtų sekti mėnesinius NT pardavimų portalų kainų pokyčių duomenis.
„Štai „Ober-Haus“ butų kainų indekso pokytis rodo, kad rugsėjį butų kainos Vilniuje toliau sparčiai augo. Tuo metu Aruodas.lt duomenys apie įkeltus parduoti butų skelbimus rodo, kad vidutinė prašoma pardavimo kaina jau du mėnesius mažėja.
Ką visa tai reiškia? Pardavėjų apetitas ir kainos užsimetimas ima kuklėti, bet norintiems pamatyti mažesnes faktines sandorių kainas, dar, teks, matyt, kelis mėnesius palaukti“, – patarė ekonomistas.
Pardavėjų lūkesčiai menksta?
NT brokeris Mantas Mikočiūnas irgi atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje mažėja ne sandorių, bet lūkesčių kaina.
„Pardavėjai užsiprašydavo didesnės kainos ir tikėdavosi būstą parduoti brangiau. Dabar tie lūkesčiai sumažėjo. Tačiau sandoriai vyksta už tas pačias kainas, kaip ir anksčiau.
O žmonės išvadas daro žiūrėdami į skelbimus, jie mato, kad štai čia sumažėjo ir čia sumažėjo kainos. Tačiau pasigilinę pamatome, kad kol kas tai – tik į realybę sugrįžtantys kai kurių pardavėjų lūkesčiai. Jei pardavėjas norėjo 7–8 tūkst. eurų už vieną kvadratinį metrą, o realūs sandoriai vyko už 5 tūkst. eurų, tai faktas, kad jis dabar prašo 6 tūkst. eurų. Tačiau tai dar nereiškia, kad kainos krenta“, – aiškino NT brokeris.
Jis pripažino, kad pastaruoju metu rinkoje buvo tokių NT pardavėjų, kurių siūlomos kainos – kosminės.
„Kai rinka tokia palanki, o kainos auga po 20–25 proc. per metus, vystytojai nėra suinteresuoti parduoti tik tam, kad parduotų. Jie tikisi daugiau ir užsimeta dar daugiau ant to paaugimo. Dabar tai baigėsi – už kosminę sumą parduoti nepavyko, tai ir skelbime kainos mažėja.
Be to, NT rinka yra nevienareikšmiška. Kai kuriems būstų savininkams gali būti per daug skausminga laikyti neparduotą būstą. Pavyzdžiui, jeigu buvo paimta didelė paskola ir dabar reikia mokėti aukštas palūkanas. Kiekvienas mėnuo, kai būstas dar neparduotas, atneša nuostolius. Todėl tokiam savininkui geriau nuleisti kainą ir iš karto parduoti būstą, nei laukti ir tikėtis parduoti brangiau“, – komentavo M. Mikočiūnas.
Pigiausi ir brangiausi butai
Portalas tv3.lt NT skelbimų portale Aruodas.lt patikrino už kiek pigiausiai ir brangiausiai galima nusipirkti butą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Vilniuje, Naujosios Vilnios mikrorajone vieno kambario butą galima įsigyti už 37,9 tūkst. eurų. Butas senos statybos, jo plotas 21 kvadratinis metras, parduodamas su baldais ir buitine technika. Už beveik tą pačią kainą – 38 tūkst. eurų, galima įsigyti naują loftą Žemuosiuose Paneriuose. Būstas su daline apdaila, 15 kvadratinių metrų ploto.
Tuo metu brangiausias butas Vilniuje atsieitų daugiau nei 1,5 mln. eurų. 4 kambarių butas pastatytas 2009 m. senamiestyje kainuoja 1,75 mln. eurų. Buto plotas 204 kvadratiniai metrai, būstas parduodamas su baldais ir buitine technika. Dar vienas 2001 m. pastatytas, 4 kambarių būstas senamiestyje kainuoja 1,6 mln. eurų. Butas parduodamas su baldais ir buitine technika.
Tuo metu Kaune, Vilijampolėje pigiausiai butą galima nusipirkti už 24,2 tūkst. eurų. Butas vieno kambario senos statybos, parduodamas be baldų, bet su buitine technika. Buto plotas 22 kvadratiniai metrai. Taip pat vieno kambario, 18 kvadratinių metrų ploto butą Dainavoje galima įsigyti už 27 tūkst. eurų. Butas senos statybos, parduodamas su baldais ir buitine technika.
Brangiausiai butai Kaune irgi parduodami senamiestyje, o jų kaina viršija 1 mln. eurų. Čia 3 kambarių, 150 kvadratinių metrų ploto, 2008 m. statybos butas kainuoja 1,025 mln. eurų. Butas parduodamas su baldais ir buitine technika. Kitas butas miesto centre. S. Daukanto gatvėje kainuoja jau 680 tūkst. eurų. Butas 4 kambarių, 159 kvadratinių metrų ploto, senos statybos. Būstas parduodamas su baldais ir buitine technika.
Klaipėdoje pigiausiai butą galima nusipirkti už 37,5 tūkst. eurų. Būstas Vėtrungės mikrorajone, Taikos pr., senos statybos parduodamas su baldais ir buitine technika. Būstas vieno kambario, 29 kvadratinių metrų ploto. 2 kambarių butas Klaipėdoje kainuoja beveik 40 tūkst. eurų. Butas parduodamas Debreceno mikrorajone, senos statybos, 33 kvadratinių metrų ploto. Būstas parduodamas su baldais ir buitine technika.
Brangiausiai butas Klaipėdoje atsieitų beveik 1 mln. eurų. Miesto centre, H. Manto gatvėje 5 kambarių, 139 kvadratinių metrų ploto, 2010 m. statybos kainuoja 905 tūkst. eurų. Būstas parduodamas su baldais ir buitine technika.
Kitas miesto centre, Kuosų g., 3 kambarių, 137 kvadratinių metrų būstas kainuoja 685 tūkst. eurų. Būstas 2009 metų statybos, parduodamas su baldais ir buitine technika.
Sandorių mažėja
Registrų centras skaičiuoja, kad Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka šiais metais demonstruoja lėtesnes apsukas nei praėjusiais metais. Tokį sulėtėjimą didžiąja dalimi lemia prastesni gyventojų lūkesčiai dėl ateities ir dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, skelbia įregistruotų NT sandorių dinamiką stebintys Registrų centro analitikai.
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje iš viso įregistruota 98,8 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 18 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-rugsėjį (120,2 tūkst.). Vien tik šių metų rugsėjį įregistruota 10,9 tūkst. NT sandorių, arba 20,5 proc. mažiau nei 2021 metų rugsėjį (13,7 tūkst.), tačiau 5 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį (10,4 tūkst.)
„Visus šiuos metus stebėjome maždaug tolygų NT sandorių skaičiaus atsilikimą nuo praėjusių metų. Metų pradžia tradiciškai buvo ramesnė, vėliau rinką atvėsino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Artėjant vasarai NT rinka paprastai suaktyvėja, tačiau šių metų geopolitinė ir šalies ekonominė situacija neleido NT sandorių kreivei smarkiai kilstelti į viršų. Atėjus rudeniui matome, kad šių metų bendras rezultatas greičiausiai bus maždaug penktadaliu kuklesnis nei pernai“, – teigia Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
„Vis dėlto, labai dėl to nerimauti nereiktų, kadangi šių metų rezultatas iš esmės atitinka tą situaciją, kurią matėme iki prasidedant pandemijai, t.y. 2019 metais, kurie, dera prisiminti, tuomet taip pat buvo iki tol rekordiniai“, – priduria jis.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 26,1 tūkst. butų pardavimų – 11 proc. mažiau nei 2021 metų sausį-rugsėjį (29,3 tūkst.), o vien tik per šių metų rugsėjo mėnesį – beveik 3 tūkst., arba 7 proc. mažiau nei 2021 metų rugsėjį, bet 4 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.
Vilniuje šiemet buvo įregistruota beveik 9 tūkst. butų pardavimų, arba 13 proc. mažiau nei prieš metus. Kaune butų sandorių skaičius per metus sumažėjo 16 proc. iki 3,4 tūkst., o Klaipėdoje fiksuotas 18 proc. butų sandorių sumažėjimas – iš viso uostamiestyje įregistruota 2,2 tūkst. butų sandorių.
