Lietuvos verslas

Prezidentas ragina Vyriausybę padėti verslui amortizuoti drastiškai išaugusias energijos išteklių kainas, sako prezidento patarėjas. „Prezidento įsitikinimu, nereikia taškyti pinigų į kairę ir į dešinę, tačiau valstybė yra pajėgi kompensuoti išaugusias energetinių išteklių kainas tiek žmonėms, tiek verslui“, – ketvirtadienį interviu LRT radijui sakė vyriausiasis prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.  „Šiuo atveju negalime verslo palikti užribyje“, – pabrėžė prezidento patarėjas.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ praėjusią savaitę užbaigė aukcionų maratoną ir valstybei sumokėjusios per 43 mln.

Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ tarifas kitąmet bus sumažintas, jei įmonei liks laisvų perkrovų pajamų jas skyrus investicijoms į infrastruktūrą ir sinchronizavimo projektus, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas. Pasak Renato Pociaus, sprendimą dėl šių pajamų panaudojimo tarifui mažinti rinkos reguliuotojas priims iki rugsėjo pabaigos, kai bus patvirtinta elektros perdavimo kainų viršutinė riba.

Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketvirtadienį aptars, kaip valstybė gali padėti Lietuvos pramonei ir verslui, patiriančiam itin didelių išlaidų dėl aukštų energijos kainų. „Esame karo stovyje, todėl turėtume ginti ne tik piliečius, bet ir verslus, pastariesiems suteikdami lengvatines paskolas kaip įmanoma greičiau“, – BNS posėdžio išvakarėse sakė BFK pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.

Prezidentūroje ketvirtadienį vyks tradicinis Regionų forumas, pranešimą jame skaitys šalies vadovas Gitanas Nausėda. Forumo metu bus aptarti glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiai, investicijų svarba esamo ekonominio ciklo fazėje, tvarus savivaldybių skolos bei investicijų valdymas, vizijos dėl vietos ekonomikos proveržio.

Nuo birželio pradžios 12 butų sostinėje gyveno be karšto vandens – atsakingi asmenys esą juos ignoravo, nors pastarieji tikina, kad negavo pranešimų, o problema buvo taip sudėtingai sprendžiama, kad prireikė net 3 mėnesių. Vienos iš nukentėjusių teigimu, savivaldybė nesiteikė spręsti problemos, o už namą atsakinga bendrovė gyventojus ignoravo. Visą vasarą gyventojai vandenį turėjo šildytis virduliais, kad galėtų išsiprausti ar išsiskalbti.

Vyriausybė siūlo lengvinti vaikus globojančių šeimynų steigimą, plėsti šeimynos dalyviais tapti galinčių asmenų sąrašą, palaipsniui didinti finansavimą. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokiam naujos redakcijos Šeimynų įstatymo projektui su lydinčiaisiais teisės aktais, paketas toliau bus teikiamas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje rugsėjį siekia 11,02 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 33,6 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 2,4 karto daugiau nei pernai rugsėjį. Šilumos kainos pokyčius per mėnesį iš esmės lėmė kuro ir superkamos šilumos kainos, trečiadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot jos, tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai.

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai ragina valdžią užtikrinti, kad visi Lietuvos elektros gamybos pajėgumai, įskaitant itin brangiomis dujomis kūrenamą Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, gamintų elektrą.  „Tie energetikos šaltiniai, kurie šiandien yra Lietuvoje, pavyzdžiui, Elektrėnų elektrinė, (siūlome – BNS) kad jie galėtų dirbti pilnu pajėgumu. Mūsų ekspertai mano, kad vien šitos elektrinės resursų užtektų stabilizuoti kainoms.

Turi susimokėti, kad galėtum atlikti savo tarnybą šalia. Su tokia kurioziška situacija skundžiasi susiduriantys šalies pareigūnai, mat kelionės į tarnybą kompensacija tokia maža, kad patiems tenka susimokėti daugiau nei pusę sumos už kurą. Pareigūnai sako pavargę tartis ir kalbėtis su Vidaus reikalų ministerija, tad išėjo protestuoti. Ministrė Agnė Bilotaitė rėžė: ši Vyriausybė, kaip jokia kita ankstesnė, rūpinasi pareigūnais, o protestuoti nėra reikalo.

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.

Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 2,9 mln. eurų dėl koronaviruso padidėjusiems medikų atostoginiams, receptinių vaistų nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, migrantų krizės valdymo išlaidoms kompensuoti. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) skirta beveik 2,5 mln. eurų sveikatos priežiūros įstaigų patirtoms išlaidoms dėl COVID-19 padidinto darbo užmokesčio padidėjusiems darbuotojų atostoginiams už gegužės ir liepos mėnesius kompensuoti. Taip pat apie 150 tūkst.

Šiuo metu žaliavinė nafta pasaulio rinkose yra pigesnė nei prieš dešimt metų, tačiau benzinas ir dyzelinas degalinėse kainuoja daugiau nei tuo metu. Kodėl taip yra ir kam atitenka papildomi pinigai, kuriuos sumokame už kurą? Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo paskyroje paaiškino, kodėl pasaulinės naftos kainos yra mažesnės nei 2012 m., o degalai Lietuvoje – brangesni.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai Seime teigia, kad Vyriausybės vykdoma energetikos politika privedė prie netoleruotinos situacijos šalyje, todėl būtina skelbti ekstremaliąją situaciją dėl padėties energetikos rinkoje. Be to, parlamentarai teikia konkrečius siūlymus, kaip Vyriausybei spręsti kilusią energetikos krizę, rašoma pranešime spaudai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė 2023 metais kol kas neplanuoja įvesti naujų mokesčių, o turint politinių ir socialinių partnerių pritarimą jie galėtų įsigalioti anksčiausiai nuo 2024-ųjų.  „Noriu priminti, kad yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kad naujų mokesčių nebegalima priimti kartu su biudžetu, todėl bet kokių didinamų mokesčių, nuo 2023 metų įsigaliojančių, atnešti (į Seimą – BNS) neplanuojame“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministrė.

Valstybinė verslo finansavimo agentūra „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) teiks paskolų garantijas Lietuvos mažoms ir vidutinėms įmonėms, perkančioms taivanietiškas prekes, o Taivano eksporto ir importo bankas („Eximbank“) garantuos iki 70 proc. paskolos sumos. Tai numato šių Lietuvos ir Taivano institucijų rugpjūčio 23 dieną pasirašytas susitarimas dėl paskolų garantijų, trečiadienį pranešė naujienų portalas „Taiwan Times“, remdamasi vietos Ekonomikos ministerija.

Lietuvoje šiemet sausį-rugpjūtį iš viso įregistruota 87,9 tūkst. nekilnojamo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 17,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia Registrų centras.  Anot jo, prie NT sandorių rinkos lėtėjimo labiausiai prisideda dėl infliacijos prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir auganti nežinomybė dėl ekonominių perspektyvų. „Pasibaigusi vasara ir atėjęs ruduo reikšmingų pokyčių NT sandorių rinkoje neatnešė – įregistruotų sandorių skaičius ir toliau mažėja.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad jam priklausančios „Vičiūnų grupės“ verslo pardavimas Rusijoje nevyksta taip greitai, kaip norėtų.  „Šiai dienai procesas vyksta, aišku, ne taip greit kaip visi norėtume ir jūs, o gal labiausiai aš arba kitas bendrasavininkas, su kuriuo esame ten savininkai. Vieni nori už dyką paimti, ten kreditiniai pinigai, ne už santaupas pastatyta, o iš kreditų, kiti – kad jie grįžtų“, – trečiadienį Kaune žurnalistams sakė meras.

  Lietuva antrąjį šių metų ketvirtį buvo viena iš keturių Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose ekonomika per ketvirtį smuko, rodo Eurostato statistika.  Lietuvos ekonomikos smukimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, siekė 0,5 procento. BVP per ketvirtį taip pat smuko Latvijoje (1 proc.), Estijoje (1,3 proc.) ir Lenkijoje (2,1 proc.). Visoje ES ekonomika per ketvirtį augo 0,7 proc., o tik euro zonoje – 0,8 procento. Lietuvos BVP per metus augo 2,6 procento.

Lietuva investuotojams gali garantuoti saugumą ir ekonominį stabilumą, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Tai jis trečiadienį aptarė su Lietuvoje investuojančia finansinių paslaugų bendrove „Citco“, kurios padalinys „Citco Lietuva“ per 15 metų tapo vienu didžiausių įmonės padalinių pasaulyje ir Lietuvoje sukūrė per 800 darbo vietų. „Jūsų investicijos yra abipusio pasitikėjimo įrodymas ir Lietuvos, kaip verslui palankios valstybės, pripažinimas.

Kai kurie specialistai prognozuoja, kad laikantis itin didelėms dujų, elektros, biokuro kainoms, namų šildymas šį sezoną gali būti dar brangesnis nei ankstesniais metais. Dėl to dalis gyventojų gali susidurti su sunkumais. Trečiadienį Vyriausybėje finansų ministrė Gintarė Skaistė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir energetikos ministras Dainius Kreivys pristatė priemones, kurios turėtų padėti gyventojams artėjantį šildymo sezoną.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį nežymiai griežtino skolinimo standartus, truputį prasčiau vertino įmonių ir namų ūkių finansinę būklę ir jos perspektyvas, rodo naujausia apklausa. Lietuvos banko (LB) atliktos apklausos duomenimis, reikšmingo kredito paklausos susitraukimo ar paskolų teikimo standartų griežtinimo artimiausiu metu nenumatoma. „Bankai prognozuoja šiek tiek mažėsiančią paskolų paklausą, nors skolinimo standartai iš esmės keistis neturėtų.

Aplinkos ministerijai kalbant apie tai, kad netrukus į gatves ši jau nebeišleis senesnių automobilių su vidaus degimo varikliais, elektromobiliai pozicionuojami kaip prioritetinis kiekvieno lietuvio pirkinys. Ir vis dėlto elektromobiliai dažnu atveju vis dar brangesni nei automobiliai su vidaus degimo varikliais, o ar apsimokės važinėti jais, kai elektros kainos auga kaip ant mielių? Liko dar metai laiko, kai elektromobilius įsikrauti bus galima nemokamai, tiesa – ne visur.

Lietuvos paukštininkystės verslui nykstant Žemės ūkio ministerija nesiūlo jokių būdų, kaip amortizuoti augančias energijos kainas, neremia šio verslo finansiškai, teigia sektoriaus atstovai.

  Lietuva ir Italija susitarė plėtoti naujus geležinkelių ir kito transporto maršrutus tarp Kauno, Triesto ir Monfalkonės uostų Italijoje per Duisburgą Vokietijoje, taip pat tarp Baltijos jūros regiono, Skandinavijos bei Italijos. Tai numato „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ir Italijos logistikos įmonių vadovų antradienį pasirašytas dvejų metų trukmės bendradarbiavimo memorandumas.

Apie 14 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 2022 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną, iš viso – 12,3 mln. eurų. Paramos dydis sieks 15,5 euro už parduoto pieno toną, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija.  Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai liko tokie patys, kaip ir pernai. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 metų kovo pabaigoje turėjo nustatytą pieno gamybos kvotą.

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 12,5 proc., iš jų verslo įmonėse – 12,8 procento. Sąnaudos labiausiai augo nekilnojamojo turto operacijų (25,2 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (21,2 proc.) bei administracinės ir aptarnavimo veiklos (19,2 proc.) įmonėse, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Šiemet grūdų derlius šiek tiek prastesnis nei pernai, tačiau jo supirkimo kaina – didesnė. Nors tai lengvinanti aplinkybė žemdirbiams, tačiau jie sako šiemet grūdų parduoti neskubantys.  Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas teigė, jog dėl šių metų grūdų kokybės sudėtinga vykdyti maistinių grūdų kontraktus pardavimui. Aukšta supirkimo kaina kiek palengvina situaciją, tačiau visų kaštų nekompensuoja.

Lietuvoje tęsiantis diskusijoms dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, maždaug pusė iš 12-kos BNS apklaustų ekonomistų mano, kad MMA nuo sausio turėtų augti maždaug dešimtadaliu arba daugiau, atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau beveik pusė jų sako, kad minimali alga turėtų būti didinama mažesniu tempu ir du kartus per metus arba jos didinimas apskritai atidedamas.

Energetikos ministerija oficialiai siūlo pratęsti III elektros liberalizavimo etapą trims metams iki 2026 m. Tai reiškia, kad jei Seimas pritars tokiam pasiūlymui, iki 1000 kWh per metus suvartojantys gyventojai toliau elektrą gaus visuomeninio tiekėjo kaina iš „Ignitis“.  Tokių pakeitimų Energetikos ministerija ėmėsi dėl drastiškai pakilusių elektros kainų. Šiuo metu numatoma, kad III etapas įvyks iki 2022 metų gruodžio mėnesio.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar patvirtinti pavasarį pasirašytą Lietuvos ir Latvijos susitarimą dėl abipusio dujų tiekimo vartotojams ekstremalios situacijos atveju, kai nutrūktų ar kitaip sutriktų dujų tiekimas. Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir tuomečio Latvijos ekonomikos ministro Janio Vitenbergo kovo 10 dieną pasirašytu dokumentu sutarta dėl būtinų techninių, teisinių ir finansinių priemonių užtikrinant dujų tiekimą  vartotojams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti kompensacijas už būsto šildymą ne 3 mėnesius, kaip yra dabar, o visą šildymo sezoną. Projektui dar turės pritarti Vyriausybė ir artimiausiu metu jis bus svarstomas Seime. Siūloma, kad tokia kompensacijų tvarka galiotų šį ir kitų metų šildymo sezoną. Naujienų portalas tv3.lt vakar skaitytojams priminė, kokia tvarka šiuo metu yra skiriamos kompensacijos būsto šildymui.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys Prezidentūros siūlymą suteikti savivaldybėms didesnį finansinį savarankiškumą bei laisviau skolintis.  Finansų ministerija sutinka, kad siūlomas tikslas yra teisingas, tačiau siūloma svarstyti projektą kartu su Seimo rudens sesijai Vyriausybės planuojamu pateikti projektu. „Tiek Vyriausybė pateiktų savo projektą, tiek ir Prezidentūros projektas galėtų būti svarstomas.

Vyriausybė trečiadienį aptars Energetikos ministerijos parengtą energijos taupymo planą. Plane siūloma valstybės institucijoms iki 19 laipsnių mažinti temperatūrą patalpose žiemą , o vasarą – didinti iki 27 laipsnių, išjungti karštą vandenį, mažinti apšvietimą, be to, siūloma dviem mėnesiais ilgiau – nuo spalio iki gegužės – riboti leistiną greitį keliuose iki 110 km per valandą. Skaičiuojama, kad valstybei tai padėtų sutaupyti apie 140-160 GWh energijos, arba apie 50 mln. eurų per metus.

Ne visi pragyvena iš gaunamo atlyginimo, todėl ieško papildomų darbų. Darbo rinkos specialistai sako, kad papildomų darbų populiarumas auga, tačiau prognozuoja, kad jų poreikis dar daugiau išaugs prasidėjus ekonominei krizei. Papildomiems darbams ieškomi įvairūs specialistai nuo valytojų iki mokytojų, o atlygis per mėnesį siekia kelis šimtus eurų. Prognozuoja, kad norinčių dirbti padaugės „Biuro“ ir „workis.

Milijonų tonų baltarusiškų kalio trąšų netekusio Birių krovinių terminalo (BKT) planai iki kito rudens perkrauti 10 mln. tonų ukrainietiškų grūdų būtų realūs, tačiau neaišku, iš kur įmonė gaus tiek grūdų ir kaip juos atveš iki Klaipėdos uosto, sako uosto vadovas Algis Latakas.  „Šitam terminalui tokios galimybės perkrauti grūdus tikrai yra.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ mažins elektros energijos perdavimo tarifą, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. „Litgrid“ yra susirinkęs perkrovos lėšas, kurių dalis bus panaudota sinchronizacijos projektui, kita dalis bus grąžinta vartotojams per perdavimo tarifo mažinimą“, – kalbėjo D. Kreivys. Patikslinti, nuo kada tarifas bus mažinamas, ministras negalėjo.

Energetikos ministras Dainius Kreivys nepripažįsta, kad Lietuva laiku nereagavo į kylančias dujų kainas ir neparengė plano, kaip pasiruošti elektros kainų kilimui. Jo teigimu, dujų kainų kilimui Lietuva negalėjo niekaip pasiruošti. Apie tai ministras kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Anot D. Kreivio, Lietuva buvo pirmoji šalis, sureagavusi į karą Ukrainoje ir nutraukusi dujų pirkimą iš Rusijos.

10,25 mln. eurų už pramogų kompleksą „Snow arena“ aukcione pasiūlė Druskininkų savivaldybės valdoma įmonė Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“, pranešė miesto meras Ričardas Malinauskas. Pasak jo, aukcione varžėsi du dalyviai.  „Tikimės, kad naujasis, jau nebe laikinas, „Snow Arena“ operatorius centras „Aqua“ sėkmingai vystys šį unikalų objektą“, – feisbuke rašė R. Malinauskas.

Vilniaus savivaldybės pernai gruodį pakeista rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą tvarka, kuria numatyta taikyti didesnę rinkliavą atliekas netinkamai tvarkiusiems gyventojams, negali būti taikoma, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį pranešė, kad savivaldybės 2021 metų gruodžio 15 dieną pakeista tvarka prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“ iš banko „Luminor“ ketina skolintis 75 mln. eurų. Paskola bus skirta grupės apyvartinėms lėšoms, kurių poreikis atsirado dėl išaugusių energijos kainų, per „Nasdaq“ biržą pranešė „Ignitis grupė“. Dvejų metų trukmės sutartį ketinama pasirašyti artimiausiu metu. Ją pasirašius, bendra „Ignitis grupės“ iš bankų gautų paskolų suma sieks 599 mln. eurų.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas atsistatydina iš pareigų valdyboje ir centriniame banke.  LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teikia prezidentui Gitanui Nausėdai priimti jo atsistatydinimą, panešė LB.  M. Jurgilas šioje LB valdyboje dirba nuo 2019 metų gegužės 16 dienos, jis buvo paskirtas šešeriems metams. Iki tol jis jau buvo valdybos nariu vieną kadenciją.

Norėdami gauti elektrą iš nepriklausomo tiekėjo ar jį pakeisti nuo kito mėnesio, gyventojai jį pasirinkti galės iki einamojo mėnesio pabaigos, teigia bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas. Pasak Pauliaus Kalmanto, tokia tvarka įsigalios jau šį mėnesį.

Paaiškėjus, kad Kremlius visiškai nutraukia dujų tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu, pirmadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu gerokai nukrito. Specialistai įspėja, kad dėl to gali dar labiau brangti kai kurios prekės ir paslaugos. Kaip jau skelbta, pirmadienį valiutų rinkose už 1 eurą buvo galima nusipirkti vos 0,99 JAV dolerio. Tai prasčiausias euro ir dolerio santykis per pastaruosius 20 metų.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje rekonstravus konteinerių krovai skirtas krantines ir  pasiekus 14 metrų gylį jau gali švartuotis dideli post-panamax tipo laivai, o bendra konteinerių krova uoste ateityje gali pasiekti 1 mln. sąlyginių konteinerių (TEU) per metus.  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bendrovei „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) antradienį oficialiai perdavė dvi krantines, ties kuriomis pasiektas 14 metrų gylis.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje augant energetinių išteklių kainoms pasaulyje, auga šildymo kaina ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys ir net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Reguliuojama visuomeninė elektros kaina nuo sausio galėtų siekti apie 65 centus už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pagal jo, ši kaina  bus signalas vartotojams renkantis nepriklausomą tiekėją.  „Pagal šiandien turimą informaciją mes prognozuojame, kad visuomeninė kaina galėtų būti apie 65 centus už kilovatvalandę.

Bendrosios pašto rinkos pajamos antrąjį ketvirtį siekė 61,9 mln. eurų – 7,8 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 4,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiausia pajamų – 48,4 mln. eurų – gauta už pašto siuntinių siuntimą, jos sudarė 78,3 proc. visų bendrųjų pašto sektoriaus pajamų, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Antrąjį ketvirtį iš viso išsiųsta 20,9 mln. pašto siuntų – 1,6 proc. daugiau nei prieš ketvirtį, bet 9,3 proc. mažiau nei prieš metus.