Lietuvos verslas

Europos Komisijai (EK) siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių ir ją brangiai parduodančių įmonių „viršpelnius“ Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas sako, kad toks pasiūlymas Lietuvai nėra naudingas. Pasak Virgilijaus Poderio, toks modelis pakenktų Lietuvos verslo konkurencingumui.  „Elektros generatorių, išskyrus dujų generatorius, viršplenių apmokestinimas Lietuvai nėra naudingas dėl to, kad Lietuvos atveju nėra iš ko tų viršpelnių paimti.

Pietų Korėjos ekspertai Lietuvoje tikrina paukštienos gamintojus, kurie savo produkciją planuoja eksportuoti į šią Azijos šalį. Pietų Korėjos Maisto ir vaistų saugos ministerijos bei Gyvūnų ir augalų karantino agentūros ekspertai lankysis Vilniaus paukštyne ir bendrovėse „Krekenavos agrofirma“ bei „Vlantana“, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Pasak tarnybos vadovo Manto Staškevičiaus, derybos dėl eksporto leidimų vyko nuo 2018 metų, tačiau procesus pristabdė pandemija.

Valdantiesiems teigiant, jog pastarąjį dešimtmetį šalies vyriausybės nieko nepadarė, kad Lietuva turėtų pakankamų savų elektros gamybos pajėgumų, buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad jam dirbant šiame poste visas dėmesys buvo skirtas elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statybai.  „Lietuva koncentravosi į elektros linijų statybą su Švedija ir su Lenkija, kai buvo uždaryta atominė elektrinė.

Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo ėmėsi Vyriausybės teikiamo projekto dėl naujos kompensacijų už šildymą tvarkos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos pataisos numato, kad šildymo kompensacijos būtų taikomis iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Už projektą po pateikimo vienbalsiai balsavo 117 Seimo narių, toliau jis bus nagrinėjamas Seimo komitetuose.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus.  Už tai balsavo 116 parlamentarų, prieš ar susilaikiusių nebuvo. Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimas galutinai balsuos rugsėjo 22 dieną.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad žadama valstybės sektoriaus reforma, atnešanti valdininkams žymiai didesnes algas, gali lemti ir kokybiškesnį suteikiamų paslaugų atlikimą. Trečiadienį laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ ministrė A. Bilotaitė įvardijo tris pagrindinius valstybės tikslus, tarp jų yra ne tik bandymas valstybinėse įmonėse surasti kompetetingus vadovus, bet taip pat kalbama ir apie atlyginimų kėlimą.

Rugpjūtį rinkoje iki rekordinių aukštumų pakilusios elektros kainos artimiausiu metu neturėtų pasikartoti, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Pasak jo, taip teigti leidžia faktai, jog įjungtos Rygos šiluminės elektrinės, artėjant šaltajam sezonui auga elektros gamyba ir vartojimas.  „Dabar įsijungė latvių generatoriai, jie gamina (elektrą – BNS). Anksčiau jie elektros negamino, artėjant šaltajam sezonui garantuotai pradės daugiau gaminti.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti dalį opozicinių „valstiečių“ siūlytų pataisų, pagal kurias ketinama sugriežtinti reikalavimus nepriklausomiems elektros tiekėjams, tačiau atmetė siūlymus leisti visiems elektros vartotojams grįžti į visuomeninį tiekimą bei fiksuoti garantinio tiekimo kainą.

Lietuvos teismai teigia klimpstantys į milijonines skolas ir galintys sulaukti antstolių, o teismų veikla dėl nemokumo gali laikinai nutrūkti. Skola už teismo procesinių dokumentų pristatymą Lietuvos paštui jau siekia per 1 mln. eurų. Paštui nuo lapkričio branginant paslaugas, ji dar augs, rodo Teisėjų tarybos posėdžių dokumentai. „Kol kas paštas laukia. Mes žinių negavom, kad būtų skirtos papildomos lėšos.

Europos Komisijai (EK) siūlant Lietuvai  susigrąžinti dalį pigiai elektrą gaminančių ir eksportuojančių šalių „viršpelnių“ pagal dvišales sutartis, Lietuva dėl to pirmiausia turėtų tartis su Švedija, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Vilniuje sprogdinant pamatus Nacionalinio stadiono statybvietėje nenustatytas kiekis betono gabalėlių galėjo išskrieti už teritorijos ribų, ketvirtadienį pranešė tyrimą atliekanti bendrovė Vilniaus BDT. Anot tyrėjų, rugsėjo 12 dienos ryte, sprogdinant stadiono pamatus, pirmojo sprogdinimo metu skeveldrų sklaida buvo platesnė nei įprastai. Tikslesnes įvykio aplinkybes toliau aiškinasi specialistai.

Eksportas šiemet sausį-liepą augo visose Baltijos šalyse, rodo ketvirtadienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 29 proc. iki 23,8 mlrd. eurų, Latvijos – 30 proc. iki 12 mlrd. eurų, o Estijos – 23 proc. iki 12,2 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 40 proc. iki 28,3 mlrd. eurų, Latvijos – 36 proc. iki 15,1 mlrd. eurų, o Estijos – 30 proc. iki 14,3 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 4,5 mlrd. eurų, Latvijos, – 3,2 mlrd. eurų, Estijos – 2,1 mlrd. eurų.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), turintys dar maždaug 1,5 mln. eurų avansinių mokėjimų už Rusijos ir Baltarusijos prekių gabenimą per Lietuvą, įskaitant ir Kaliningrado tranzitą, pareiškė, kad šie klientai patys turi pasirūpinti atsiskaitymu už paslaugas, kitu atveju įmonė „LTG Cargo“ neveš krovinių.   „LTG bei Lietuvos institucijos yra užtikrinusios galimybę įgyvendinti ES sutarimus dėl vežimų tarp Rusijos Federacijos ir Kaliningrado srities.

Lietuviško kapitalo fintech bendrovės „Paysera“ paslaugos didesnės rizikos klientams buvo apribotos tinkamai, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas  (VAAT) pranešė atmetęs „Payseros“ skundą dėl tokio Lietuvos banko sprendimo. Teismo vertinimu, įtarimai, jog „Paysera“ netinkamai taiko pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, netaiso trūkumų, yra pagrįsti.

Lietuva tariasi dėl skrydžių tarp Vilniaus ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), teigia Susisiekimo ministerija. JAE bei Omane apsilankęs ministras Marius Skuodis taip pat aptarė galimybes didinti šalių krovinių srautus ir įgyvendinti plėtros projektus Klaipėdos jūrų uoste. M. Skuodžio teigimu, Lietuva turi visas galimybes kurti jungtis su JAE ir Omano prekybos ir logistikos centrais, atverdama verslui naujas galimybes ir diversifikuodama prekybą.

Ukrainą užpuolusiai Rusijai buvo įvestos sankcijos, o agresorei apribojus dujų tiekimą Europoje itin išaugo dujų kainos. Dėl šios priežasties chemijos pramonės bendrovė „Achema“ sustabdė savo veiklą. Tai lėmė, kad gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 80 proc., o alternatyvaus kuro šilumai kainos dėl didelės paklausos irgi kyla į aukštumas.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Valandos darbo sąnaudos Lietuvoje balandį-birželį, palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 12,5 procento. Labiau sąnaudos augo tik Bulgarijoje (14,4 proc.) ir Vengrioje (12,7 proc.). Visoje ES darbo sąnaudos per metus vidutiniškai augo 4,4 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje sąnaudos per metus augo 7,3 proc.

Kompensacijos už itin aukštas energijos kainas gyventojams šiemet valstybei atsieis 700–800 mln. eurų, arba daugiau nei 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiais metais jau įvyko biudžeto tikslinimas, ir reikėtų prisiminti sprendimus, kurie jau buvo padaryti: per biudžeto tikslinimą buvo numatyta kompensacija elektros ir dujų  kainai tam, kad kainos vartotojams augtų ne daugiau kaip 40 proc.

Prieš pat oficialią išankstinę naujųjų „iPhone 14“ serijos telefonų prekybos pradžią Lietuvoje, didžiausia pasaulio technologijų bendrovė „Apple“ atskleidė, kurie jos gaminami telefonai veiks su „Telia“ 5G ryšiu. Su naujausia operacine sistema iOS16 5G veiks automatiškai, rašoma pranešime spaudai. Šis ruduo Lietuvoje atneš išties didelių technologinių naujovių.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės pasiūlytoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Už tai balsavo 114 Seimo narių, o vienas buvo prieš. Visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, o per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradėjo pirmųjų Lietuvoje išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimo darbus. Nuo šiol kas mėnesį tikimąsi iš senųjų ir naujuosius pakeisti apie 40 tūkst. apskaitos prietaisų, rašoma pranešime spaudai. Natūralu, kad vis didesniam skaičiui šalies gyventojų taps aktualu būtent kas ir kada diegs išmaniuosius elektros apskaitos prietaisus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pakvietė antrą pagal dydį Pietų Korėjos verslo korporaciją „SK Group“ investuoti Lietuvoje. Pasak ministrės, nuo praėjusių metų rudens Seule veikia Lietuvos ambasada, o šį rugsėjį darbą pradėjo ir Lietuvos komercijos atašė, pranešė ministerija.   „Tai suteiks didesnį postūmį verslui ir investicijoms tarp dviejų šalių.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), nuosekliai siekdami veiklos efektyvumo, įgyvendina valdomo turto optimizavimo planą, kuriuo siekiama didinti grupės įmonių valdomo nekilnojamojo turto efektyvumą ir parduoti pagrindinėms funkcijoms vykdyti nebenaudojamus objektus. Antradienį paskelbtas aukcionas dėl poilsio bazės Ignalinoje pardavimo. „Veiklos efektyvumą didinti siekianti LTG Grupė atsisako funkcijų, nesusijusių su pagrindine veikla, bei turto, kuris nėra skirtas šiai veiklai vykdyti.

Per aštuonis šių metų mėnesius Rusijos mažmeninėje rinkoje realizuota 49,4 mln. dekalitrų degtinės – 7,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, skelbia Rusijos žiniasklaida, nurodydama Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos sąjungos duomenis. Konjako ir brendžio rūšių gėrimų poreikis padidėjo 3,9 proc. iki 7,76 mln. dekalitrų. Vynuogių vyno mažmeniniai pardavimai augo 1,4 proc. iki 35,2 mln. dekalitrų, putojančio vyno – 8 proc. iki 11,1 mln.

Vyriausybei atsisakant prezidento siūlymo elektros kainą visiems buitiniams vartotojams nuo sausio fiksuoti ties 24 centų riba, Gitanas Nausėda siūlys grįžti prie pirminio savo pasiūlymo ir ją taikyti iki 150 kilovatvalandžių (kWh) suvartojantiems gyventojams, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.  „Pokalbiuose tarp prezidento ir premjerės prezidento pirminis pasiūlymas buvo fiksuoti 24 centų kainą ne visam suvartojamam elektros kiekiui, o būtent pirmoms 150 kilovatvalandžių per mėnesį.

Akcijų biržose prekiaujantys investuotojai susiduria su įvairiais techniniais įvykiais, kurių paskirtis ir poveikis investicijų vertei galui būti ne visada iki galo suprantami. Vienas tokių įvykių yra išleistų akcijų skaičiaus pakeitimas – padalijimas ar padauginimas (angl. split arba reverse split), rašoma pranešime spaudai. Pastaruoju metu tai įgyvendino ne tik JAV, bet ir Baltijos šalių įmonės. Toks pokytis dažniausiai vykdomas, kai akcijos kaina smarkiai pakyla arba gerokai sumažėja.

Ukraina trečiadienį pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą su Didžiojo septyneto (G-7) šalių ir Paryžiaus kreditorių klubui priklausančių valstybių grupe dėl mokėjimų už valstybės tiesioginę ir garantijų skolą sustabdymo, pranešė Ukrainos finansų ministerija per tarptautinio socialinio tinklo „Telegram“ kanalą.

Krašto apsaugai skiriamas biudžetas bus kiek didesnis nei 2,5 proc. nuo šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP), sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Aš tikiuosi, kad skaičius bus didesnis pinigais, bet greičiausiai jis bus šiek tiek didesnis negu 2,5 procento“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė ministras. Pasak jo, nors norėtųsi, kad biudžetas būtų didesnis, esamas bus pakankamas toliau siekti numatytų tikslų.

Seimui ketvirtadienį teikiamos Elektros energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį pranešė, kad trečiame etape yra apie 814 tūkst. buitinių vartotojų, o nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę 53 proc., todėl pakeitimai bus svarbūs apie 430 tūkst. vartotojų.

Ketvirtadienį Seimui teikiamas įstatymo pakeitimas, numatantis kiek kitokią šildymo kompensacijų tvarką – jos bus skiriamos iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, kuriems trečiadienį pritarė Vyriausybė, Seimui teiks socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Išsirinkus būstą iš brėžinio šis per kelis mėnesius nuo 130 tūkst. eurų pabrango iki 199 tūkst. eurų. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietė, su kuria nekilnojamo turto (NT) vystytojas vienašališkai nutraukė sutartį. Vystytojas tikino, kad nutrūkusios sutartys yra normalus reiškinys ypač, jeigu tenka susidurti su „probleminiais klientais“. Tuo metu NT ekspertai įspėja, kad gyventojai visada rizikuoja pirkdami būstą iš brėžinių, tad prieš renkantis tokį būstą siūlo gerai apsvarstyti.

Ivano Paleičiko šeimos kontroliuojama bendrovės „Viada LT“, valdančios degalinių tinklą, grynasis pelnas pirmąjį šių metų pusmetį siekė 11,5 mln. eurų – 2,9 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Bendrovės konsoliduoti pardavimai pirmąjį šių metų pusmetį siekė 586,3 mln. eurų – 50,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Viada LT“. Anot pranešimo, pardavimų augimui didelės įtakos turėjo naftos produktų ir energetinių išteklių kainų augimas.

Žiaurus Rusijos karas Ukrainoje aiškiai parodė logistikos svarbą karinių veiksmų kontekste, todėl „Rail Baltica“ projektas dabartinėje geopolitinėje situacijoje tampa vis svarbesnis, trečiadienį susitikime su Šiaurės ir Baltijos jūrų TEN-T koridoriaus koordinatore Katrina Trautmane sakė Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis.

Šąlant orams Lietuvoje, o tuo pačiu artėjant vaikų rudens atostogoms keliautojai pradeda dairytis, kur galėtų nuvykti per jas pailsėti. Lietuvos turizmo rinkos lyderis „Novaturas“ sulaukia vis daugiau užklausų dėl šiam laikotarpiui tinkamiausių krypčių ir išskiria keletą poilsio rudenį privalumų: atslūgę karščiai Europos pietuose leidžia mėgautis malonia šiluma paplūdimiuose, sumažėjus turistų srautams be didesnių grūsčių galima pasiekti visus lankytinus objektus, o kartu su vasaros sezono pabai...

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos vadovai nuogąstauja kad Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūloma valstybės tarnybos pertvarka paskatins nepotizmą. „Kuo mes nesame patenkinti: visas valstybės tarnybos valdymas atiduodamas į vadovų rankas.

Penkiuose šalies miestuose prasideda Finansų ministerijos organizuojamų renginių ciklas, pristatantis naujojo 2021–2027 m. laikotarpio Europos Sąjungos (ES) investicijas. Pirmasis renginys, kviečiantis tapti net 7,5 mlrd. eurų ES investicijų Lietuvoje dalininkais ir kurti pažangią Lietuvą, įvyks jau šį trečiadienį, Utenoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kaliningrado srities valdžios atstovams pareiškus, kad baigiasi Lietuvos nustatytos tranzitu per ją gabenamų naftos ir cemento krovinių kvotos, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) BNS pranešė, kad šiemet dar gali būti pervežta apie 600 tūkst. tonų šių prekių. „Pagal ES reglamentą į sąrašą įtraukti skirtingų kodų naftos ir cemento produktai, kurių kiekiai vertinami konkrečiai, kai gaunamos paraiškos. Šiuo metu dalies jų vidurkiai yra pasiekti.

Vienus didžiausių atlyginimų Lietuvoje mokanti informacinių technologijų (IT) bendrovė „Uber Lithuania Software and Development“ uždarys savo programavimo biurą Vilniuje, portalui 15min.lt. patvirtino bendrovė. Pasak jos, tai nepalies pavežėjimo paslaugų. Kaip teigia bendrovė, tokiam sprendimui įtakos neturėjo nei ekonominė situacija, nei karas Ukrainoje, ji pasiryžusi pasiūlyti visiems paveiktiems darbuotojams „kitas galimybes kompanijos“ viduje.

Penkis prekybos ir pramogų centrus Lietuvoje ir Latvijoje valdanti grupė „Akropolis Group“  šiemet sausį-birželį gavo 54 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 49 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku ir 14 proc. daugiau nei pirmąjį 2019 metų pusmetį.  Grupės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 36,4 mln. eurų – atitinkamai 37 proc. ir 9 proc. daugiau, pranešė grupė. Grupės teigimu, nuomininkų apyvarta augo daugiau nei du kartus – nuo 224,9 mln.

Europos Komisijai (EK) siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių Bendrijos įmonių viršpelnius, Lietuva dalį jų galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Pasak jo, tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos, o procesą prižiūrėtų EK.

Sprendžiant budinčių globotojų trūkumo iššūkius, sostinėje žymiai didinamas atlygis už tėvų globos netekusių vaikų priežiūrą. Šiandien miesto Tarybai pritarus ir pakeitus mokėjimo tvarką, Vilniaus budintys globotojai gaus didžiausią atlygį Lietuvoje, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.  Naujai įsigaliosianti apmokėjimo tvarka visiems budintiems globotojams numato pastovų 1,5 MMA  atlygį per mėnesį.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, kurioms įsigaliojus neįgalūs ar dalies darbingumo netekę gyventojai galėtų gauti didesnes išmokas ir paramą automobiliui įsigyti ar prisitaikyti savo reikmėms. „Seimui pritarus mūsų siūlomiems pokyčiams, naujovės palies daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, padės užtikrinti jų savarankiškumą visose gyvenimo srityse, palengvins integraciją į darbo rinką.

Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui net ir nepaprastajai padėčiai galiojant tik tam tikrose teritorijose palikti galimybę iš viešųjų pirkimų konkursų šalinti su priešiškomis valstybėmis susijusias įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Toks reguliavimas ir toliau išlieka aktualus.

Augančios elektros kainos paveikė visus verslo sektorius, taip pat ir žemės ūkį. Tiek pavieniai ūkininkai, tiek  žemės ūkio bendrovės, kad vos pajėgia apmokėti sąskaitas. Nesulaukę valdžios pagalbos, jie žada nutraukti veiklą ir atleisti darbuotojus.  Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas kalbėjo, kad pasigenda aiškesnio Žemės ūkio ministerijos veiksmų plano.  „Girdime tik kalbas.

Pramonės augimas Lietuvoje liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 8,3 procento. Labiau ji augo Švedijoje (9,8 proc.), Lenkijoje (10,3 proc.), Danijoje (12 proc.) ir Bulgarijoje (17,6 proc.). Visoje ES pramonė per metus mažėjo 0,8 proc. Latvijoje pramonė smuko 2,9 proc., o Estijoje – 6,4 procento.  Per mėnesį – liepą palyginti su birželiu – pramonė Lietuvoje augo 6,5 proc.

Lietuvos bankams sugriežtinus reikalavimus skolintis norinčiam smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), pagal atmetamų paraiškų skaičių Lietuva yra absoliuti rekordininkė Europos Sąjungoje, teigia Seimui ataskaitą pristatęs Lietuvos bankas. Pasak centrinio banko, nepaisant pastaruoju metu augančio šio verslo kreditavimo, daugiau nei pusė šio sektoriaus įmonių mano, kad bankų skolinimas joms yra apribotas.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia nepriklausomų elektros energijos tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimą. Nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai atnaujinami ir pateikiami apskaičiuojant prognozuojamą mėnesio sąskaitą bei garantinio tiekimo kainą. Lyginant su rugpjūčio mėnesio vidutine kaina, rugsėjo (1–13 d.) duomenimis vidutinė 1 kWh kaina Nord Pool biržoje sumažėjo 22 proc. Per pastarąją savaitę nepriklausomi elektros tiekėjai siūlomų planų (18-24 mėn.

Ministrų kabinetas pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma, kad už šildymą ir karštą vandenį gyventojai kompensacijas gaus ilgiau, jiems bus kompensuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), o nepriklausomą tiekėją bus galima rinktis ne iki šių metų pabaigos, o per artimiausius trejus metus. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms.

Trečiadienį į Lietuvą iš Estijos atvyko pirmasis bandomasis krovininis traukinys „Amber train“, kursuosiantis per tris Baltijos šalis, praneša „Lietuvos geležinkeliai“. Traukiniu puspriekabėmis ir konteineriais atgabenta Vakarų rinkai skirta mediena, durpės ir statybinis putplastis.