Lietuvos verslas

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) ieško, kas už 486 tūkst. eurų parengtų būsimo vėjo parko Baltijos jūroje jungties su sausuma infrastruktūros studiją ir kvalifikacijos reikalavimus jos projektuotojams ir rangovams. Infrastruktūros studija nustatys tinkamiausią parko prijungimo prie sausumos tinklų alternatyvą, pranešė LEA.  Konkurso dalyvių pasiūlymų laukiama iki spalio 10 dienos, o studija, tikimasi, bus parengta kitų metų gegužės mėnesį.

Šiandien Žemės ūkio ministerijoje vykusiame susitikime JAV ambasadorius Robertas Gilchristas ir Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas aptarė JAV Maisto saugos ir inspekcijos tarnybos pranešimo, kad Lietuva nuo šiol turi teisę eksportuoti kiaušinių produktus į JAV, svarbą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Lietuva tapo antra ES šalis po Nyderlandų, gavusia tokį leidimą. Pranešama, kad leidimas gautas po aštuonerius metus trukusio proceso bei laipsniškos pažangos per pastaruosius metus.

Lietuvoje veikiantis Jungtinės Karalystės bankas „Revolut“ rugsėjo 11 dieną patyrė kibernetinę ataką, jos metu programišiai gavo prieigą prie 0,16 proc. banko klientų duomenų, rašo portalas vz.lt. Pasak „Revolut“, Lietuvoje apie incidentą informuoti 379 klientai, jų lėšos saugios.  „Revolut“ teigimu, manoma, kad įsilaužėliai prieigą prie duomenų gavo fišingo (angl. phishing) būdu, kai iš vieno darbuotojų prisijungimo duomenys buvo išvilioti naudojant socialinės inžinerijos metodus.

Po metus trukusių teisinių ginčų „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinė sąjunga skelbia atnaujinanti planus rengti streiką. Kaip BNS sakė VVT profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius, neterminuotą streiką planuojama pradėti spalio 3-iąją, nes per metus su VVT administracija nepavyko išspręsti nesutarimų dėl darbuotojų atlyginimų skaičiavimo metodikos, sąlygų gerinimo. „Mes jau žinome, kad Lietuvos teismai pripažino streiką teisėtu, jo metu turime užtikrinti 50 proc.

Aplinkos ministras ragina skubiai pertvarkyti vandentvarkos sektorių ir dar šioje Seimo sesijoje būtina priimti tam kelią atversiančią naują Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakciją. Kitu atveju, Simono Gentvilo teigimu, jau sausio pradžioje dalis vandentvarkos įmonių bankrutuos.

Klaipėdos uostas per 8 šių metų mėnesius perkrovė 23,8 mln. tonų krovinių – 19 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku.    Generalinių krovinių – konteineriuose gabenamos prekės, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai – šiemet krauta 11,83 mln. tonų – 12,7 proc. daugiau, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Vien konteinerių (TEU) krova šiemet išaugo 57,5 proc. iki 651 tūkst.

Pertvarkęs ir konsolidavęs grupės įmones „Revolut“ bankas tapo trečiuoju pagal turtą banku Lietuvoje – jo rinkos dalis padidėjo iki 16,4 proc. Banko turtas birželio pabaigoje buvo vertinamas 8,2 mlrd. eurų. Didžiausias pagal valdomą turtą antrąjį ketvirtį liko „Swedbank“ – jis užėmė 31,2 proc. rinkos (15,6 mlrd. eurų), antrasis – SEB bankas – 22,7 proc. (11,4 mlrd. eurų). Kartu šie bankai užėmė 53,9 proc. rinkos. Ketvirtoje vietoje liko Šiaulių bankas su 7,8 proc. rinkos (3,9 mlrd.

Šaltieji metų mėnesiai – ne už kalnų, todėl jau dabar metas pradėti galvoti apie kitą mėnesį prasidėsiantį šildymo sezoną. Šiemet šalies gyventojai nerimauja dėl būsimo šildymo išlaidų padidėjimo, susijusio su sparčia infliacija ir kitomis priežastimis. Kai energijos išteklių kainos nesustodamos kyla, svarbu ieškoti sprendimų, kaip kuo efektyviau naudotis šildymu itin neploninant piniginės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Su aukštomis energetikos produktų kainomis susiduria ne tik gyventojai, bet ir verslas. Tačiau nereikėtų visų įmonių remti valstybės biudžeto pinigais. Tai padarius, problemų Lietuvai gali būti dar daugiau. Taip yra įsitikinęs Mantas Mikuckas, „Vinted“ bendraįkūrėjas, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ jis pripažino, kad kai kurioms labiausiai nukentėjusioms įmonėms reikėtų padėti.

Seimui liepos pradžioje apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią bei rinkos reguliuotojui pradėjus tyrimą sustojo tolesnis šių projektų vystymas, sako rinkos dalyviai.  Saulės energetikos rinkos atstovai pasigenda aiškumo, kokie projektai galės būti įgyvendinami ir pagal kokius kriterijus jie bus atrinkti.

Į Lietuvą iš Ukrainos pargabenti ten likę „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ riedmenys – 6 vagonų sąstatas su 25 grūdovežiais, 9 vežimėliais pakrautomis platformomis ir dviem priedangos vagonais, pranešė LTG.  LTG Cargo“ riedmenys buvo parvežti iš karo Ukrainoje mažiau paveiktų teritorijų. Planuojama, kad jie papildys bendrovės  nuosavų ir Lietuvos grūdų augintojams nuomojamų vagonų parką.

Beveik pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad tin didelis kainų šuolis juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų, pirmadienį pranešė bankas.  „Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus bei veiksmus.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį pusmetį uždirbo 183,9 mln. eurų pelno – 30,8 mln. eurų, arba penktadaliu daugiau negu pernai tuo pat laiku (153,1 mln. eurų).  Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – trys, pirmadienį panešė Lietuvos bankas (LB)  Grynųjų palūkanų pajamos šiemet padidėjo 61,4 mln. eurų (24,3 proc.), o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – 12,7 mln. eurų (10,6 proc.

Pirminėje butų rinkoje pardavimai rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sumenko, o bendri rinkos pardavimai augo tik Kaune. Tuo metu parduodamų butų kainos didmiesčiuose nemažėjo, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, rugpjūtį Lietuvoje parduotų butų daugiabučiuose skaičius sumažėjo 3,4 proc. iki 2861, o per metus smuko 4,7 procento. Vilniuje rugpjūtį parduoti 858 butai – 5,7 proc. mažiau nei liepą ir 4,8 proc.

Ūkininkai skaičiuoja, kad šiemet derlius nors ir mažesnis nei pernai, tačiau bus brangesnis. Parduotuvėse tiek daržovės, tiek duona kainuos daugiau. Tačiau uždirbti ūkininkai nesitiki, nes uždirbtus pinigus tenka investuoti į kitų metų derlių, apmokėti išaugusias elektros sąskaitas. Todėl jie tikisi valdžios pagalbos, kad galėtų išsilaikyti.

Elektros kainos Lietuvoje kelia vis daugiau galvos skausmo tiek gyventojams, tiek verslui. Kai kuriomis rugsėjo dienomis mūsų šalyje fiksuota didmeninė elektros energijos kaina buvo didžiausia visoje ES. Vyriausybė iki šiol nepaskelbė, kiek elektros kainos gyventojams kompensuos kitais metais. Taip pat iki galo nėra aišku, kokios pagalbos artimiausiu gali tikėtis verslas.

Kylant daugeliui kainų Lietuvoje, brangsta ir dienos pietūs – kavinių atstovai pripažįsta, kad kainos pakilo apie 20 proc. Jei anksčiau galėdavo pasiūlyti pietus už 3 eurus, dabar pigiausias pasirinkimas – 4,50 euro. Nors mažesniuose miesteliuose galima rasti ir pigesnių variantų, pavyzdžiui, už 3,40 euro, ten pietūs vis tiek vidutiniškai kainuoja 5–6 eurus. Pastarąjį pusmetį dienos pietūs kavinėse įvairiuose Lietuvos miestuose pabrango nuo keliasdešimt centų iki euro ir 20 ct.

Jei ne pagal visus, tai, matyt, pagal daugelį ekonominių rodiklių vokiečiai gyvena geriau nei lietuviai. Atrodytų, kad uždirbantys lietuvišką minimalią algą mūsų šalies gyventojai turėtų mokėti mažiau mokesčių ir į rankas gauti daugiau pinigų nei turtingesni vokiečiai. Tačiau taip nėra.

Negana to, kad paslaugų kainos kyla kas mėnesį, jų teikėjai, panašu, dar bando savo klientus ir apgauti. Štai vilnietė dar pavasarį užsisakė baldus, tačiau jų vis negauna, nors avansą jau sumokėjo. Baldininkas žadėjo procesą paskubinti, gavęs visą sumą. Tačiau moteris tuo nepatikėjo, pinigų nemokėjo, tačiau išsiaiškino, kad nuo šio baldininko nukentėjo daugybė žmonių.

Nuo šių mokslo metų pabrango daugelis būrelių: savivaldybės pripažįsta pakėlusios 5 ar 10 metų nekeistas kainas. Nors jos tikina, kad kainos pakilo nežymiai, vis dėlto už kai kuriuos užsiėmimus teks pakloti ir 6, ir 11, ir 25 eurais daugiau. Daugiausia pokyčių įvyko Kaune, kur užsiėmimai suaugusiems pabrango net iki 25 eurų, dailės mokyklos už 7–16 eurų dabar kainuoja 17 eurų, o sporto mokyklų minimalūs įkainiai pakelti nuo 6 iki 20 eurų.

Jungtinėje Karalystėje (JK), į kurią yra emigravę šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, iš naujo imta svarstyti apie valstybinės pensijos dydį ir ankstesnį pensinio amžiaus ilginimą, praneša vietos žiniasklaida.

Privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas prašo Konkurencijos tarnybos leidimo įsigyti „Alma Littera“ knygybų tinklą „Pegasas“ ir logistikos bendrovę „ALG logistika“. Taryba pranešė prašymą sandoriui gavusi pirmadienį. Nurodoma, kad „BaltCap“ priklausanti įmonė „BT Investeeringud“ įsigytų 100 proc. bendrovės „Nirija“ akcijų, taip netiesiogiai įgydama 100 proc.

Elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 13,8 proc., dujos pigo 6,8 proc., o degalų kainos išliko panašios ir buvo mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina rugsėjo 9-12 dienomis buvo 395,5 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 392,4 euro, arba 18,4 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje atpigo beveik trečdaliu – 32,3 proc. iki 193,5 euro. Elektros gamyba Lietuvoje didėjo 16,3 proc.

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Epso-G“ ketina šiemet įsigyti maždaug trečdalį bendrovės „TSO Holding“ akcijų, kuri kartu su kitu akcininku netiesiogiai valdo elektros energijos biržą „Nord Pool“. Anot bendrovės pranešimo, Energetikos ministerija pritarė valdybos siūlymui įsigyti 39,6 proc. „TSO Holding“ akcijų tuomet, kai antrinė bendrovė „Litgrid“ 37,6 proc.

Lietuvos banko 100 metų sukakčiai rugsėjo pabaigoje bus išleista moneta. Išleidžiamos trijų nominalų monetos – 50 eurų aukso, 20 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Aukso moneta bus išleista 3 tūkst., sidabro –  2,75 tūkst., vario ir nikelio lydinio – 30 tūkst. vnt. tiražu, pranešė Lietuvos bankas. Naujųjų kolekcinių monetų dailininkas – Giedrius Paulauskis. Monetos nukaldintos Lietuvos monetų kalykloje.

Dujų kainų lubos būtų ilgalaikis sprendimas Europai siekiant atpiginti elektrą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Tai jis teigė premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, jog pagrindinė problema – kaip atsieti elektros kainas nuo dujų.

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ valdytoja bendrovė „Lidl Lietuva“ pradeda logistikos centro Vilniaus pakraštyje, Paneriuose, statybas. Į projektą įmonė ketina investuoti daugiau nei 100 mln. eurų, čia planuojama sukurti per 300 naujų darbo vietų, pranešė „Lidl Lietuva“. „Lidl Lietuvos“ generalinis direktorius Radostinas Roussevas-Peine'as sako, kad tai svarbus įmonės plėtros etapas, didėjant „Lidl“ parduotuvių skaičiui Lietuvoje ir užtikrinant tinkamą jų aprūpinimą.

Degalai per pastarąją savaitę atpigo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausiais populiariausios markės benzinas ir dyzelinas – Lietuvoje, o brangiausi degalai – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje sumažėjo nuo 1,739 iki 1,719 euro, Rygoje – nuo 1,764 iki 1,744 euro, Taline – nuo 1,899 iki 1,829 euro.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės per artimiausią pusmetį turėtų parengti technines studijas, būtinas sukurti tinkų sinchronizavimo su Europa spartinimo planą – jis taps pagrindu politiniam sprendimui dėl spartesnės sinchronizavimo datos nei 2025-ųjų pabaiga, kaip numatyta dabar. Tai energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė Vilniuje susitikęs su Lenkijos klimato ir aplinkos ministre Anna Moskwa  (Moskva), pranešė ministerija.

Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“ vėjo jėgainių parkų jūroje projektus įgyvendins bendradarbiaudama su Vokietijos energetikos milžine RWE, penktadienį pranešė „Latvenergo“ vadovas Martinis Čakstė.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (3 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2021 metais – šis rodiklis Lietuvoje paaugo 0,1 punkto, o per ketvirtį nepakito.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 21,1 proc. ir buvo trečia pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 25,2 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,4 proc. ir buvo antroje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10,1 proc., o vien euro zonoje – 9,1 procento.

Narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančias Vakarų Balkanų šalis Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina ieškoti bendrystės ir tarpusavio sutarimo. Anot jos, sklandus integracijos procesas priklauso ne tik nuo Bendrijos, bet ir nuo to siekiančių valstybių, jose įgyvendinamų reformų.

Lietuva tikisi, kad planuojami bendri jos ir Taivano projektai netrukus įgaus pagreitį. Šią savaitę Taivane lankęsis ekonomikos ir inovacijų  viceministras Karolis Žemaitis sako, jog tokie projektai galėtų būti įgyvendinti puslaidininkių, lazerių technologijų, informacinių ryšių, biotechnologijų, startuolių ekosistemos srityse.

Lietuviškus kiaušinių produktus leista eksportuoti į JAV, ketvirtadienį paskelbė šios šalies Maisto saugos ir priežiūros tarnyba. Lietuva tapo antrąja Europos Sąjungos šalimi po Nyderlandų, gavusia tokį leidimą. Lietuvos sertifikuoti gamintojai galės eksportuoti kiaušinių baltymų ir trynių miltus, šaldytą ar džiovintą kiaušinių masę,  pranešė Žemės ūkio ministerija.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Vilniuje su Lenkijos Vyriausybės vadovu Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) aptarė būtinybę didinti paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai stiprinimą. Kaip informavo Lietuvos Vyriausybė, ministrų pirmininkų dvišaliame susitikime, vykusiame prieš bendrą Ministrų kabinetų posėdį, taip pat aptarti europiniai sprendimai, kurie leistų mažinti energijos išteklių kainas, šalių strateginės partnerystės stiprinimo, Ukrainos atstatymo klausimai.

Nuo karo Ukrainoje pradžios vasario pabaigoje Lietuvoje įsidarbino daugiau kaip 17,4 tūkst. ukrainiečių – maždaug pusė visų darbingo amžiaus pabėgėlių iš Ukrainos. Jie dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje.  Beveik 10 tūkst. ukrainiečių įdarbino Užimtumo tarnyba, o dar 4,2 tūkst. darbo vietų jiems siūloma, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.   Iš viso šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daugiau kaip 65,3 tūkst. ukrainiečių.

Lietuvoje pernai suteikta 201 mln. eurų paramos – 8,1 proc. daugiau nei 2020 metais, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Vien šalies įmonės ir organizacijos suteikė 54,6 proc., užsienio šalių – 24 proc., anoniminiai teikėjai ir gyventojai – 21,4 proc. visos paramos. Didžiausia paramos dalis (72 proc.) buvo suteikta pinigais – 13,9 proc. daugiau nei 2020-aisiais, materialinėmis vertybėmis – 27,2 proc.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, jog sprendžiant energijos kainų krizę nėra energetikos ministro Dainiaus Kreivio plano šiai dienai.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovei „Achema“ dėl smarkiai išaugusių gamtinių dujų kainų nuo rugsėjo laikinai sustabdžius veiklą ir dalį darbuotojų išleidus į prastovas, bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė sako toliau siekianti, jog jiems būtų mokamos dviejų trečdalių atlyginimo dydžio išmokos.  „Labiausiai inicijuojame šitą dalyką, kad būtų apmokėjimas už prastovas padidintas, kad būtų dviejų trečdalių, bet dar tokio sprendimo neturime.

Nuo penktadienio, rugsėjo 16-osios, pradedami taikyti mažesni vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai lengviesiems automobiliams, automobiliams-gyvenamiesiems namams bei automobiliams, tempiantiems gyvenamąjį namą.

„Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ penktadienį po beveik dviejų savaičių pertraukos atnaujina gamybą, BNS patvirtino įmonės generalinis direktorius Tomas Eikinas.  Pasak jo, tolesnis „Grigeo Klaipėdos“ darbas priklausys nuo elektros kainų.  „Jeigu kažkokių nenumatytų atvejų neatsitiks, tikimės sklandžiai ir toliau tęsti veiklą.

Penktadienį prasidėjo Europos judumo savaitė – kasmetinė kampanija, skatinanti palikti automobilius ir keliauti pėsčiomis ar aplinkos neteršiančiomis priemonėmis.

Penktadieniais ir savaitgaliais nemažai gyventojų naudojasi taksi ar pavežėjų paslaugomis. Juos patogu išsikviesti programėle telefone, tačiau kartais tokie iškvietimai gali baigtis nemalonumais. Galite likti ne tik be automobilio, bet laikinai atsisveikinti su pinigais. Bankas sako, kad gyventojų mokėjimo korteles blokuoja dėl įtartinų sandorių, o pinigų rezervuoja tiek, kiek nurodo paslaugų tiekėjas.

Už buvusios gydyklos pastatus Vilniuje, Antakalnyje, aukcione pasiūlyta 5,62 mln. eurų – 8,1 proc. daugiau nei pradinė kaina. Anot pirmąjį aukcioną rengusio Turto banko, jame dalyvavo trys dalyviai, objektu domėjosi didžiausi šalies nekilnojamojo turto projektų vystytojai ir investuotojai, planuojantys šioje vietoje statyti būstus.  „Dideli išskirtiniai objektai Vilniuje, turintys daug potencialo, vystytojams visada yra įdomūs.

Elektros kainoms nemažėjant, Lietuvos verslas nesugebės konkuruoti su užsienio verslu, sako stambūs šalies verslininkai. Verslai jau dabar ieško trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių šiai krizei spręsti. Apie vieną didžiausių energijos krizių per kelis dešimtmečius verslininkai kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Pastebi konkurencijos problemą „Linas Agro Group“ priklauso daugybė paukštynų.

Apie pusė Lietuvos pramonės įmonių svarsto apie laikiną savo veiklos pristabdymą, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pareiškė Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. „50 proc. Lietuvos pramonės tikrai svarsto apie laikiną pristabdymą, ypač tokiomis aukštomis kainomis, kai nėra skirtumo nei dieną, nei naktį“, – kalbėjo jis.

Išaugus elektros kainoms, įmonė turės arba kelti kainas, arba bankrutuoti, sako „Norfa“ prekybos tinklo savininkas ir vadovas Dainius Dundulis. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo TV3 „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Elektros kainoms Lietuvoje pasiekus nematytas aukštumas, šalies verslininkai susiduria su didžiausia energetikos krize per kelis dešimtmečius. Vienos po kitų įmonės arba mažina gamybą, arba stabdo kai kuriuos savo padalinius.

Lietuvos energetikos agentūra, reaguodama į išaugusias energijos kainas ir kylantį visuomenės poreikį mažinti išlaidas už ją, pristato Energijos taupymo gaires, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Gyventojams, paslaugų ir pramonės įmonėms skirtame dokumente ne tik vienoje vietoje pateikiami įvairių sričių patarimai, bet ir suteikiama galimybė palyginti taupymo veiksmus pagal teikiamą naudą ir reikalingas pastangas. Šias gaires numatoma nuolat pildyti, atnaujinti ir užtikrinti jų aktualumą.