Lietuvos verslas

Sankcionuotos ir laikinojo administratoriaus prižiūrimos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sandorių tikrinimo ir tvirtinimo procedūros galėtų būti paprastesnės – kitaip prarandami pirkėjai tarptautinėse rinkose ir Lietuvoje, sako bendrovės atstovas. Pasak „Lifosos“ komercijos direktoriaus Lino Kiero, dėl galutinių naudos gavėjų patikros stringa didelės apimties trąšų pardavimas Panamoje registruotai Brazilijos bendrovei „Cibra Fertilizantes“, kurios savininkai yra JAV piliečiai.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime iš esmės pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų.  Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, pasiūlymas dėl MMA kaip kompromisinis dabar bus teikiamas Trišalei tarybai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60–100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų, į Europos Komisiją ketinama kreiptis pagalbos jų apgyvendinimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiuo metu pabėgėlių priėmimui ieškoma didesnių patalpų savivaldybėse ir kol kas suplanuota, kur galėtų apsigyventi 25 tūkst. žmonių.

Trečiadienį Vyriausybėje skelbiama, kiek nuo kitų metų pradžios Lietuvoje bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių rodiklių priklauso, kiek pajamų į rankas gaus minimalią ar kiek didesnę algą uždirbantys darbuotojai. Lietuvos bankas skaičiavo, kad MMA nuo kitų metų turėtų būti 888 eurai. Tačiau darbdaviai ir Vyriausybė su tuo nesutiko.

Užsienio šalių ginklų gamintojai svarsto galimybes Lietuvoje steigti gamyklą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. Seimo komitetas trečiadienį svarstė klausimą dėl Lietuvos kariuomenės atsargų ir nacionalinių gamybinių pajėgumų. Pasak L. Kasčiūno, karas Ukrainoje parodė, kad reikia siekti įsigyti kuo daugiau atsargų, o ypač pravartu būtų į Lietuvą pritraukti užsienio investuotojus.

Nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiam Lietuvos verslui numatyta skirti 50 mln. eurų paskolų apyvartinėms lėšoms ir investicijoms.   Europos Komisija pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamai pagalbos priemonei, pranešė ministerija.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus pajamos iš licencinės veiklos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 1,8 karto ir siekė 375 mln. eurų, praneša Lietuvos bankas. Dešimties didžiausių įstaigų pajamos sudarė 80 proc. viso sektoriaus pajamų, o daugiau kaip pusę jų – 58 proc. – gavo viena e. pinigų įstaiga.  Centrinio banko apžvalgoje nurodoma, kad pagal apyvartą 58 proc. rinkos užėmė „Revolut Payments“, po 6 proc.

Visuomenė nuo šiol galės gauti daugiau informacijos apie įregistruotas sutartis, įkeitimus ir hipotekos sandorius – Registrų centras (RC) viešinamus duomenis papildė naujais rinkiniais, trečiadienį pranešė RC.   Šią savaitę RC pradėjo skelbti Nekilnojamojo turto (NT) registro duomenis apie NT objektų įkeitimus (hipotekas) bei Sutarčių ir teisių suvaržymų registro duomenis apie įregistruotas sutartis ir kitų objektų įkeitimus ar hipotekas.

Didžiausia mažmeninės prekybos grupė Baltijos šalyse „Maxima grupė“ pirmąjį pusmetį gavo gavo 2,4 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 10,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (2,2 mlrd. eurų). Grupės konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) šiemet siekė 156 mln. eurų ir buvo 11 proc. mažesnis (prieš metus – 175 mln. eurų), o EBITDA marža siekė 6,5 proc. (8 proc.), trečiadienį pranešė „Maxima grupė.

Per dešimtmetį dviračių takų tinklas turėtų išsiplėsti nuo dabartinių 3 tūkst. iki 5 tūkst. kilometrų, prioritetas bus skiriamas sujungti atskirus takus į trasas, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Mūsų prioritetas bus jungtys, kad mes visoje Lietuvoje pereitumėme nuo takų prie trasų, kad būtų galima važiuoti konkrečiu maršrutu. Lietuvoje esame inventorizavę, turime 3 tūkst.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį aiškinsis situaciją Kėdainių fosforo trąšų gamykloje „Lifosa“, kuri praėjusią savaitę antrą kartą šiemet laikinai sustabdė gamybą.  Pasak komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, parlamentarai nori išsiaiškinti stabdymo priežastis, įmonės veiklos atnaujinimo galimybes, taip pat vienos pagrindinių žaliavų – amoniako – įsigijimo klausimus.

2023 metų valstybės biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti spalio 11-ąją – beveik savaite anksčiau nei įprastai.  Tai trečiadienį pranešė pirmasis parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma. Dėl to Seimo valdyba pakoregavo posėdžių grafiką.  „Vyriausybė anksčiau negu priklauso pateiks biudžeto projektą, tas pateikimas spalio 11 dieną numatytas“, – trečiadienį per valdybos posėdį sakė J. Razma.

Seimo biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį aptars priemones kovojant su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymu. Šių ir kitų ekonominių bei finansinių nusikaltimų problematiką parlamentarai aptars su Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansų ir vidaus reikalų ministerijų atstovais.

Dalis lietuviško kapitalo prekybos įmonių aljanso „Aibė“ narių, dėl kelis kartus išaugusių energijos kaštų sprendžia ar tęsti ir kaip tęsti parduotuvių veiklą: dirbti iš dalies, užsidaryti šaltajam sezonui ar apskritai nutraukti veiklą.  „Šiandien aljanso parduotuvių energijos kaštai siekia iki 8 proc. nuo pardavimų apyvartos, kai pernai vidutiniškai sudarė 1–1,5 proc. Turint omenyje, kad parduotuvių pardavimų marža vidutiniškai sudaro 20 proc.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) šiandien kreipėsi į Vyriausybę, palaikydama Lietuvos banko siūlymą minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 2023 metais didinti etapais, rašoma pranešime spaudai. „Ekonominių iššūkių akivaizdoje verslas supranta, kad pažeidžiamiausių darbuotojų atlyginimai turi didėti.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų siūlymus nuo kitų metų 15 proc. didinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir beveik 16 proc. – neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  BNS šaltiniai Vyriausybėje patvirtino, kad siūloma MMA padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o NPD – 85 eurais iki 625 eurų.

Rugpjūtį daugelį šokiravusios elektros kainos rugsėjo mėnesį kiek sumažėjo. Vis garsiau apie naujas priemones kalbama tiek ES, tiek Lietuvoje. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai kone bruka gyventojams naujas ir gerokai prastesnes sutartis vietoje senųjų. Vilnietis Tadas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Per metus jie suvartoja gerokai daugiau nei 1 tūkst.

Visose Lietuvos savivaldybėse – žmonių, prašančių kompensacijų už elektros energiją ir šildymą, apgultis. Savivaldybės sako, kad didžioji dalis gyventojų prašymus pateikti atvyksta į savivaldybes, todėl ir formuojasi eilės. Gyventojai taip pat raginami Skaičiuojama, kad susidomėjimas kompensacijomis už šildymą šiuo metu yra tris kartus didesnis nei ankstesniais metais. Dėl susidariusių spūsčių kai kuriose savivaldybėse vizitui registruojama tik gruodžio viduriui.

Laukia brangus šildymo sezonas, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pirmininkas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, šildymo kainos gali augti kartais, o kompensacijų už šildymą šiemet gali siekti kur kas daugiau gyventojų nei ankstesniais metais. Vis dėlto Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad kainos išliks panašios kaip ankstesniais metais, o ministrė Monika Navickienė ramina, kad lėšų kompensacijoms gyventojams pakaks.

Maitinimo įstaigoms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata nebus tęsiama, bet verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei jų sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų, sako finansų ministrė. „Lengvata yra terminuota, jos galiojimas baigiasi su metų pabaiga, jos pratęsti neketinama“, – antradienį LRT televizijai sakė Gintarė Skaistė.  Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas vietoj įprasto 21 proc.

Jei ketini išvažiuoti už Lietuvos ribų, vienas iš tikslų turi būti Latvija. Latvijos Kultūros ministerija ypač ragina užsienio turistus susipažinti su Latvijos kultūriniu ir gamtiniu paveldu bei apsilankyti daugiau kaip 60-yje įvairių objektų, kurie patyrė plataus masto permainų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  120,8 mln.

Europos Komisija siūlo Lietuvai skirti papildomą 142 mln. eurų paramą finansuoti 2021 metų Vyriausybės išlaidas, mokant darbo užmokesčio subsidijas už prastovas karantino metu, kai neveikė dalis verslų. Tokiu būdu bendra parama Lietuvai siektų 1,1 mlrd. eurų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  ES Tarybai pritarus pasiūlymui, parama bus teikiama kaip lengvatinės paskolos.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Vyriausybės ketinimus minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 15 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – beveik 16 proc. galima laikyti parama verslui. „Mes, profsąjungos esame įsitikinę, kad buvo ir yra visos prielaidos didinti MMA tiek, kiek pagal sutartą formulę iš pradžių siūlė Lietuvos bankas – tai yra iki 888 eurų.

Vyriausybei ketinant priimti sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo nuo kitų metų 110 eurų iki 840 eurų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas sako, jog dėl gresiančios recesijos MMA reikėtų didinti mažiau – iki 800 eurų, o NPD – daugiau – iki 740 eurų. Pasak Vidmanto Janulevičiaus, pagerėjus ekonomikai MMA kitąmet būtų galima didinti taip, kaip siūlė Lietuvos bankas – iki 888 eurų.

Visose Lietuvos savivaldybėse – žmonių, prašančių kompensacijų už elektros energiją ir šildymą, apgultis. Kai kur laukti reikia net po tris mėnesius. Ar valdžia jau turi planą kam ir kiek mokės kompensuodama rekordines kainas?  Apie tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu, Jonavos meru Mindaugu Sinkevičiumi.

Visame pasaulyje keičiantis vartotojų įpročiams, nauji skoniai ateina ir į mūsų šalį. Greitojo maisto restoranuose Lietuvoje nuo šiol galima paragauti tortilijų, skrudintų „vištienos“ pirštelių ar mėsainių, kurie pagaminti su „mėsa“, pagaminta iš grybų. „Bloomberg Intelligence“ skaičiuoja, kad iki 2050 m. žmonių skaičius pasaulyje išaugs iki 9,7 mlrd. Prognozuojama, kad dėl to augalinių maisto produktų rinkos vertė, 2020 m. siekusi 29,4 mlrd. dolerių, 2030 m. gali išaugti iki 162 mlrd.

Dėl kritiškos situacijos elektros ir šilumos sektoriuose inicijuotą interpeliaciją energetikos ministrui Dainiui Kreiviui pasirašė 62 parlamentarai. Ji antradienio popietę įteikta Seimo pirmininkės sekretoriatui. Dokumentą pasirašė tik opozicijos atstovai, pranešė Socialdemokratų partija.

Ministerijų Vyriausybei siūlomas minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimas 15 proc. iki 840 eurų (iki mokesčių) gali dar labiau didinti infliaciją ir nedarbą, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, saugiau būtų MMA peržiūrėti du kartus per metus ir sparčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį.

Šiandien Lietuvos verslo konfederacija (LVK) paskelbė deklaraciją „Dėl Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo ir televizijos programų retransliavimo ar platinimo internete“. Šiai deklaracijai pritarė ir dauguma Lietuvoje veikiančių televizijos programų retransliuotojų ir platintojų internete, įskaitant Lietuvos kabelinės televizijos asociaciją (LKTA), „Go3“ televiziją, „Cgates“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šeštadienį, rugsėjo 24 dieną, vyksiant planiniam Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymui esminio poveikio Lietuvos tinklo stabilumui jis neturės, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Rusijos operatoriaus duomenimis, bandymas truks 14 valandų, o per šį laiką „Litgrid“ savo veiklą koordinuos su kaimyninių šalių operatoriais, teigia įmonė.

Optimizuojant veiklą ir visoje Lietuvoje atsisakant kai kurių skyrių bei pastatų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ketina atleisti iki 110 darbuotojų, tarp jų daugiausiai – administratorių ir vairuotojų. „Optimizavimo planas – kai kuriuose rajonuose mes atsisakome pastatų ir nelieka tam tikrų pareigybių, sakykim, vairuotojų, administratorių ir panašiai“, – BNS antradienį sakė tarnybos atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime Socialinės apsaugos ir darbo, taip pat Finansų ministerija turėtų pristatyti planus, kiek kitais metais bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių dydžių priklauso, kiek algos į rankas gaus minimumą uždirbantys Lietuvos gyventojai. Į rankas didės 16 proc. Pagal įstatymus, pasitarimo medžiaga turi būti paviešinta. Tačiau nei Vyriausybė, nei ministerijos iki antradienio popietės oficialiai to dar nepadarė.

Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybei siūlo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų, BNS patvirtino šaltiniai Vyriausybėje. Tokiu atveju MMA didėtų 15 proc., o NPD – beveik 16 procentų.

Prezidentūrai paskelbus apie preliminarius Vyriausybės skaičiavimus, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc., o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybė turi įvairių skaičiavimų, kiek lėšų reikėtų kompensacijoms esant skirtingoms rinkos kainoms.

Litras dyzelino Lietuvos degalinėse rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, brango 6 centais (3,6 proc.), o per metus – palyginti su pernai rugsėju – 61 centu (50,7 proc.) iki vidutiniškai 1,8 euro, pranešė kainas stebintis portalas pricer.lt.  Litras A95 benzino atitinkamai pigo 7 centais (3,8 proc.) ir brango 36 centais (27,5 proc.) ir vidutiniškai kainavo 1,67 euro.

Finansų ministerijai prognozuojant, kad realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,6 proc., o 2023 metais dar lėčiau, Valstybės kontrolė (VK) skelbia neatmetanti, kad Lietuvos ekonomika kitąmet galėtų susitraukti, jei toliau išliks įtempta padėtis energijos išteklių rinkose, augs infliacija, prastės verslo ir gyventojų lūkesčiai.

Sąskaitos už elektrą šokiruoja ne tik gyventojus, bet ir įmones, įvairias viešąsias įstaigas. Kai kurios iš jų, gavusios 20 tūkst. eurų sąskaitą, ieško geradarių, norinčiųjų ją apmokėti. Elektros tiekėjai komentuoja, kad dauguma klientų, nors ir suvartoja tą patį kiekį, kas mėnesį už elektrą moka vis daugiau.  Klaipėdoje įsikūręs kūrybinis inkubatorius „Kultūros fabrikas“ socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo 20 tūkst. elektros sąskaita.

Geresnių darbo sąlygų norinti „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinė sąjunga streikuoti žada „iki pergalės“, siekia, kad atlyginimas visiems darbuotojams augtų bent 10 procentų. Apie tai spaudos konferencijoje antradienį pranešė profsąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius, pabrėžęs, kad streiko trukmė priklauso nuo Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės pozicijos.  „Mes esame pasiruošę nors šiandien tartis, – žurnalistams sakė profsąjungos vadovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį susitiks su Irano vadovu, Paryžiui įspėjant teokratinę valstybę, kad ji nesulauks geresnio pasiūlymo dėl branduolinio susitarimo atnaujinimo. Eliziejaus rūmai pranešė, kad E. Macronas antradienį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke susitiks su iraniečių prezidentu Ebrahimu Raisi, o kitą dieną – su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Vyriausybė preliminariai skaičiuoja, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc. – nuo sausio ir nuo liepos, o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė. Tam 2023 metų biudžete planuojama skirti apie 1,3 mlrd. eurų.  Tai rašoma prezidento Gitano Nausėdos rašte, išsiųstame kai kuriems Seimo nariams. Rašte, kurį matė BNS, surašyti siūlymai, kaip spręsti energetikos kainų krizę.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša atnaujinantis lojalumo programos „Ačiū“ korteles ir keičia jas į bekontaktes. Kiekvienas, pasikeitęs seną kortelę į naują, sulauks ir papildomų nuolaidų, žadama bendrovės išplatintame pranešime. Tačiau senos kortelės nustos galioti, o jose sukaupti ir neišleisti pinigai išnyks. „Vien praėjusiais metais visiems savo pirkėjams išdalijome nuolaidų už 470 mln. eurų.

Itin sparčiai augusios būsto kainos dar labiau sumažino lietuvių galimybes įsigyti būstą, rodo naujausias „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ėmė ryškėti ir pirmieji rinkos vėsimo ženklai – sumažėjo būsto sandorių skaičius, sparčiai krito susidomėjimas dar nepastatytais būstais, rašoma pranešime spaudai.  „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, prastėjantys lūkesčiai, kylančios palūkanos bei kiti veiksniai gali sustiprinti neigiamas būsto rinkos tendencijas.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje augo 3 proc. ir siekė 361,8 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ji taip pat augo 3 proc. iki 358,7 euro, o Estijoje – mažėjo 53 proc. iki 141,7 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę smuko 54 proc.

Bankas „Swedbank“ kartu su Suomijos banku „OP Corporate Bank“ suteikė 159,5 mln. eurų sindikuotą paskolą prekybos centrą „Akropolis“ Vilniuje valdančiai įmonei „Ozo turtas“. Didžioji dalis paskolos bus naudojama refinansuoti ankstesnę įmonei skirtą paskolą, pranešė „Akropolis Group“. „Didžiąją dalį naujos paskolos panaudosime ankstesnės paskolos refinansavimui, grupės likvidumui sustiprinti ir tolimesnei grupės plėtrai“, – pranešime teigė „Akropolis Group“ direktorius ir valdybos pirmininkas M...

Europos Sąjungai (ES) ieškant sprendimų, kaip skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams, dujų kainų lubų nustatymas yra viena iš galimybių, tačiau ne pagrindinė, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Pasak jos, tai sukeltų sunkumų Bendrijai apsirūpinant dujomis iš alternatyvių Rusijai rinkų.

Įsibėgėjus mokslo metams tiek tėveliams, tiek patiems vaikams itin aktuali tampa popamokinė veikla. Vis dėlto kylančios kainos būrelių neaplenkė – užsiėmimai pabrango 20–30 proc., kai kurie ir daugiau. Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos. Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius.

Buvusį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) pastatų kompleksą Vilniuje liepą aukcione už 13,59 mln. eurų įsigijusios statybų bendrovė „YIT Lietuva“ ir jos partnerė – nekilnojamojo turto projektų vystytoja „Reefo“ čia ketina plėtoti būsto projektą. „YIT Lietuvos“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad 1,1 ha sklypas J. Basanavičiaus gatvėje yra patrauklioje vietoje, Vilniaus centre, kur būsto paklausa išlieka itin didelė.

Viena didžiausių šalyje statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) už daugiau nei 27 mln. eurų rekonstruos „Aukštaitijos“ sporto rūmus ir juose įrengs baseiną.  Įmonė pasirašė rangos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe, pranešė PST.  6,76 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatas po rekonstrukcijos bus išplėstas iki maždaug 12,25 tūkst. kv. metrų. Darbus numatoma atlikti per 35 mėnesius, rašoma pranešime.

Klaipėdos uostas šiais metais, nepaisant reikšmingo krovos apimčių kritimo, išlieka lyderis Baltijos valstybėse, ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Klaipėdos uosto direkcija pranešė, jog krova per aštuonis šių metų mėnesius buvo 18,9 proc. kuklesnė nei tuo pat metu pernai – 23,804 mln. tonų. Naftos Būtingės terminale palyginamuoju laikotarpiu perpilta 8 proc. daugiau – 5,098 mln. tonų. Krovinių srautai per Rygos uostą augo 14,2 proc. iki 15,155 mln. tonų, Ventspilio – 23,9 proc.