Lietuvos verslas

Pieno supirkimo kainų šuolių išvarginti ūkininkai išpardavinėja ilgai kurtus ir karčiu prakaitu aplaistytus savo ūkius. Tokia mūsų ūkininkų padėtis labai paranki užsieniečiams, kurie medžioja europinėmis ir mūsų valstybės iždo lėšomis modernizuotus ūkius. Interneto erdvėje padaugėjo skelbimų apie parduodamus pieno ūkius. Vieni išparduoda tik gyvulius, o pievas verčia ariamais plotais ir sėja javus, kiti norėtų atsisakyti visko ir trauktis iš žemdirbystės.

Gyvenimas nuosavame name teikia daug privalumų, tačiau naujakuriai ne visada būna patenkinti namo vidaus išplanavimu, interjeru. Kaune įsikūręs architektas ir dizaineris Dainius Ivanauskas norintiesiems išvengti erdvių planavimo klaidų pataria apsilankyti pas žmones, ne vienus metus gyvenančius pačių statytuose namuose.

Edita Vežbickaitė, Žinios.lt Gėlių pardavėjai skundžiasi – dėl šalto pavasario Lietuvos mamos šiemet Motinos dieną bus apdovanotos įvežtinėmis gėlėmis, mat lietuviškos tulpės ar kitos specialiai šiai šventei augintos gėlės nespės pražysti. Tačiau šiaip prekybininkai trina rankas – prekyba prieš Mamos dieną klesti. Žmonės šluote šluoja nuo prekystalių saldumynus, kvepalus, o kai kas nepagaili pinigų ir brangesnei dovanai.

Penktadienį Milano priemiestyje atidaryta paroda ,,Expo 2015”, pirmąją parodos savaitę Lietuvą pristatys pieno perdirbėjai, pranešė Žemės ūkio ministerija. „Dalyvavimas tarptautinėse parodose yra būtinas Lietuvai, būtent čia mes galime pristatyti savo produktus visam pasauliui, užmegzti verslo kontaktus, kurie atveria kelius į naujas eksporto rinkas“, – sakė parodos atidaryme dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Pieno produktų gamintojus šią savaitę pasiekė džiugi žinia iš tolimosios Čilės – jų įmonėms suteiktas oficialus leidimas į šią šalį eksportuoti savo produkciją. Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą apie tai informavo Europos Komisijos Sveikatos ir maisto generalinio direktorato atstovė Lotynų Amerikos reikalams Briuselyje.

Prabangių butų nuomos kainos sostinėje svyruoja nuo 9,20 iki 19,24 eurų už 1 m². Būsto kainų skirtumus lemia nemažai veiksnių, vienas jų – vieta, kurioje butas nuomojamas. Taip pat svarbu kaip butas įrengtas, ar jame yra terasa, pirtis, baseinas ir kiti patogumai. Toliau sąrašas Vilniuje nuomojamų prabangių butų (Nekilnojamojo turto kainų statistikos duomenis ir nuotraukas pateikia domo.plius.

Jurgita Kasperavičiūtė, Žinios.lt Du lietuviai išradėjai, pasitelkę Išmaniąsias technologijas, sėkmingai braunasi į vakariečių baldžių pasaulį. Neįtikėtina, bet sėkmę jauniems vyrukams neša toks elementarus baldas kaip stalas. Panevėžiečiai sukūrė išmanųjį stalą, valdomą vos vienu rankos judesiu. Tiesa, toks baldas lyg du viename – skirtas stovėjimui ir sėdėjimui, nėra pigus.

Milane penktadienį atidaryta pasaulinė paroda „Expo 2015“ žadina viltis, kad šis pusmetį truksiantis renginys, kurio tema šįkart tapo maisto kultūra ir pramonė, taps katalizatoriumi ekonomikos atgimimui, tačiau ne mažiau būgštaujama, kad jis tiesiog pabrėš giliai įsišaknijusias Italijos problemas. Pasaulinė paroda, kuri yra pirmoji po vykusios Šanchajuje prieš penkerius metus, atvėrė duris pirmiesiems lankytojams 8 val. Grinvičo (11 val.

„Štai segiklis po ranka ir ataskaita jau paruošta, jei kalbėti jau rimtai, myliu savo darbą aš tikrai“, - rimavo savo prisistatymą Dovilė Ilekytė dar nežinodama, kad po dviejų valandų trukusios moteriškos kovos ji bus paskelbta vienuoliktus metus iš eilės biuro prekių lyderio „Officeday“ organizuojamo konkurso „Šauniausia biuro administratorė 2015“ nugalėtoja. „Jaučiuosi puikiai. Kas padėjo nugalėti? Tiesiog nuslėgus pirmajai jaudulio bangai buvau savimi, nevaržiau savęs.

 Žmonės skundžiasi šoktelėjusiomis kapų gėlių bei žvakučių kainomis. Teigiama, kad kai kur prekybininkai už gėles prašo po septyniasdešimt euro centų, pernai už tokias pat gėles imdavę ir tris kartus pigiau. Prekybininkai atkerta, kad gėlės pabrango, bet tikrai ne tiek, kad būtų neįperkamos. Ir šiemet kaltina pirkėjus, kaip niekada puolančius pardavėjus dėl aukštų kainų. „Pirmos gėlės visada buvo po du litus. Čia tikrai nebuvo tokio dalyko.

Atlyginimus vokeliuose mokančioms įmonėms – neramios dienos. Lietuvoje priskaičiuojama apie 40 tūkstančių įmonių, kuriose bent dešimtadaliui darbuotojų mokamas mažesnis atlyginimas nei minimali mėnesio alga – 300 eurų. Dažniausiai tokius atlygius gauna aptarnavimo ir paslaugų sferos darbuotojai – viešbučių kambarinės, pardavėjos, statybininkai, virėjai, valytojos ar siuvėjos. Simbolinį iki 30 eurų atlyginimą šiuo metu gauna apie 7 tūkstančiai asmenų. Nuo 30 iki 75 eurų – 17 tūkstančių.

 Ar nuslėpti mokesčius, ar nenuslėpti ir bankrutuoti – tai yra pagrindinis etinis klausimas, kurį turėtų atsakyti tie žmonės, kurie mano, jog įmonės privalo nenuslėpti mokesčių, net jei ir bankrutuotų. Taip „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekonomistas Vytautas Žukauskas.

 Kasmet šalyje užregistruojama beveik po du tūkstančius atvejų, kuomet avariją sukėlę vairuotojai pasišalina iš eismo įvykio vietos. Dalis pažeidėjų tokiu būdu sąmoningai bando išvengti atsakomybės, tačiau nemažai vairuotojų patys nė neįtaria, kad elgiasi neteisėtai.

Artėjant paskutiniam pajamų deklaravimo terminui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ragina gyventojus tai daryti internetu ir taip išvengti eilių. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Vilniuje prie VMI skyriaus nusidriekė didžiulės eilės. VMI atstovas Mindaugas Almantas sako, kad gyventojai linkę viską daryti paskutinę akimirką. „Svarbiausia, kad šiais metais (ir kiekvienais metais) pabrėždavome – prašome deklaruoti internetu.

 Kūrybingi ir atkaklūs lietuviai jau išmoko mūsų šalyje pagamintu šokoladu sudominti belgus, sūriais – prancūzus, o alumi – vokiečius. Ar užsieniečius savo produkcija gali patraukti ir Lietuvos vyndariai? Nors dėl nepalankaus klimato kokybišką vyną mūsiškiams pagaminti itin sudėtinga, lietuviai pasižymi išradingumu ir savo produkcija sugeba maloniai nustebinti net gilias vyndarystės tradicijas turinčių šalių gurmanus.

 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, jog automobilio draudimo kainų skirstymas pagal teritoriją neatitinka Europos teisės principų. Tokiu būdu buvo išspręstas konfliktas, kuomet įmonės „Litaksa“ automobiliai sukėlė eismo įvykius už Lietuvos ribų, o ją draudusi bendrovė „BTA Insurance Company“ pareikalavo atlyginti dalį nukentėjusiems asmenims skirtų išmokų. Draudimo įmonė prašymą grindžia teigimu, jog nebuvo informuota apie transporto priemonių naudojimą užsienyje.

Istorines žemumas pasiekęs vyriausybių ir įmonių obligacijų pajamingumas, taip pat perpus atpigusi nafta ir kitų žaliavų kainų kritimas investuotojams nepalieka didelio pasirinkimo. Finansų rinkose susiklosčiusi situacija net ir konservatyvius investuotojus skatina prisiimti daugiau rizikos ir eiti į akcijų rinkas. Todėl net ir netylant kalboms apie neišvengiamą akcijų rinkų kritimą, brangstančios įmonių akcijos artimiausioje ateityje turėtų išlikti patrauklios.

 2014-ieji Lietuvos startuoliams buvo rekordiniai metai, iš Lietuvos ir užsienio rizikos kapitalo fondų jie pritraukė 46 mln. eurų investicijų. Tai leido startuoliams įkurti beveik pusantro šimto naujų darbo vietų, o per metus į valstybės biudžetą jie sumokėjo per 2 mln. eurų mokesčių. Specialistai pastebi, kad startuolių sėkmę lemia ne tik tai, kad turime pasaulines tendencijas atitinkančių idėjų ir talentingų specialistų, tačiau ir mūsų investicinė bei verslo aplinka.

2014-ieji Rusijos valstybiniam dujų koncernui „Gazprom“ nebuvo patys geriausi. Kompanija paskelbė, kad jos grynasis pelnas, palyginti su ankstesniais metais, susitraukė net septynis kartus. „Gazprom“ 2014-iais uždirbo tik 2,8 mlrd. eurų, kai, pavyzdžiui, 2013 metais ši suma buvo 20 mlrd. eurų.

Nuo šių metų Seimas įteisino galimybę medieną ir kitus krovinius vežti iki 48 tonų sveriančiais miškavežiais. Tačiau dėl Susisiekimo ministerijos nustatytos tvarkos realiai tai padaryti sunku. Miško savininkai, urėdijos, įmonės skaičiuoja dėl papildomų reisų kasmet netenkantys 15 mln. eurų. Leidimas tokiam miškavežiui mėnesiui kainuoja 144 eurus, tačiau kiekvienam reisui dar privalu gauti ir vienkartinį leidimą už 14 eurų.

 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta 871 gydytojo, tačiau kasmet vis opesne tampa gydytojų rengimo problema. Jau ne pirmus metus valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų yra mažiau nei studentų, tais metais baigiančiųjų medicinos studijas. Valstybė, sumokėjusi dideles sumas už šešereius metus trunkantį medikų rengimą, daliai medicinos studentų nesudaro jokios galimybės studijuoti rezidentūroje.

Lietuvos ekonomikai kasdien tenka susidurti su naujais iššūkiais ir grėsmėmis. Keičiantis geopolitinei situacijai, verslui tenka galvoti apie naujus pavojus bei būdus kaip jų išvengti.

 Užsakantieji maisto produktus internetu negali pasirinkti prekės su kaip įmanoma ilgesniu galiojimo laiku, savarankiškai išsirinkti iš nefasuotų vaisių tuos, kurie atrodo geresnės būklės ar paprašyti „labiau apskrudusio“ kepinio kulinarijos skyriuje. Tuo metu maistą į namus pristatančių įmonių atstovai tikina, kad darbuotojai dvi savaites mokosi, kaip atskirti geriausios kokybės pomidorą, svogūną ar bananą. Skaitytojas Andrius rašo: „Apsipirkimas prekybos centruose suėda marias laiko.

Vilniaus savivaldybei gavus naują Italijos bendrovės „Gemmo“ pasiūlymą dėl miesto apšvietimo tinklų modernizavimo, administracija nagrinės galimybes bendradarbiauti su investuotoju. Savivaldybės taryba bendru sutarimu trečiadienį pritarė, kad administracija bei teisininkai per dvi savaites išnagrinėtų pasiūlymą.

Didelės vertės uždarymo projektus įgyvendinanti Ignalinos atominė elektrinė (IAE) turės iš naujo įvertinti 2,472 mln. eurų (su PVM) vertės Didžiosios Britanijos teisinės bendrovės „DLA Piper“ pasiūlymą konsultavimo paslaugų konkursui, nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Tarnyba antradienį įpareigojo IAE panaikinti pernai spalį komisijos priimtą sprendimą konkurso nugalėtoju pripažinti „DLA Piper“ ir iš naujo įvertinti pasiūlymą.

 Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetas nutarė nuo kitų metų pradėti mokėti kompensacijas senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010–2011 metais dirbo ir dėl to jiems konservatorių ir liberalų vyriausybės sprendimu buvo papildomai sumažintos gaunamos pensijas, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. Siūloma 2016 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėti 10 proc. praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo.

 Praėjusią savaitę trišalė taryba vėl svarstė, kiek, kaip ir kada pakelti minimalią algą. Pritarta minimalios mėnesinės algos didinimui nuo šių metų liepos 1 dienos iki 325 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sausio mėnesį vidutinė alga Lietuvoje, atskaičius mokesčius, siekė 554 eurus. Ji buvo trečdaliu mažesnė nei Estijoje ir dešimtadaliu mažesnė nei Latvijoje.

Viena didžiausių pasaulyje draudimo kompanijų „American International Group“ (AIG) Vilniuje įsteigė savo paslaugų centrą, kuris tapo AIG tinklo, aptarnaujančio Europos, Vidurinių Rytų ir Afrikos rinkas, dalimi. AIG centras Vilniuje bus atsakingas už draudimo polisų aptarnavimą, draudiniminių reikalavimų valdymą ir išmokų priežiūrą. Vilnius kompanijai pasirodė tinkamiausia vieta tokiam paslaugų centrui.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

Ūkio ministras Evaldas Gustas konferencijoje „LEAN 2015: verslo strategija – efektyvumas“ kalbėjo apie LEAN strategijos reikšmę įmonių valdymui, taip pat Ūkio ministerijos inicijuotas reformas ir valstybės institucijų vaidmenį gerinant verslo sąlygas. Pasak ūkio ministro E. Gusto, vis daugiau įmonių savo veikloje renkasi LEAN strategiją. Šios įmonės drąsiai imasi pokyčių, kurie skatina ne tik jų plėtrą, bet ir visos ekonomikos augimą.

 Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ ir Europos Sąjungos (ES) Inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūra (INEA) pasirašė sutartį dėl ES finansinės paramos magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statybai. Pagal šią sutartį projektui bus skirta 27,6 mln. eurų ES parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF), rašoma pranešime spaudai.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

 Lietuva pamažu tampa ne tik krepšinio, bet apskritai aktyvaus laisvalaikio šalimi. Tai rodo ir kasmet didėjantis dviratininkų būrys Lietuvos miestuose. Tačiau Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertai pastebi, kad populiarėjant šiai transporto priemonei daugėja ir patiriamų traumų skaičius. Vidutinė dviratininkų patiriama žala siekia apie 350 eurų, bet pasitaiko ir kur kas brangesnių. Vis daugiau žalos žmonės patiria ne tik dėl savo, bet ir dėl kitų dviratininkų kaltės.

Vakaruose jau seniai egzistuoja supratimas, kad investicijos į darbuotojo emocinę būseną, sveikatą atsipirks, nes darbuotojo savijauta aiškiai atspindi jo darbo rezultatus. Tačiau Lietuvoje vadovai nelinkę į tai investuoti. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimų duomenimis savo darbu nepatenkinti net 29 proc. lietuvių, kurie dirba daugiau valandų ir prastesnėmis sąlygomis nei vakariečiai, o su stresu darbe susiduria net 51 % darbuotojų.

Lietuvos krovinių vežėjai Vilniuje rengia protesto akcijas prie Vokietijos, Belgijos ir Prancūzijos ambasadų. Vežėjai tikina, kad šiose šalyse priimti teisės aktai riboja mūsų vežėjų konkurencingumą, o tokį reguliavimą taip pat galima laikyti įsikišimu į kitų valstybių vidaus reikalus.

 2015-ųjų metų pradžia Lietuvos komercinių patalpų sektoriuje buvo pakankamai rami ir išsiskyrė nebent tuo, kad sostinės modernių biurų plėtotojai toliau gausino projektuojamų ir greitu laiku planuojamų pradėti įgyvendinti verslo centrų gretas. Vienas didžiausių naujų projektų – tai „Hanner“ plėtojamas verslo centras „City“ Žalgirio gatvėje, kurį planuojama baigti 2016 metų antrojoje pusėje ir rinkai pasiūlyti apie 20 000 m2 modernių biuro patalpų.

 Kitoms šalims atsisakius prisidėti prie elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ prašo Europos Komisijos finansinės paramos. „Litgrid“ Finansų departamento direktorius Rimantas Busila sako, kad paramos siekiama norint sumažinti projekto kaštų įtaką elektros perdavimo tarifui: „Pirmiausia paramos prašome turbūt todėl, kad projektas yra brangus.

Remiantis neaudituotais duomenimis, specializuoto paskolų banko „Bigbank AS“ Lietuvos filialo paskolų portfelis 2015 m. pirmą ketvirtį pasiekė 38,7 mln. EUR ir, lyginant su 2014 metų atitinkamu ketvirčiu, augo 15 proc. Grynasis banko pelnas šių metų pirmą ketvirtį sudarė 108,8 tūkst. EUR. „Banko paskolų portfelis išlaikė spartų augimą tiek 2014 pabaigoje, tiek 2015 metų pirmą ketvirtį.

 Vidutinė elektros kaina Lietuvos ir Latvijos kainų zonose praėjusią savaitę nukrito dar 1 proc. Tuo tarpu Estijos kainų zonoje kaina 1 proc. augo. Kainų pokyčiams Lietuvoje ir Latvijoje įtakos turėjo išaugusi vietinė elektros gamyba, o Estijoje – adekvatus kainos augimas Suomijoje. Elektros kainos Lietuvoje ir Latvijoje vėl susilygino Po tris savaites trukusių kainų skirtumų visose Baltijos šalyse, praėjusią savaitę kainos Lietuvoje ir Latvijoje susilygino ir nukrito iki 31,53 EUR/MWh.

 Vyriausybė tarsis dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pritaikymo kongresų centrui projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Komisijos vadovės nuomone, parengus reikiamus teisės aktus, derybos dėl Sporto rūmų įsigijimo turėtų prasidėti ne anksčiau kaip gegužės viduryje. Planuojama, kad įsigijus Sporto rūmus su sklypu, jų atnaujinimas galėtų prasidėti 2016-ųjų rudenį. Vyriausybė čia numato įrengti Kongresų centrą su konferencijų ir koncertų salėmis.

 Ar gali būti, kad dėl SGD terminalo bankrutuos viena didžiausių gamyklų Lietuvoje – AB „Achema“ Jonavoje? Ši gamykla pernai jau patyrė beveik 100 milijonų litų nuostolį. Bendrovės generalinis dirktorius teigia, kad SGD terminalo išlaikymo kaštai ilgainiui guls ant vienos bendrovės – „Achemos“ pečių. Bendrovė kol kas neperka dujų iš terminalo, tačiau yra verčiama mokėti tik už „galimybę“ pirkti dujas. Energetikos ministas Rokas Masiulis teigia, kad bendrovė elgiasi nesąžinigai.

Amerikiečiai dėl euro atžvilgiu pabrangusio dolerio Europoje atostogaus pigiau, o štai lietuviai, vykdami į savo pamėgtas šalis, išleis kiek daugiau, sako kelionių ekspertai. Savo ruožtu asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė teigia mananti, kad pokyčiai valiutų kursuose kelionių mėgėjų planų greičiausiai nepakoreguos. Pasak „West Express“ turizmo vadybininkės Sigitos Samoškaitės, pabrangęs doleris padidino lietuvių kelionių išlaidas.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors Europos Komisija (EK) skelbia, kad vienas lietuvis per metus vidutiniškai sunaudoja 466 vienkartinius plastikinius maišelius, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako, kad šis skaičius iš tikrųjų yra daugiau nei perpus mažesnis.

 Gimtadienio proga – šūsnis loterijos bilietų. Tokią dovaną savo mamai susitarė įteikti Kaune gyvenantys du broliai ir sesuo. Praėjus savaitei po gimtadienio šventės, per motinos dieną, šeima vėl susiburs – šįkart prie šampano taurės jie spręs, kur išleisti loterijoje „Eurojackpot“ laimėtus 291 tūkst. eurų (daugiau kaip milijoną litų). Antradienį į loterijos būstinę iš Kauno su sūnumi atvykusi senjora vis dar negalėjo patikėti, kad ją aplankė sėkmė.

Patvirtinus Klaipėdos uosto plėtros planą, jis padidins savo konkurencingumą prieš kitus regiono uostus, nes galės aptarnauti didesnius laivus bei kartu didinti savo krovą, teigia Klaipėdos uosto vadovas. Pasak Arvydo Vaitkaus, iš viso į uosto plėtrą numatoma investuoti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Uosto plėtros galimybės aptartos antradienį Klaipėdoje vykusiame Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje.

 Kitąmet antrines žaliavas iš atliekų vežėjų surenkamų buitinių atliekų rūšiuos ir perdirbėjams pardavinės atliekų rūšiavimo gamyklų operatoriai. Ši paslauga bus įskaičiuojama į atliekų tvarkymo kainą, nors lig šiol verslas tai daro nemokamai. Atliekų vežėjai žada orientuotis į antrinių žaliavų surinkimą ir perdirbimą, rašo „Verslo žinios“. „Mums bus uždrausta patiems rūšiuoti komunalines atliekas, visas srautas nukreipiamas į mechaninio–biologinio apdorojimo įrenginius.

Internetas jau yra tapęs kasdieniu įrankiu daugelyje gyvenimo sričių. Daugybė žmonių ir darbo ieško internetu – peržiūrėdami internete publikuojamus darbo skelbimus ir kandidatuodami. Apie 90 procentų internetą laiko pagrindiniu darbo paieškos būdu – darbo paieškos vis labiau įsitvirtina virtualioje erdvėje, nukonkuruodamos kitus kanalus. Dauguma – netgi 90 procentų – darbo portalo CVbankas.lt respondentų paskutinį kartą darbo ieškojo, peržvelgdami skelbimus internete.

 Gyventojų pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą kovo mėnesį padidėjo 1 mln. EUR ir laikotarpio pabaigoje sudarė 1,043 mlrd. EUR. Skolininkų skaičius praktiškai nepakito, rodo gyventojų savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys. Didžiausi gyventojų skolų sumos pokyčiai – bankiniame sektoriuje.

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvos vairuotojai į automobilių bakus pylėsi daugiau degalų. Vieno užsukimo į „Neste Oil“ degalinę metu vairuotojai vidutiniškai įsipildavo penktadaliu daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Atitinkamai 20 proc. išaugo „Neste Oil“ degalų pardavimai, o dyzelino – net 23 proc. Augo klientų skaičius „Nuo metų pradžios pastebime tendenciją, kad vairuotojai pilasi daugiau degalų – tokius įpročių pokyčius daugiausiai lėmė 20 proc.