„TNS LT 2014 metų duomenimis, net 68 proc. Lietuvos gyventojų, turinčių priėjimą prie kompiuterio, naudojasi Facebook‘u ir 46 proc. iš jų savo paskyrą aplanko kasdien, - sako cvmarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė, - mūsų pačių pernai atliktas tyrimas parodė, kad iš socialinių tinklų neišlendama net darbo metu. Taip elgiasi net 36 proc. dirbančiųjų. Tačiau, kaip rodo mūsų patirtis, socialinių tinklų, o ir kitokių veiklų internete manija gerokai veikia ne tik darbo našumą, bet ir galimybes įsidarbinti.”
Vieno didžiausių JAV darbo paieškos portalo duomenimis, vakaruose pretendentus į darbo vietą socialiniuose tinkluose tikrina 52 proc. darbdavių, o 35 proc. netgi nenoriai kviečia į pokalbius tuos, kas nėra aktyvūs Facebooke ar panašiuose portaluose. Tikėtina, kad verslininkai Lietuvoje neatsilieka nuo savo kolegų užsienyje. Tad priežastys, kodėl negavote trokštamo darbo, nors, regis, atitikote ir net viršijote visus reikalavimus, slypi informacijoje apie jus, kuri „plaukioja“ pasauliniame tinkle.
„Tačiau, kaip parodė cvmarket.lt atlikta dirbančiųjų ir ieškančiųjų darbo Lietuvoje apklausa, net 73,5 proc. Lietuvos gyventojų dėl savo „pripėdavimo“ internete visiškai nesijaudina. Iš jų 37,4 proc. teigia gerai žinantys, ko geriau nerašyti, o 36 proc. mano, jog yra visapusiškai teigiami ir neturi ko slėpti.” Šiokių tokių abejonių dėl informacijos apie save internete turi tik 8,8 proc. respondentų. Dar 7,6 proc. apklausos dalyvių peržiūrėti, ar viskas tvarkoje su informacija apie mane internete, paskatino šis tyrimas.
Tik 5,5 proc. prisipažino nesantys labai modernūs: turi tik paštą, retsykiais paskaitinėja žinias ir jokių duomenų apie save interneto svetainėse nėra palikę, tad ir jaudintis nėra ko.
Likę 4,5 proc. dėl savo duomenų tinkle irgi visiškai ramūs. Tiesa, todėl, jog mano esantys per smulkios žuvelės, o tokių pretenduojančiųjų į darbo vietą per daug, kad darbdavys apie visus rinktų informaciją internete.
“Pakišti koją darbinantis gali labai įvairi informacija, rasta pretendento internetinėse paskyrose, - sako R.Tatarėlytė, - kaip rodo mūsų partnerių užsienyje patirtis, dažniausiai tai pretendento įrašai (“postai”) apie svaigalus, narkotikus arba jų vartojimą liudijantys vaizdai, amoralaus turinio informacija, nereprezentatyvios nuotraukos (jeigu žmogus pretenduoja į aukštas pozicijas ar valstybės tarnybą), gausybė gramatinių ir rašymo klaidų.”
