Lietuvos verslas

Konservatoriai užsimojo apriboti prekybą alkoholiu: sutrumpinti prekybos laiką, numatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms, stipresnius gėrimus leisti prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. Idėjos autoriai tikina, kad tokia pertvarka reikalinga, siekiant sumažinti lietuvių pomėgį svaigintis alkoholiu. Tuo metu alkoholio prekybininkai ragina neužsiimti populizmu ir atkerta, kad tokie ribojimai sudarytų tik dar daugiau problemų.

Lietuvoje nebus auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai, nes šalis lieka ekologinės žemdirbystės šalimi, sako žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, trečiadienį ministrų kabinetui pristatytas dokumentas bus pateiktas Europos Komisijai, kad Lietuva būtų išbraukta iš teritorijų sąrašo, kur galima auginti modifikuotus kukurūzus. „Šitame įsakyme yra numatyta, kad visą Lietuvos teritoriją išbraukti, kur būtų galima auginti 8 rūšių genetiškai modifikuotus kukurūzus atvirame lauke.

Ūkio ministerija parengė ministro įsakymo projektą, kuriame paviešino ant rūkalų pakelių būsiančius paveikslėlius, įspėjančius apie rūkymo žalą. Numatoma, kad paveikslėliais apie rūkymo žalą rūkančiuosius gamintojai privalės įspėti nuo 2016 metų gegužės 20 dienos. Tos iliustracijos turės užimti 65 proc. pakelio ploto. Gamintojai patys galės apsispręsti, kokius paveikslėlius naudoti.

Buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus valstybė įsigis už 5,6 mln. eurų. Turto bankas trečiadienį pasirašo trijų pastatų komplekso pirkimo sutartį, pagal kurią iš Ūkio banko investicinės grupės (UBIG) bankroto administratoriaus perkamo turto dalies kaina siekia 5,4 mln. eurų, iš bendrovės „Žalgirio sporto arena“ – 0,2 mln. eurų, BNS trečiadienį informavo Vyriausybės spaudos tarnyba. „Tai pirmas praktinis žingsnis, siekiant įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį ir kultūrinį projektą.

Lietuva ir Lenkija pagaliau susitarė dėl dujų jungties (GIPL) finansavimo, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Šiandien ryte turėjau susitikimą su energetikos ministru (Roku Masiuliu - BNS), kuris vėl išvyko į Briuselį, ir jis mane painformavo, kad padedant Europos Komisijai, pavyko galutinai susitarti dėl GIPL projekto finansavimo ir galutinių sprendimų priėmimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė A.Butkevičius.

BAB banko „Snoras“ bankroto administratorius pradėjo 139,8 mln. eurų balansinės apskaitinės vertės reikalavimų paketo, kurį sudaro užsienio rezidentams išduotos paskolos, pardavimo procesą. Potencialūs investuotojai savo pirminius pasiūlymus kviečiami pateikti iki šių metų spalio 20 dienos. Parduodamo turto portfelį sudaro 16 paskolų verslo subjektams ir 9 paskolos individams. Dauguma klientų yra Rusijoje registruotos įmonės ir fiziniai asmenys.

Lietuvos mokyklų auklėtiniai neįgyja pakankamai finansinio raštingumo įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui, mano šalies mokyklose dirbantys ekonomikos mokytojai. Remiantis „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta apklausa, daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų pedagogų mano, jog su pinigų valdymu vaikai turėtų susipažinti nuo pirmos klasės (nuo 7 metų). Ketvirtadalis (26 proc.) respondentų pasisako už finansinio raštingumo ugdymą nuo 12 metų, o penktadalis (20 proc.

Antrą 2015 metų ketvirtį vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas galėjo nusipirkti 41,2 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai šiek tiek (0,3 kv. m) daugiau negu 2015 metų pirmą ketvirtį ir 2,8 kv. m daugiau negu prieš metus. „Pirmą šių metų ketvirtį galimybės įpirkti būstą buvo sezoniškai sumažėjusios. Antrą metų ketvirtį, jos vėl padidėjo.

Subalansuoto Lietuvos biudžeto kontūrai dabar panašūs į dykumos miražą, trečiadienį „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Tam tikra prasme, mums sunkiau sekasi pasiekti subalansuoto biudžeto ne tiktai dėl to, kad mes nesugebame subalansuoti pajamų su išlaidomis, bet ir dėl to, kad mus slegia skolos, aptarnavimo išlaidos.

Eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“ prognozuoja, kad dėl Rusijos embargo šiemet smukęs šalies eksportas kitais metais kiek atsigaus. Daugeliui Lietuvos įmonių pavyko prisitaikyti ir rasti naujų rinkų, o kitoms dar reikia laiko. Bet kuriuo atveju, pasak analitikų, Lietuva išliks tranzito šalis. „2015 metais Lietuvos prekių eksportas mažės, bet šito buvo tikėtasi, ypač dėl reeksporto poveikio. 2016 metais grįžta nedidelis augimas.

Praėjusi savaitė Lietuvoje išsiskyrė dviem, iš pirmo žvilgsnio atskirais, bet iš tikro labai susijusiais įvykiais. Sužinojome, kad Lietuvai gali tekti priimti virš 1000 migrantų - pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė prisipažino, kad integruoti pabėgėlius nebus lengva - bus susidurta su dvejomis didelėmis problemomis. Viena – trūksta lėšų. Antra didele bėda bus pabėgėlių užimtumo užtikrinimas.

Jau  vasarį už gėrimus plastikiniuose buteliuose bei skardinėse teks mokėti 10 ct  brangiau. Tačiau šiuos pinigus galėsite susigrąžinti. Didesnės parduotuvės jau rengiasi statyti supirkimui 1000 taromatų ir kiekvienam jų įdarbinti po žmogų. Nors gyventojai už buitinių atliekų tvarkymą jau moka, o įvedus užstatą patys atliks dalį atliekų tvarkytojų darbo, naujos užstato sistemos diegėjai ragina guostis, kad pats gėrimas nebrangs.

Kelis metus iš eilės Lietuvos eksportas demonstravo įspūdingus augimo tempus: tuo metu kai Lietuvos BVP 2015 m. pirmąjį pusmetį tik 1,5 proc. viršija prieškrizinį 2008 m. lygį, Lietuvos eksporto apimtys jau 50 proc. viršija prieškrizinį lygį. Tačiau naujieji Lietuvos eksporto rodikliai rodo, kad eksporto dinamikoje vis labiau įsivyrauja stagnacija. Tokią situaciją sąlygoja prastėjanti padėtis NVS rinkose.

Antradienį sušauktame politinės tarybos posėdyje buvo aptarti aktualiausi šalies klausimai: socialinis modelis, pabėgėlių priėmimo planas, minimalios algos, mokytojų atlyginimų klausimai ir tolimesnis pensijų didinimas.

Lietuvos pienininkams Europos Komisija skyrė 12,63 mln. eurų paramos. Toks sprendimas priimtas antradienį Liuksemburge, kur bus sprendžiama dėl konkrečios paramos dėl Rusijos embargo ir pasaulinių kainų kritimo nukentėjusiems pieno bei mėsos gamintojams. Lietuva pienininkams siekė gauti 32 mln. eurų. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltratienė neatmeta galimybės pieno gamintojams skirti papildomus 12,6 mln. eurų ir iš valstybės biudžeto.

Lietuvos bankininkai siūlo įteisinti naują indėlių rūšį – taupomuosius indelius. Šiuos indelius pasirinkę žmonės investuotų pinigus ilgesniam laikui, o atsiimti anksčiau laiko galėtų tik itin išskirtiniais atvejais. Kaip teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas, žmonės indelius galėtų atsiimti tik dėl labai rimtų priežasčių, tokių kaip mirtis ar ligos. Tačiau už tai bankai klientams pasiūlytų didesnes palūkanas.

  Nepriėmusi naujojo socialinio modelo, kuriuo liberalizuojami darbo santykiai ir pertvarkoma pensijų sistema, Lietuva taptų nekonkurencinga, antradienį perspėjo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Jeigu nepriimtume, žiūrit į dvejų trejų - metų perspektyvą šalis taptų nekonkurencinga. Reikia strateguoti į priekį ir žiūrėti, kas dedasi pasaulyje.

Visi smulkūs verslai pradedami nuo klausimo ‒ kopijuoti, perimti idėją, adaptuoti ar kurti savo? Panašiai svarsto dažnas verslo naujokas, ieškodamas savo sėkmės kelio pradžios. Statistika rodo, jog sėkmingiausi verslai būna tie, kurie nekuria rinkoje neegzistuojančių produktų ir nekopijuoja jau pasiteisinusių sprendimų, bet juos pakoreguoja ir patobulina – daro kitaip nei visi ir tai daro gerai. Toks požiūris leidžia patekti net į tas rinkas, kurios, atrodo, perpildytos ir seniai padalytos.

Pagrindinis šios savaitės įvykis, kurio laukia finansų rinkos bus ketvirtadienį, kai baigsis JAV Federalinio rezervų banko (FED) posėdis. Laukiama, kaip FED įvertins naujausią ekonominės situacijos vertinimą. Rinkos analitikų vertinimu, tikimybė, kad palūkanos būtų keliamos 0,25 proc. punkto jau rugsėjį šiuo metu yra apie 30 proc. „Danske Bank“ analitikų vertinimu, labiau tikėtina, kad FED palūkanų normą gali nuspręsti kelti šių metų gruodį.

 Baltijos jūroje baigti visi darbai, susiję su elektros jungties „NordBalt“ kabeliu. Labiausiai pažeidžiamose vietose 400 kilometrų jūrinis kabelis, sujungęs Lietuvą su Švedija, yra apsaugotas nuo laivų ir žvejybinės įrangos. Šiais metais kabelio įgilinimo ir užpylimo akmens skalda darbai buvo pradėti gegužės viduryje ir vyko iki dabar. Jungties su Švedija „NordBalt“ statybų pažanga siekia 95 proc.

 Lietuvai yra dar turbūt šviesmetis iki to, su kuo mes ten susidūrėme, lygindamas įmonių steigimą Lietuvoje ir Šiaurės Airijoje, „Žinių radijui“ sakė vienas puslaidininkių technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ įkūrėjų Kristijonas Vizbaras.   „Tai yra nepalyginami dalykai. Ten visos derybos ir susitarimas dėl projekto ir finansavimo įrankių visokių ir, kaip kas bus, kokioms proporcijoms sudėliota, netruko net du mėnesius.

 Šiandien Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius susitiko su Londono Sičio Politikos komiteto pirmininku Marku Boleatu ir diskutavo kaip kapitalo rinkos bei kuriamos naujos finansavimo priemonės galėtų geriau atitikti verslo finansavimo poreikį.

 Lietuvos banko valdyba AB DNB bankui skyrė baudą už tai, kad bankas taikė nepagrįstai didelius kai kurių tarptautinių pervedimų ir tokių pervedimų lėšų įskaitymo įkainius ir taip pažeidė ES teisės aktų reikalavimą už tokius pervedimus taikyti ne didesnį įkainį nei už nacionalinius mokėjimus. Lietuvos bankas įpareigojo AB DNB banką sumažinti įkainius ir atlyginti klientams nuostolius. AB DNB bankas sumažino įkainius iki reikalaujamų dydžių ir pranešė atlyginęs nuostolius klientams.

 2015 m. antrąjį ketvirtį visoje bankų paskolų rinkoje vyko pagyvėjimas: daugiau suteikta paskolų ir namų ūkiams, ir įmonėms. Būsto paskolų rinkoje kreditavimas per ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 m. pabaigos. Bankuose laikomų indėlių suma nuosaikiai augo. Žemų palūkanų aplinka ir mažėjančios pajamos iš paslaugų ir komisinių lėmė bankų pelno mažėjimą. „Kredito rinkos pagyvėjimas sietinas su augančia paklausa.

Importuojamų dalių į euro šalis kainas visada lėmė euro ir JAV dolerio kurso svyravimai. Per pastaruosius metus JAV doleris euro atžvilgiu pabrango apie 20 proc. Tai automatiškai kėlė ir importuojamų prekių, skaičiuojamų eurais, kainą. Nedidelėje ir varžovų pritvinkusioje Lietuvos importuojamų dalių rinkoje realią padėtį gali iškraipyti ir kiti veiksniai, kaip antai, sukauptos ankstesnių (palankesniu kursu įsigytų) prekių likučiai ir pan.

Prieš kelerius metus dėl visuomenės pasipriešinimo sustabdyto milijardinės vertės Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto planas yra labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje, teigia Lietuvos energetikos ministras. Rokas Masiulis sako, jog Baltijos šalims apsisprendus pradėti jėgainės statybas, tai galėtų įvykti per tris mėnesius. „Naujos atominės jėgainės statybos Lietuvoje projektas labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje.

Sparčiau negu kainos didėjęs vidutinis atlyginimas, gerėjantys lūkesčiai dėl šalies ekonominės padėties padrąsino gyventojus plačiau atverti pinigines. Ypač tuos, kurie gauna didesnes negu vidutines pajamas. Mažėjant taupymo motyvacijai – nedidėja terminuotųjų indėlių palūkanos, pastaruoju metu nelabai palankiai klostosi įvykiai vertybinių popierių rinkose – artimiausiu metu galima tikėtis vartojimo augimo.

Lietuvoje pastebimai mažėja terminuotųjų indėlių populiarumas, nes vis daugiau pinigų tiesiog laikoma sąskaitose. Bankai kol kas nedrįsta pasvarstyti apie terminuotųjų indėlių išnykimą, tačiau kalba apie šio produkto transformaciją, nors ir nemano, kad dėl mažėjančio terminuotųjų indėlių populiarumo ši paslauga ilgainiui iš viso išnyktų, kaip išnyko vienos nakties indėlių paslauga ar palūkanos už indėlius iki metų.

 Rugpjūtį Vilniaus oro uoste aptarnauti 332 tūkst. keleivių – tai yra sostinės oro uosto rekordas per visą veiklos laikotarpį nuo 1932-ųjų. Per paskutinį 2014 m. vasaros mėnesį į ir iš Vilniaus pernai oro transportu keliavo 301 tūkst. žmonių, šiemet jų srautas 10 proc. didesnis. Iš viso sostinėje šiemet tikimasi sulaukti daugiau nei 3 milijonų keleivių – 2 milijonų riba buvo pasiekta rugpjūčio viduryje. Daugiau nei 300 tūkst. keleivių Vilniaus oro uostas aptarnauja jau nuo gegužės mėnesio.

Šiandien Vilniaus meras Remigijus Šimašius dalyvavo „Lindorff Business Services“ paslaugų centro atidaryme. Į Lietuvos sostinę perkėlus tam tikras funkcijas iš kitų padalinių įvairiose šalyse, bendrovės klientai visoje Europoje bus aptarnaujami iš Vilniaus. Paslaugų centre šiuo metu dirba 100 įvairių sričių specialistų. „Smagu, kad Vilniuje steigiasi tokie verslo milžinai kaip „Lindorff“, kurie kuria didžiulę pridėtinę vertę miestui bei vilniečiams, generuoja naujas darbo vietas.

Šalies ūkininkai šiemet kaip reta džiūgauja - prikultas rekordinis grūdų derlius. Nors šiųmečių javų rekordiškai daug, tai dar nereiškia, kad kasdieninė duona atpigs. Dar gi atvirkščiai – duoną brangs. Ir tai neva verčia daryti išaugusi kitų priedų kaina. Šiuo metu bendrovės elevatoriuose saugiai laikoma šimtai tonų kviečių, rugių, miežių. Dalį jų pagal išankstines sutartis parduos sėklai, kitus - maistinius javus dar palaikys, kol sulauks palankiausios kainos rinkoj.

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (28 proc.) sako nuolat, tai yra bent kartą per savaitę, perkantys iš smulkiųjų šalies verslininkų. Niekada to nedarantys sako tik kas dešimtas (12 proc.), o likusi dalis – perka, bet rečiau nei kartą per savaitę. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Pirkėjų pritraukimas yra vienas opiausių šios dienos klausimų smulkiajam Lietuvos verslui.

Biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės (CŠTĮ) šiuo metu per biokuro biržą įsigijo tik 27 proc. šildymo sezonui teoriškai reikalingo biokuro kiekio. Pasak specialistų, toks šilumą tiekiančių įmonių elgesys staiga atšalus gali išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Nors praėjusį antradienį, rugsėjo 8 d., įvyko pagal apyvartą rekordinis biokuro biržos aukcionas, kurio metu sudaryta sutarčių už 1,7 mln.

Dėl Vokietijos skrydžių bendrovės „Lufthansa“ pilotų streiko atšaukti skrydžiai ir iš Frankfurto į Vilnių. Vilniaus oro uostas duomenimis, trečiadienį atšaukti du skrydžiai iš Frankfurto į Vilnių ir atgal bei ketvirtadienio rytinis skrydis. Oro uosto atstovė Indrė Baltrušaitienė BNS sakė, kad dėl tolesnių skrydžių kol kas neaišku. „Lufthansa“ trečiadienį, antrą bendrovės pilotų streiko dieną, atšaukė 1 tūkstantį trumpo ir vidutinio nuotolio skrydžių.

Vartojimo kredito rinkoje problemų nemažėja, rodo pirmojo pusmečio duomenys. Anot Lietuvos banko valdybos narės Ingridos Šimonytės, daugėja negalinčių grąžinti paskolų gyventojų, todėl nesugriežtinus reguliavimo, problemų mastas tik didės. „Mes matome, kad pradelstų įsiskolinimų skaičius auga taip pat toliau nenumaldomai.

Lietuvos ir Lenkijos kartu vykdomų energetikos projektų naudą pajus ne tik šios dvi šalys, bet ir visas regionas, Lenkijos Krynicos mieste vykstančiame ekonomikos forume pabrėžia „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. Jo teigimu, tokie bendri projektai kaip elektros jungtis „LitPol Link“, padidins elektros energijos pasiūlą ir padės integruoti Baltijos šalis į Vakarų Europos energetikos tinklus.

Kada Lietuva atlyginimais pasivys Baltijos kaimynes – Latviją ir Estiją? Šis klausimas labiausiai rūpi lietuviams, kurių kišenės palyginti su kaimynų vis dar lieka apytuštės. Ekonomistai optimizmu netrykšta – esą geriausiu atveju estus pavytume po trejų metų ir tik tuomet džiūgautume vidutiniu - 1000 eurų atlygiu. O, pasak ekspertų, kol kas turėtume orientuotis į latvius ir galvoti, kaip pajamomis aplenkti bent juos.

Užsienyje sparčiai populiarėjanti paslauga – garantijos pratęsimas brangesniems pirkiniams – šaknis leidžia ir Lietuvoje. Pastebėję, kad daiktai nėra tokie ilgaamžiai, kokių jų tikimasi, lietuviai vis dažniau nusprendžia, jog įprastinės dvejų metų garantijos negana ir renkasi už papildomas lėšas pratęsti garantiją dar metams, dvejiems ar penkeriems. Vis dėlto apie šią paslaugą žino ir jos naudą supranta tikrai ne visi, o ir žinantys kartais susiduria su įvairiomis problemomis.

Protesto akciją dėl Darbo kodekso pakeitimų ketvirtadienį rengiančios profesinės sąjungos tikina, kad leidžiant tą pačią dieną piketuoti kraštutinių pažiūrų atstovams siekiama sumenkinti renginio reikšmę. Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas spaudos konferencijoje antradienį piktinosi, kad tuo pat metu išduoti leidimai Vytauto Šustausko bei Algirdo Paleckio protesto akcijoms.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos prekių eksporto (išskyrus naftos produktus) apimtys, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, praktiškai nepasikeitė. Eksporto plėtros išsikvėpimą lėmė ne vien su Rusija susiję iššūkiai, bet ir vangi Vakarų rinkų raida bei prastesnis vartojimo apetitas likusio pasaulio rinkose. DNB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos eksporto augimas šių metų antroje pusėje įsibėgės nežymiai.

Taline išryškėjo įspūdingos kogeneracinės elektrinės, kurią stato Lietuvos įmonių grupės „Axis Industries“ bendrovė „Axis Technologies“, kontūrai. Nors šiandien statybų vietoje įkasama simbolinė darbų pradžios kapsulė, pirmasis jėgainės statybų etapas – jau sėkmingai užbaigtas. Lietuvių statoma elektrinė bus pajėgi pagaminti iki 20 procentų visos Talinui reikalingos šilumos, tiekiamos centralizuotai. „Realius statybos darbus pradėjome dar gruodžio mėnesį.

Vilnius, 2015 m. rugsėjo 8 d. Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ narių nuomone, sustabarėjęs darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų, o pažangus darbo kodeksas leistų ne tik pritraukti daugiau investicijų ir sukurti iki 90 tūkst.

Į Kiniją savo produkciją ketinančios tiekti bendrovės Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius sako, kad įmonė pasinaudos kinų ekspertų siūlymu Lietuvos verslininkams savo produkciją sieti su krepšiniu, nes jaunimas, skirtingai nei vyresni žmonės Kinijoje, mėgsta krepšinį, žino Joną Kazlauską ir Lietuvą, rašo „Verslo žinios“. Kinijos maisto ekspertai sako, kad lietuviai turi perspektyvą įsitvirtinti šios šalies rinkoje, tačiau tam reikės pakeisti dalies maisto produktų skonį...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia abejojanti, ar bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą, kas mokesčių mokėtojams kainuos per 1,3 mlrd. eurų, padėtų išspręsti vienų mažiausių pensijų Europoje problemą. „Žinoma, tokia pensijų reforma mažintų tiesioginį darbo jėgos apmokestinimą, tačiau neaišku, ar ši struktūrinė reforma padėtų padidinti vienas mažiausių pensijų Europoje. Tokio reformos efekto kol kas neįžvelgiu.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

Vyriausybei kuriant naujo modelio elektros ir dujų perdavimo įmonių holdingą „Epso-G“, kuriame, pasak patikimų šaltinių, turėtų būti ir „Klaipėdos nafta“, buvęs energetikos ministras ir energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, kad tuo apsiriboti nereikėtų - suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra turėtų pereiti „Amber Grid“. „Aš manau, kad yra teisinga turėti vieną dujų infrastruktūrą. Manau, kad reiktų žengti dar toliau.

AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (Telecentras) ne juokais susikibo su pagrindiniais šalies ryšio operatoriais. Valstybės valdoma bendrovė UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ apkaltino karteliniu susitarimu ir apskundė juos Konkurencijos tarybai, tuo metu ryšio operatoriai tai neigia ir atkerta, kad dėl į rinką su valstybės protekcija bandančio prasibrauti Telecentro elgesio gali nukentėti ne kas kitas, o patys paslaugų vartotojai.

Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), ketinantis žengti į mobiliojo ryšio rinką, prašo ištirti galimą trijų didžiųjų mobiliojo ryšio bendrovių - „Tele2“, „Bitė Lietuvos“ ir „Omnitel“ - kartelį. Telecentras prašo Konkurencijos tarybso pradėti tyrimą, įtardamas galimą kartelį, derinant veiksmus dėl dalyvavimo radijo dažnių konkurse, pranešė Telecentras.