Žemės ūkio ministrė Virginija Baltratienė neatmeta galimybės pieno gamintojams skirti papildomus 12,6 mln. eurų ir iš valstybės biudžeto.
„Tai yra gerokai mažesnė suma, jeigu duotų tiek, kiek visi prašė, tuomet reikėtų 12 mlrd. eurų, o dabar yra tik 0,5 mlrd. eurų skirta, tad atitinkamai ir buvo peržiūrėta. Bet noriu pasakyti, kad tiek Lietuvai, tiek kitoms Baltijos šalims buvo skirtos lėšos atsižvelgiant ne vien į gamybos lygį. Europos mastu mes pagaminame tik 1 proc. pieno, tad būtume gavę 4 mln. eurų. Atsižvelgiant į embargą ir kiek krito supirkimo kaina, buvo padidinta parama dar 8,6 mln. eurų“, - BNS telefonu iš Liuksemburgo sakė V.Baltraitienė.
Anot jos, žiūrint į gamybos apimtis, Baltijos šalys gavo didesnę paramą nei kitos valstybės.
V.Baltraitienė teigė, kad Vyriausybėje bus diskutuojama dar 12,6 mln. eurų pieno gamintojams skirti iš šalies biudžeto.
„Diskutuosime apie tai, žiūrėsime, kokios yra galimybės - ar dar šiemet, ar po Naujų metų su nauju biudžetu, kad padėtų atstatyti tas apyvartines lėšas, susimokėti skolas“, - tikino ministrė.
Žemės ūkio ministerija pranešė, kad iš viso EK pasiūlė 500 mln. eurų paramos paketą, iš kurio Latvija gavo 8,45 mln. eurų, Estija - 7,56 mln. eurų. Pasak V.Baltraitienės, parama bus vienkartinė pagalba ūkininkams, nes svarbiausia yra, kad atsistatytų kainos rinkoje.
„Niekada jokie pinigai neišgelbėja, jeigu nesusireguliuoja rinka, jeigu neatsistato kainos. Tai yra vienkartinė tokia parama. (...) Tai užtikrina, kad nebūtų sunaikinamos motininės fermos, kad nebūtų sužlugdomi ūkiai, bet tai nėra pagrindinis išsigelbėjimas. Reikia kalbėti apie ilgalaikes priemones: yra tame pakete skirta pinigų naujų rinkų paieškai, privačiam saugojimui. Mums tai yra svarbu. Sūrių privačiam saugojimui yra skirta lėšų ir jeigu mūsų perdirbėjai neranda rinkų, manau, pasinaudos tuo“, - aiškinoV.Baltraitienė.
Naujų rinkų paieškoms, rinkų stabilizavimo ir reguliavimo priemonėms iš bendro 500 mln. eurų paramos paketo skirta 80 mln. eurų.
